- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1591-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14695-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- BAB bankas „SNORAS“
- Skolininkas
- V. B., J. B.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BAB bankas „SNORAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BAB bankas „SNORAS“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. Č., skolininkai V. B. ir J. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2015 m. kovo 24 d. patvarkymą, nustatyti parduodamo iš varžytynių turto vertę didesnę nei nustatyta 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės akte, tai yra 608.202 €. Nurodė, jog antstolis nutarė turtą parduoti skolininkų pasiūlytam pirkėjui už ekspertizės aktuose nurodytą kainą. Išieškotojas apie atliktą ekspertizę sužinojo praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po ekspertizės atlikimo, todėl negalėjo pateikti prieštaravimų dėl nustatytos kainos. 2013 m. antstolis turto vertę buvo nustatęs beveik tris kartus didesnę, nei ketinama parduoti skolininkų siūlomam pirkėjui. Ekspertai turto kainą nustatė panašią kaip pakartotinės ekspertizės metu, tačiau antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo siūlymą nustatė beveik tris kartus didesnę turto kainą. Antstolis siūlydamas įsigyti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui pažeidžia išieškotojo interesus. Skolininkų skundai dėl didesnės kainos nustatymo buvo teismų atmesti įsiteisėjusiomis nutartimis. Kito turto skolininkai neturi. Antstolis pažeidė turto įkainojimo taisykles.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, kad 2013 m. gavęs išieškotojo prašymą parduoti turtą už kelis kartus didesnę kainą, jį patenkino. Už pareiškėjo pasiūlytą kainą nepavyko turto parduoti varžytinių metu. Pareiškėjas atsisakė perimti turtą už iš varžytinių neparduotą kainą. Per išieškojimo laikotarpį skolininkų skola tik augo. Skolininkui pateikus prašymą dėl pakartotinės turto ekspertizės atlikimo, jis buvo patenkintas. Atlikus pakartotinę turto ekspertizę, antstolis padarė išvadą, kad pareiškėjo siūloma kaina neatitinka turto rinkos kainų. Išieškotojas savo veiksmais trukdo baigti vykdymo procesą ir didina skolininkų išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė BAB banko SNORAS skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų pripažinimo neteisėtais ir 2015 m. kovo 24 d. patvarkymo panaikinimo.
Teismas pažymėjo, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kaip teisingai yra pažymėjęs antstolis, atsisakydamas patenkinti skolininko skundą, pareiškėjas turi pats aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiojo Pagal Lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Be to, tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatymų numatytomis vykdomojo proceso taisyklėmis, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.
Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis), o įstatymai suteikia teisę skolininkui pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnis). Šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis pareiškėjas ar kiti asmenys nepasinaudojo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė, kurią atliko ekspertas, pateikęs į bylą ekspertizės aktą. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių vykdymo metu. Pažymėtina, kad už pareiškėjo antstoliui nurodyta kainą (žymiai viršijusią ekspertų nurodomą realią rinko kainą) turto nepavyko realizuoti, pats pareiškėjas atsisakė turtą perimti už varžytynėse nurodytą kainą. Todėl teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas patvarkymą, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, o turto pardavimas skolininkų pasiūlytam pirkėjui už ekspertų nurodytą kainą laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų negali būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu tik dėl tos priežasties, kad išieškotojas, pardavus turtą, patirs nuostolius, nes pervertinto turto gali iš viso nepavykti realizuoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BAB bankas „SNORAS“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų.
1) Išieškotojas apie atliktą 2015 m. sausio 7 d. ekspertizę ir jos rezultatus sužinojo tik 2015 m. kovo 24 d., o apie patvarkymą – 2015 m. kovo 31 d. Teismo pažymėta išieškotojo pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga nereiškia, kad jis privalo kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį kreiptis į antstolį dėl informacijos suteikimo ir pan. Iki ginčijamo patvarkymo ir ekspertizės aktų antstolis visada laiku pranešdavo abiem šalims apie vykdymo eigą ir apie naujus įvykius vykdomojoje byloje. Šiuo atveju išieškotojas apie ekspertizės atlikimą sužinojo tik po to, kai turtas jau buvo parduotas skolininkų pasiūlytam asmeniui. Todėl išieškotojas negalėjo pateikti nei prieštaravimų dėl pakartotinės ekspertizės išvadų, nei prašymo dėl didesnės turto kainos nustatymo.
2) Antstolio 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu turto vertė buvo nustatyta beveik 3 kartus didesnė (2.100.000 Lt (608.202 Eur)) už skundžiamu patvarkymu perduoto turto skolininkų nurodytam pirkėjui kainą (211.700 €). Pažymėtina, kad UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2013 m. ekspertizės aktais buvo nustačiusi turto kainą (219.098 € (756.500 Lt)), kuri buvo praktiškai identiška dabartiniais 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės aktais nustatytajai (211.700 €). Tuo metu antstolis 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į atliktas ekspertizes, tačiau ir į išieškotojo pasiūlymą, nustatė beveik 3 kartus didesnę turto kainą nei nustatyta 2013 m. ekspertizės aktuose. Šiuo atveju antstolis net nesulaukęs kreditoriaus nuomonės dėl naujai nustatytos, tačiau analogiškos turto kainos, priėmė patvarkymą, dėl kurio išieškotojas patyrė mažiausiai 153.000 € nuostolį, nes mažiausiai tiek galėjo daugiau atgauti skolos parduodant turtą iš antrųjų varžytynių, arba perimdamas turtą nepardavus jo antrosiose varžytynėse. Neaišku, dėl kokių aplinkybių antstolis, gavęs 2015 m. sausio 7 d. ekspertizės aktus, šiuo metu jau rėmėsi būtent ekspertų kaina. Pirmosios turto varžytynės vyko 2014 m. liepos 9 d., o apie 2013 m. spalio 7 d. vykusias varžytynes išieškotojui nėra žinoma. Tuo metu kaip tik buvo sprendžiami skolininkų skundai dėl turto vertės dydžio, todėl 2013 m. spalio – 2014 m. vasario mėn., kol nebuvo aiškus antstolio nustatytos didesnės nei ekspertų nustatytos kainos teisėtumas ir pagrįstumas, varžytynės net negalėjo būti skelbiamos. Naujai tų pačių ekspertų nustatyta turto kaina iš esmės nepasikeitė ir objektyvių priežasčių ar pagrindų jos nepadidinti, kaip tai buvo padaryta 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu, nebuvo. Vadinasi, antstolis, sutikdamas su ekspertų nustatyta kaina, pažeidė ne tik kreditoriaus, bet ir pačių skolininkų interesus. Teismas apskritai šių aplinkybių nenagrinėjo ir tai, kad varžytynės 2013 m. spalio 7 d. negalėjo vykti, nevertino. Skolininkai buvo suinteresuoti mažos kainos nustatymu, nes tokiu būdu galėjo nedelsiant pasiūlyti parduoti turtą jų pasirinktam (ir galimai su skolininkais vienaip ar kitaip susijusiam) pirkėjui. Kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkai neturi, todėl išieškotojas neturės galimybės išsiieškoti likusios skolos dalies. Be to skolininkai dar 2014 m. liepos 11 d. informavo banką apie ketinimą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotieji asmenys V. B. ir J. B. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog antstolis, sutikdamas su ekspertų nustatyta įkeisto turto kaina, nepažeidė nei kreditoriaus, nei skolininkų interesų. Už kreditoriaus antstoliui nurodytą kainą turto nepavyko realizuoti, pats kreditorius atsisakė turtą perimti už varžytynėse nurodytą kainą. Skolininkams yra skaičiuojamos palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos ir skola kreditoriui nuolat auga. Todėl kreditoriaus siekis realizuoti skolininkų turtą už didesnę nei rinkos kainą vilkina vykdymo procesą ir pažeidžia skolininkų interesus. Tiek kreditorius, tiek skolininkai turi būti suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas ne tik už kuo didesnę kainą, bet ir per kuo trumpesnį laiką. Antstolis teisėtai ir pagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto verte. Skolininkai taip pat pažymi, kad realizuojamo turto pirkėjas niekaip nėra susijęs su skolininkais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog už pareiškėjo pasiūlytą kainą turto iš varžytynių parduoti nepavyko. Pareiškėjas atsisakė perimti turtą už iš varžytynių neparduotą kainą – 1.680.000 Lt (486.561,63 €). Šis procesas truko nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Per šį laikotarpį papildomai padidėjo palūkanų suma. Kadangi turto realizavimo procedūra užsitęsė ir galėjo pasikeisti turto kaina, skolininkas pateikė prašymą atlikti pakartotinę turto ekspertizę. Antstolis turi ginti tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teises. Todėl prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjas dėl to nereiškė jokių prieštaravimų, nepareiškė nušalinimo eksperto kandidatūrai. Skundu pareiškėjas neturi pretenzijų dėl ekspertų nustatytos kainos, tačiau siekia, kad turtas būtų parduodamas už kelis kartus didesnę nei rinkos, jų pasiūlytą kainą. Ankstesni pardavimai įrodo, jog kaina buvo nustatyta per aukšta, nepatraukli pirkėjams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino visas bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su turto kainos nustatymu ir turto pardavimo iš varžytynių tvarka, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2012 m. spalio 18 d. vykdomuosius įrašus dėl 1.844.364,26 Lt (533.854,92 €) skolos, 1.070,00 Lt (627,26 €) už vykdomojo įrašo atlikimą ir 9,30 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininkų V. B. ir J. B. išieškotojo BAB bankas „SNORAS“ naudai. Minėtas skolinis įsipareigojimas buvo užtikrintas buto ir žemės sklypo hipoteka. Antstolis areštavo skolininkams priklausantį turtą – parduotuvę, ½ dalį ūkinio pastato, butą ir žemės sklypą. Pagal antstolio 2013 m. sausio 23 d. patvarkymą turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, ekspertu skiriant UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. Tačiau skolininkai pareiškė ekspertui nušalinimą ir pasiūlė skirti ekspertu UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“. 2013 m. gegužės 6 d. patvarkymą buvo atlikta ekspertizė ir 2013 m. liepos 26 d. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ nustatė turto kainą: žemės sklypo – 56.000,00 Lt (16.218,72 €), buto – 126.500,00 Lt (36.636,93 €), parduotuvės – 567.000,00 Lt (164.214,55 €) ir ½ dalies ūkinio pastato – 7.000,00 Lt (2.027,34 €), iš viso – 219.096,48 €. Gavęs išieškotojo prašymą parduoti turtą už kelis kartus didesnę kainą, antstolis 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu perkainojo turtą ir nustatė, jog parduotuvės ir ½ dalies ūkinio pastato vertė yra 1.521.660,00 Lt (440.703,20 €), buto – 304.500,00 Lt (88.189,30 €), žemės sklypo – 273.840,00 Lt (79.309,54 €), iš viso 608.202,04 €. Tačiau 2013 m. rugsėjo 30 d. paskelbtos varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Tuo pačiu metu skolininkai taip pat apskundė antstolio patvarkymą dėl didesnės, išieškotojo pasiūlytos kainos nustatymo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pripažino antstolio veiksmus teisėtais. Antstolis 2014 m. liepos 2 d. paskyrė pakartotines pirmąsias varžytynes, tačiau jos taip pat buvo pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis pasiūlė išieškotojui perimti neparduotą turtą. Išieškotojas atsisakė perimti turtą už varžytynėse neparduotą kainą – 1.680.000,00 Lt (486.561,63 €) ir prašė skelbti antrąsias įkeisto turto varžytynes.
Skolininkai pateikė prašymą atlikti pakartotinę turto ekspertizę, todėl antstolis 2014 m. gruodžio 15 d. patvarkymu skyrė ekspertizę. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ 2015 m. sausio 7 d. atliko pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatė, jog buto kaina yra 32.000,00 € (110.490,00 Lt), parduotuvės – 157.490 €, ½ dalies ūkinio pastato – 4.510,00 €, žemės sklypo – 17.700,00 €, iš viso 211.700,00 €. Antstolis 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu nutarė parduoti skolininkų pasiūlytam pirkėjui turtą: parduotuvę už 157.490 € (543.781,47 Lt), ½ dalį ūkinio pastato už 4.510,00 € (15.573,13 Lt), butą už 32.000,00 € (110.490,00 Lt) ir žemės sklypą už 17.700,00 € (61.114,56 Lt).
Pagal CPK 717 straipsnio 1 punktą antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Pagal CPK 721 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Tuo tarpu pagal CPK 719 straipsnio 2 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. Pagal CPK 721 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolio 2013 m. rugsėjo 30 d. paskelbtos varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, nes antstolis tokio turinio elektroninį laišką išsiuntė VĮ „Registrų centras“ (vykdomoji byla Nr. 0116/12/03159, b.l. 154-152). Taigi, antstolis pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį turėjo pasiūlyti perimti turtą išieškotojui. Tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių antstolio priimtų patvarkymų apie šių varžytynių rezultatą, taip pat nėra duomenų, jog apie tai būtų pranešta vykdomojo proceso šalims. Antstolis 2014 m. liepos 2 d. paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes už tą pačią išieškotojo pasiūlytą kainą. Konstatuotina, kad pakartotinių pirmųjų varžytynių paskelbimas neatitinka aukščiau nurodytos CPK 719-721 straipsniuose nustatytos tvarkos. Tačiau jose siūloma pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis išieškotojo pasiūlymu, todėl pripažintina, kad šis CPK vykdymo proceso tvarkos nesilaikymas iš esmės nepažeidė išieškotojo interesų.
Pripažinus pakartotines pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, išieškotojas atsisakė perimti neparduotą turtą ir prašė antstolio skelbti antrąsias įkeisto turto varžytynes. Taigi antstolis turėjo paskelbti antrąsias varžytynes. Tačiau antstolis nesilaikė CPK nustatytos tvarkos, neatsižvelgė į iešieškotojo prašymą, bet skyrė pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę pagal skolininkų prašymą. Pažymėtina, kad skolininkai prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė tik 2014 m. lapkričio 20 d., tuo tarpu patvarkymas dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo neįvykusiomis buvo priimtas 2014 m. liepos 9 d. Taigi pagal CPK 721 straipsnio 1 dalį antstolis antrąsias varžytynes turėjo paskelbti ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 9 d. Be to, antstolis 2014 m. gruodžio 15 d. patvarkymu skyrė ekspertizę. Pareiškėjas, gavęs šį patvarkymą, jokių prieštaravimų ar nušalinimų ekspertui nepareiškė. Tačiau vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/03159 nėra duomenų apie šio patvarkymo įteikimą išieškotojui. Ekspertizės aktas išieškotojui buvo įteiktas 2015 m. kovo 23 d. Tuo tarpu jau 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu antstolis pardavė turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Taigi išieškotojui nebuvo sudarytos galimybės nei pareikšti nušalinimo ekspertui, nei pateikti argumentų dėl atliktos ekspertizės išvadų.
Negalima pripažinti, jog vykdymo procesas truko ilgą laikotarpį dėl išieškotojo kaltės. Pirmosios varžytynės vyko nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 7 d. Tuo tarpu pakartotinės pirmosios varžytynės buvo paskelbtos tik 2014 m. liepos 2 d. Pažymėtina, kad skundą dėl antstolio patvarkymo buvo padavę skolininkai, jis galutinai buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme tik 2014 m. vasario 14 d. Pažymėtina, kad šioje nutartyje buvo konstatuota, jog turto vertės nustatymas pagal ekspertizės aktuose nurodytas kainas iš esmės yra pažeidžiantis ne tik išieškotojo, bet ir pačių skolininkų interesus. Išieškotojui prašant skirti antrąsias varžytynes, pagal CPK 722 straipsnio 1 dalies parduodamo turto pradinė kaina antrose varžytynėse turėjo sudaryti šešiasdešimt procentų šio CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Kadangi antstolio 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu bendra viso parduodamo turto kaina buvo nustatyta 608.202,04 €, tai 60 procentų šios kainos sudarytų 364.921,20 €. Tuo tarpu pakartotinė ekpertizė nustatė ir skolininkų pasiūlytam pirkėjui turtas buvo parduotas už 211.700 €, tai yra už sumą, kuri sudaro tik 35 procentus išieškotojo pasiūlytos ir antstolio patvarkymu patvirtintos kainos. Taigi išieškotojui teko 153.221 € mažesnė suma, negu jis galėjo gauti, parduodant turtą iš antrųjų varžytynių. Pažymėtina, jog nepardavus turto iš antrųjų varžytynių, išieškotojas taip pat pagal CPK 722 straipsnio 2-3 dalis turėtų galimybę perimti neparduotą turtą. Pripažintina, kad antstolis, neskelbdamas antrųjų varžytynių, bet parduodamas turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už pakartotinės ekspertizės nustatytą kainą, kuri yra netgi mažesnė už pirmosios ekspertizės nustatytą kainą, pažeidė tiek išieškotojo, tiek pačių skolinkų interesus, kadangi liko 322.155 € neišieškota pagrindinės skolos suma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, neskirdamas antrųjų varžytynių, nepranešdamas išieškotojui apie skiriamą pakartotinę ekspertizę bei parduodamas turtą už ekspertizės nustatytą kainą, iš esmės pažeidė išieškotojo interesus bei CPK nustatytą turto pardavimo iš varžytynių tvarką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymą tenkinant ir panaikinant antstolio 2015 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. 0116/12/03159.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti pareiškėjo BAB bankas „SNORAS“ skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio V. Č. 2015 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. 0116/12/03159, kuriuo skolininkų J. B. ir V. B. turtas parduotas jų pasiūlytam pirkėjui M. M. už 311.700 €.