Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

treciojo asmens Traku rajono savivaldybes administracijos atstovui Leonardui Urbanoviciui (Leonard Urbanovic),

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo S. M. ieškini atsakovui C. Ž., tretiesiems asmenims N. S., Traku rajono savivaldybes administracijai del bendrasavininko teisiu suvaržymu pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Tretysis asmuo Traku rajono savivaldybes administracija nurode, kad jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi ir praše klausima spresti teismo nuožiura.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). Bylos nagrinejimo metu nustatyta, jog šis butas yra triju butu gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini) kurio kiti du butai priklauso atsakovui C. Ž. ir treciajam asmeniui N. S. (b.l. 11-15, 18).

Ieškovas bei tretysis asmuo N. S. nutare rekonstruoti Gyvenamaji nama, t.y. nutare pakeisti Gyvenamojo namo stoga, padalinti bendro naudojimo patalpas (mansarda) ir ja irengti, ieškovas taip pat siekia prie jam priklausancio Buto1 pastatyti priestata. Tuo tikslu UAB „Trakuva“ buvo parengtas projektas bei UAB „Elvora“ atlikto Gyvenamajame name esanciu ieškovui bei treciajam asmeniui N. S. priklausanciu butu Nr.1 ir Nr. 2 konstrukciju bei Gyvenamojo namo konstrukciju bukles vertinima (b.l. 88).

Atsakovas su rekonstrukcija, mansardos padalijimu ir irengimu pagal ieškovo ir treciojo asmens N. S. užsakymu UAB „Trakuva“ parengta projekta nesutinka.

Bendrosios dalines nuosavybes teises objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratuciu sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendratuciu ieškini (CK 4.75 str. 1 d.).

Kaip jau buvo mineta, ieškovas kartu su treciuoju asmeniu N. S. nori atlikti Gyvenamojo namo rekonstrukcija. Pagal Lietuvos Respublikos statybos istatymo (toliau – Statybos istatymas) 2 straipsni statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti nauja arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esama statini (2 str. 13 p.), o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rušiu (2 str. 18 p.). Bendraturcio teise buti statytoju igyvendinama Statybos istatymo 3 str. nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte itvirtinta statytojo pareiga gauti statybos (šiuo atveju rekonstravimo) leidima. Statinio projektavimo salygu savadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturciu sutikimus (Statybos istatymo 3 str. 8 d. 5p.). Tam, kad bendraturtis galetu pareikšti savo pozicija del statybos darbus (rekonstrukcija) inicijuojancio kito bendraturcio busimu veiksmu poveikio jo teisems, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal istatyma reikalaujamas pateikti bendraturciu sutikimas reiškia ne abstraktu, o konkretizuota bendraturciu sutikima, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei i statyba igyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturcio – galimo statytojo – busimos rekonstrukcijos planu atskleidimu kitiems bendraturciams teismu praktikoje pripažistamas tinkamo projektinio pasiulymo (tokio, kaip jis apibudinamas Statybos istatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architekturos ir kitu pagrindiniu sprendiniu ideja ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali buti naudojamas projektavimo salygoms parengti) pateikimas. Ginant gincijama teises i statyba igyvendinimo buda ir salygas, butina nurodyti konkrecius statybos darbus, statybos paskirti ir netgi jos atlikimo laikotarpi. Savo ruožtu nesutikimas turi buti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiulymo negatyvu poveiki kito bendrosios dalines nuosavybes teises objekto bendraturcio teisems ir teisetiems interesams.

UAB „Trakuva“ parengtas projektinis pasiulymas del Gyvenamojo namo rekonstrukcijos, priestato pastatymo prie ieškovui priklausancio Buto1, mansardos padalijimo yra nesuderintas su atitinkamomis institucijomis, kadangi atsakovas, kuris yra vienas iš statinio bendratuciu, neduoda sutikimo. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, jog atsakovas neprieštarauja Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, priestato prie ieškovui priklausancio Buto1 statybai ir mansardos padalijimui, jis tik nesutinka su šios teises igyvendinimo budu.

Teismas, spresdamas klausima, ar atsakovas pagristai atsisako duoti leidima Gyvenamojo namo rekonstrukcijai, atsižvelgia i tai, kad pateiktame projekte yra numatomas ne tik Gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimas, o kartu ir Gyvenamojo namo pastoges (mansardos), priklausancios šalims bendrosios dalines nuosavybes teise proporcingai kiekvieno iš bendratuciu turimo buto plotui, atidalijimas. Pastoge nera tarp šaliu padalinta, nera nustatyta jos naudojimosi tvarka, todel klausimas del atisakymo duoti leidima rekonstrukcijai sprendžiamas atsižvelgiant ir i pastoges atidalijimo galimuma.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad šiuo metu i palepe galima patekti per viena landa, kuri yra treciajam asmeniui N. S. priklausanciame bute, po rekonstrukcijos bei patalpu padalijimo ieškovo ir treciojo asmens siulomu budu, pagal ju projekta, yra numatyta, kad ieškovas isirengs sau atskira iejima i palepe, tretysis asmuo N. S. i palepe gales patekti per jau esancia landa iš jo buto, o atsakovas, per treciojo asmens bute esancia landa. Vienas iš argumentu, kodel atsakovas atsisako duoti sutikima rekonstrukcijai ir nepritaria palepes atidalijimui pagal ieškovo ir treciojo asmens N. S. siuloma projekta, yra tai, kad jam nera numatyta galimybe patekti i jam po atidalijimo siuloma palepes dali. Ieškovas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko ir nurode, kad atsakovas nesutikdamas su jo projektu, galejo parengti savo projekta, kuriame pats galejo numatyti sau iejima i palepe, tuo labiau, kad iki šiol visi bendratuciai naudojosi vienu iejimu i palepe, esanciu treciojo asmens N. S. bute ir nejaute suvaržymu. Tretysis asmuo N. S. nurode, kad neprieštarauja, kad atsakovas naudotusi jo bute esanciu iejimu i pastoge.

Teismas ivertines šaliu išsakytas nuomones šiuo klausimu, atkreipia demesi i tai, kad po rekonstrukcijos atlikimo ir pastoges tarp šaliu padalijimo, bus suformuotos tris atskiros patalpos. Iš byloje esancio treciajam asmeniui N. S. priklausancio buto rekonstrukcijos ir pastoges atidalijimo projekto, joje irengtinos treciajam asmeniui N. S. patalpos plano matyti, kad šioje patalpoje nera numatytas iejimas i atsakovui po padalijimo priklausancia pastoges dali, todel nera aišku, kokiu budu per treciojo asmens bute esanti iejima patekes i pastoge atsakovas, pateks i jam priklausancia dali. Todel neesant numatytam iejimui, teismas kritiškai vertina treciojo asmens N. S. nurodytas aplinkybes, kad jis netrukdys atsakovui patekti i jam priklausancia pastoges dali, tokie jo isipareigojimai nevertinini, neprilygsta susitarimui del naudojimosi tvarkos.

Bylos nagrinejimo metu taip pat nustatyta, kad name yra krosninis šildymas. Pagal projekta po atidalijimo i atsakovo pastoges dali patenka tik treciojo asmens N. S. bute esanciu krosniu kaminas, kas reiškia, jog po atidalijimo tretysis asmuo N. S. tures tureti galimybe patekti i atsakovui priklausancia pastoges dali tam, kad galetu prižiureti savo kamina. Iš byloje esancio treciajam asmeniui N. S. priklausancio buto rekonstrukcijos ir pastoges atidalijimo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad jis projektuoja naujus kaminus savo bute, kurie praeina tik per jo palepes dali, po rekonstrukcijos jis esamais kaminais nesinaudos ir nuo ju atsijungs, kad jis isipareigoja atjungti buvusius vamzdynus, per kuriuos buvo prijungtas kaminas pirmame aukšte ir palikti kaminus tvarkingos bukles. Toks treciojo asmens isipareigojimas irašytas i projekto aiškinamaji rašta vertintinas kritiškai, kadangi nera numatyta, iki kada jis atsijungs nuo esamu kaminu. Be to, projektas nera vykdomasis dokumentas, del kurio neivykdymo atsakovas galetu kreiptis i atitinkamas institucijas.

Atsakovas savo nesutikima del rekonstrukcijos ir atidalijimo taip pat grindžia tuo, jog atliktas Gyvenamojo namo konstrukciju ivertinimas yra neišsamus, kadangi nebuvo atlikta atsakovo priklausancio buto ir rusio apžiura, nebuvo vertinamas ir jau esamo ieškovo priestato, pastatyto iš senu pabegiu, patvarumas, jame neatsižvelgiama i pastato buvimo vieta prie geležinkelio, kuriuo rieda sunkiasvoriai prekiniai traukiniai, sukeldami didele vibracija. Todel negalima spresti, ar atlikta rekonstrukcija nepakenks Gyvenamojo namo stabilumui. Šios atsakovo nurodytos aplinkybes atmestinos kaip nepagristos, kadangi 2011-09-15 teismo posedžio metu apklaustas Jakovas Mendelevicius jas paneige (b.l. 109-111).

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, atsakovo nesutikimas su ieškovo ir treciojo asmens N. S. numatyta Gyvenamojo namo rekonstrukcija bei pastoges patalpu atidalijimu yra protingai motyvuotas ir atskleidžiantis projektinio pasiulymo negatyvu poveiki jos teisetam interesui – naudotis jam po atidalijimo priklausancia pastoges dalimi, todel ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

Pažymetina, kad visi civiliniu teisiniu santykiu dalyviai, igyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sažiningai, laikytis protingumo ir sažiningumo principu ir igyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebutu pažeidžiamos ar varžomos kitu asmenu teises ar teiseti interesai (CK 1.5, 1.137 str. str.).

Atsakovas nurodo, kad šiuo metu neturi lešu ir neplanuoja atlikti jam priklausancio buto rekonstrukcijos. Remiantis CK 4.83 str. 4 d. buto ir kitu patalpu savininkas (naudotojas) neprivalo apmoketi išlaidu, del kuriu jis nera daves sutikimo ir kurios nesusijusios su istatymu ir kitu teises aktu nustatytais privalomaisiais statiniu naudojimo ir priežiuros reikalavimais arba del kuriu nera priimtas administratoriaus ar butu ir kitu patalpu savininku susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taciau teismas, vadovaudamasis protingumo ir sažiningumo principais konstatuoja, kad tai negali buti kliutis kitiems bendratuciams (ieškovui ir treciajam asmeniui N. S.), atlikti ju planuojamas jiems priklausanciu butu rekonstrukcijas ir atidalinti ju pastoges dalis iš bendrosios dalines nuosavybes. Atsižvelgiant i teismo posedžio metu liudytojo Jakovo Mendeleviciaus duotus paaiškinimus apie tai, kad nera jokiu techniniu kliuciu ieškovui ir treciajam asmeniui N. S. atlikti rekonstrukcija ir atidalinti jiems priklausancias pastoges dalis, atsakovui neatliekant jam priklausancio buto rekonstrukcijos darbu, darytina išvada, kad pakeitus ju parengta projekta ir pašalinus atsakovo nurodoma dabartinio projekto negatyvu poveiki jo teisetiems interesams, yra galimas ju planuojamos rekonstrukcijos atlikimas.

Kiti byloje esantys irodymai nera reikšmingi sprendžiant ši ginca, todel teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškini iš ieškovo priteistinos 1600,00 Lt bylinejimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmoketi) atsakovui (CPK 93 str. 1 d.).

Taip pat iš ieškovo priteistinos 27,68 Lt bylinejimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Ieškovui gražintina jo permoketa 133,00 Lt žyminio mokescio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Atlikus ieškovui gražintino žyminio mokescio bei iš jo priteistu valstybei bylinejimosi išlaidu užskaityma, ieškovui gražintina 105,32 Lt žyminio mokescio (133,00 Lt – 27,68 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 87, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti iš S. M. 1600,00 Lt bylinejimosi išlaidu C. Ž..

Gražinti S. M. 105,32 Lt žyminio mokescio dali, sumoketa pagal 2011-01-20 mokejimo nurodyma Nr. 843138, AB banke Snoras.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma.