Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2S-231-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2S-231-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01133-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
V. L.
Civilinė byla Nr. e2S-231-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01133-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7226-1027/2019 pagal ieškovo ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo V. L. 582,86 Eur žalos atlyginimą, 15,91 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2016-12-27 - 2017-09-01 laikotarpiu, jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu gyvenant atsakovui V. L., 2017-05-25 buvo užlietas žemiau esantis butas. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-06-12 sprendimu iš jo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteista žala. Teigė, kad vykdant sprendimą, AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 526,36 Eur žalą, 41,50 Eur dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, be to, turėjo 15 Eur išlaidų už Panevėžio apygardos teismui pateiktą apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-12-19 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė, jog paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbovietė – UAB „V.“, tačiau Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirba nuo 2019-12-04.

5. Konstatavo, kad nesant duomenų, jog šalys rašytiniu susitarimu yra pakeitę teritorinį teismingumą ir kilę ginčai tarp šalių turėtų būti spręstini Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose, J. V. ieškinys atsakovui V. L. neteismingas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, tačiau atsižvelgiant, jog pareikštu ieškiniu atsiradusią žalą ir turėtus nuostolius ieškovas kildina iš nuomos sutartinių teisinių santykių, bet ne iš delikto, konstatavo kad šiuo atveju ieškovas neturi galimybės pasinaudoti CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvaus teismingumo taisykle.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-12-19 nutartį.

8. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad ieškinys reiškiamas remiantis tarp šalių susiklosčiusiais nuomos teisiniais santykiais, šalims 2016-12-27 sudarius nuomos sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad buto nuomos sutartis pasibaigė 2017-04-28 ir ji nebuvo pratęsta. Teigia, kad atsakovas V. L. policijos darbuotojų pagalbą buvo iškeldintas iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, kuriame neteisėtai gyvenant, 2017-05-25 įvyko žemiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) užliejimas. Nurodo, kad buto užliejimo faktas yra nustatytas civilinėje byloje Nr. e2-223-844/2019. Tvirtina, kad šios civilinės bylos 2019-06-12 sprendimo, kuriame nustatytas ir žalos dydis, pagrindu, o ne buto nuomos sutarties pagrindu, reiškia atsakovui reikalavimą dėl jau sumokėto žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, todėl jis pagrįstai ieškinį pateikė Utenos apylinkės teismui Visagino rūmams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo J. V. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. V. ieškinį, kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.

11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis). CPK yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad alternatyvaus teismingumo taisyklės, leidžiančios ieškovui J. V. pasirinkti į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, netaikytinos, nes ieškiniu prašoma priteisti žala ir turėti nuostoliai yra kildinami iš nuomos sutartinių teisinių santykių, todėl ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovo V. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturi teisės pasirinkti alternatyvaus teismingumo.

13. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas J. V. pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė atsakovui V. L. savavališkai, 2017-04-28 pasibaigus nuomos sutarčiai, gyvenant ieškovui priklausančiame bute, dėl ko tretiesiems asmenims buvo padaryta turtinė žala ir šią žalą turėjo atlyginti buto savininkas ieškovas J. V.. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patirtos turtinės žalos ieškovas nekildina iš nuomos sutartinių teisinių santykių, o ją sieja su V. L. veiksmais (neveikimu) dėl kurių apeliantas turėjo atlyginti turtinę žalą civilinėje byloje Nr. e2-223-844/2019 ir dėl to patyrė tiesioginius nuostolius. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ir žala yra padaryta (duomenys neskelbtini) .

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti pareikštas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostata, tiek pagal ieškovo gyvenamąją vietą, tiek pagal žalos padarymo vietą ir teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

15. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti J. V. ieškinį, todėl nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Valiulienė