Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-528-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
2S-528-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28769-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Suinteresuotas asmuo
BAB banko SNORAS
Pareiškėjas
V. B., J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-528-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28769-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens BAB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-36261-534/2015 pagal pareiškėjų V. B. ir J. B. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) BAB bankas SNORAS, kuria pareiškėjų skundas tenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai V. B. ir J. B. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti pareiškėjams priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes bei įpareigoti antstolį pervertinti turtą remiantis 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės aktais. Skunde nurodė, kad turtas realizuojamas neatsižvelgiant į rinkos kainą.

Antstolis Valdas Čeglikas 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą patenkino – panaikino pareiškėjams priklausančio turto varžytynes bei įpareigojo antstolį pervertinti areštuotą pareiškėjų turtą.

Teismas sprendė, kad pagrindas abejoti antstolio veiksmų teisėtumu yra byloje esantys skirtingi vieno ir to paties turto įkainojimai.

Teismas nurodė, kad 2013 m. liepos 26 d. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ nustatė tokią turto kainą: žemės sklypo – 16 218,72 Eur, buto – 36 636,93 Eur, parduotuvės – 164 214,55 Eur ir ½ dalies ūkinio pastato – 2 027,34 Eur, iš viso – 219 096,48 Eur. Gavęs išieškotojo prašymą parduoti turtą už kelis kartus didesnę kainą, antstolis 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu perkainojo turtą ir nustatė, jog parduotuvės ir ½ dalies ūkinio pastato vertė yra 440 703,20 Eur, buto – 88 189,30 Eur, žemės sklypo – 79 309,54 Eur, iš viso – 608 202,04 Eur. Tačiau 2013 m. rugsėjo 30 d. paskelbtos varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2014 m. liepos 2 d. antstolis paskyrė pakartotines pirmąsias varžytynes, tačiau jos taip pat pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis pasiūlė išieškotojui perimti neparduotą turtą, tačiau išieškotojas atsisakė perimti turtą už varžytynėse neparduotą kainą ir prašė skelbti antrąsias įkeisto turto varžytynes. Skolininkams pateikus prašymą, antstolis 2014 m. gruodžio 15 d. patvarkymu skyrė pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2015 m. sausio 7 d. atliko ekspertizę ir nustatė, kad buto kaina yra 32 000 Eur, parduotuvės – 157 490 Eur, ½ dalies ūkinio pastato – 4 510 Eur, žemės sklypo – 17 700 Eur, iš viso – 211 700 Eur. Antstolis 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu nutarė parduoti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui: parduotuvę už 157 490 Eur, ½ dalį ūkinio pastato už 4 510 Eur, butą už 32 000 Eur ir žemės sklypą už 17 700 Eur.

Taigi teismas pažymėjo, kad antstolio 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu turto vertė buvo nustatyta beveik 3 kartus didesnė (608 202 Eur) už skundžiamu patvarkymu perduoto turto skolininkų nurodytam pirkėjui kainą (211 700 Eur). UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2013 m. ekspertizės aktais buvo nustačiusi turto kainą (219 098 Eur), kuri buvo praktiškai identiška dabartiniais 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės aktais nustatytajai (211 700 Eur). Tuo metu antstolis 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į atliktas ekspertizes, tačiau ir į išieškotojo pasiūlymą, nustatė beveik 3 kartus didesnę turto kainą, nei nustatyta 2013 m. ekspertizės aktais. Šiuo atveju antstolis, net nesulaukęs kreditoriaus nuomonės dėl naujai nustatytos, tačiau analogiškos turto kainos, priėmė patvarkymą, dėl kurio išieškotojas patyrė mažiausiai 153 000 Eur nuostolį, nes mažiausiai tiek galėjo daugiau atgauti skolos parduodant turtą iš antrųjų varžytynių arba perimdamas turtą nepardavus jo antrosiose varžytynėse. Anot teismo, neaišku, dėl kokių aplinkybių antstolis, gavęs 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės aktus, šiuo metu jau rėmėsi būtent ekspertų kaina. Teismas nurodė, kad pirmosios turto varžytynės vyko 2014 m. liepos 9 d., o apie 2013 m. spalio 7 d. vykusias varžytynes išieškotojui nėra žinoma. Tuo metu kaip tik buvo sprendžiami skolininkų skundai dėl turto vertės dydžio, todėl 2013 m. spalio – 2014 m. vasario mėn., kol nebuvo aiškus antstolio nustatytos didesnės, nei ekspertų nustatytos, kainos teisėtumas ir pagrįstumas, varžytynės net negalėjo būti skelbiamos. Naujai tų pačių ekspertų nustatyta turto kaina iš esmės nepasikeitė ir objektyvių priežasčių ar pagrindų jos nepadidinti, kaip tai buvo padaryta 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu, nebuvo. Vadinasi, antstolis, sutikdamas su ekspertų nustatyta kaina, pažeidė ne tik kreditoriaus, bet ir pačių skolininkų interesus. Skolininkai buvo suinteresuoti mažos kainos nustatymu, nes tokiu būdu galėjo nedelsiant pasiūlyti parduoti turtą jų pasirinktam (ir galimai su skolininkais vienaip ar kitaip susijusiam) pirkėjui. Be to, anot teismo, kreditorius, kuris neperėmė turto, neparduoto iš varžytinių, yra suinteresuotas antromis varžytinėmis už kainą, kurią skolininkai siekė parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui. Teismas konstatavo negalįs sutikti su turto realizavimo veiksmais, neatitinkančiais sąžiningumo principo.

Taigi teismas padarė išvadą, kad, esant skirtingoms ekspertizėms, išieškotojo ir kreditoriaus dvilypėms procesinėms pozicijoms, prieštaravimams dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi skirti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-35294-432/2015, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundžiama nutartimi yra paneigtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad turto vertinimas, pirma nesuorganizavus antrųjų varžytynių, pažeidžia CPK nustatytą vykdymo tvarką, todėl skundžiama nutartimi teismui įpareigojus įvertinti turtą iki antrųjų varžytynių paskelbimo, yra pakartotinai pažeidžiama CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka ir atitinkamai banko teisėti interesai.

2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad turi būti tinkamai suorganizuotos antrosios varžytynės, kurių pradinė turto pardavimo kaina yra aiški ir turi būti nustatyta CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir tik įgyvendinus šį banko interesus užtikrinantį vykdymo proceso etapą, galėtų būti diskutuojama dėl turto vertės ir tolimesnių turto realizavimo veiksmų.

3. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiami banko interesai gauti savo reikalavimo įvykdymą kuo didesne apimtimi, be to, vilkinamas bei branginamas išieškojimo procesas.

Atsiliepimas

Pareiškėjai V. B. ir J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad išieškotojas vykdymo procese stengiasi užimti dominuojančią padėtį ir bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti savo teisę išsiieškoti skolą. Išieškotojo reikalavimas vykdymo veiksmuose remtis nekilnojamojo turto kaina, kuri yra nustatyta 2013 m. liepos 26 d., yra neprotingas ir pažeidžiantis skolininkų interesus. Skolininkų teigimu, skundžiama nutartis visiškai atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino pareiškėjams priklausančio turto antrąsias varžytynes bei įpareigojo antstolį perkainoti turtą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, esminę teisinę reikšmę turi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1591-431/2015, ir joje konstatuoti teisiniai faktai.

Nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismas vertino antstolio V. Čegliko 2015 m. kovo 24 d. patvarkymo, kuriuo nutarta skolininkų J. B. ir V. B. turtą parduoti jų pasiūlytam pirkėjui už 211 700 Eur, teisėtumo klausimą. Teismas konstatavo, kad antstolis, neskirdamas antrųjų varžytynių, nepranešdamas išieškotojui apie skiriamą pakartotinę ekspertizę bei ginčijamu patvarkymu parduodamas turtą už ekspertizės nustatytą kainą, iš esmės pažeidė išieškotojo interesus bei CPK nustatytą turto pardavimo iš varžytynių tvarką – pripažinus pirmąsias turto varžytynes neįvykusiomis bei išieškotojui atsisakius perimti iš varžytynių neparduotą turtą, skelbti antrąsias varžytynes ir nustatyti antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą, kuri sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.

Taigi, šioje byloje ginčijamais veiksmais skelbdamas antrąsias skolininkų turto varžytynes ir nustatydamas pradinę parduodamo turto kainą pagal CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę (šešiasdešimt proc. nustatytos turto kainos), antstolis vykdė įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, atitinkamai šie antstolio veiksmai, remiantis CPK 18 straipsniu, negalėjo būti pripažinti neteisėtais. Kaip teisingai nurodo apeliantas, spręsdamas, kad antstolis turėtų iš naujo pervertinti turtą (o ne skelbti antrąsias varžytynes), pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje konstatuotus vykdymo proceso pažeidimus bei padarytas išvadas ir todėl priėmė nesuderinamą su teismo sprendimo privalomumo principu nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjai prašė įpareigoti antstolį pervertinti turtą remiantis 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės aktais. Pastaruosiuose nustatyta turto kaina yra mažesnė už nustatytąją antrosiose turto varžytynėse. Taigi antrųjų turto varžytynių paskelbimas skolininkų teisėtų interesų (realizuoti turtą už kuo didesnę kainą, taip maksimaliai sumažinant įsiskolinimą išieškotojui) iš esmės negali pažeisti. Teismas pažymi, kad nepardavus turto iš antrųjų varžytynių ar jo neperėmus išieškotojui, tai, kaip teisingai nurodo apeliantas, netrukdo jo perkainoti pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį.

Remiantis išdėstytais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – varžytynių sustabdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų V. B. ir J. B. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-35294-432/2015, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Mikuckienė