Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-223-844/2019

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-12
Bylos Nr.: e2-223-844/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00878-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Vasiliauskas
Atsakovas: J. V.
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai: Ingrida Varanavičė

Kategorijos

2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-223-844/2019Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00878-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8.; 2.5.39.; 3.2.6.4. (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai, ieškovo akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, atstovaujamo advokato padėjėjos Ingridos Varanavičės (advokatų profesinė bendrija Dumbliauskas ir partneriai, kodas 304071987, buveinė Karaliaus Mindaugo pr. 37, 4 aukštas, 44307, Kaunas), ieškinį atsakovui J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl turtinės žalos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų yra V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. V. 371,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, 24,05 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 70,08 Eur už teisinę pagalbą, 22,86 Eur kuro išlaidų ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau Ieškovas) atstovė tiek ieškinyje teismui, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-05-25, įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas nustatė, kad buvo sulietos virtuvės, sujungtos su kambariu lubos. Įvykio metu butas Nr. 42 Ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką Ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 371,91 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovo apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovui J. V. (toliau Atsakovas) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas Nr. 46 yra virš Ieškovo apdrausto buto Nr. 42. Ieškovas siuntė pretenziją Atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Nurodė, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos Ieškovo draudėjo turtui, Atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš Atsakovui priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis Atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista Ieškovui 24,05 Eur (371,91 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 472 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad iš Atsakovo turėtų būti priteista Ieškovui 5 proc., dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinio ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti. Paminėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas (ekspertas – vertintojas) J. K. lankėsi užlietame bute, užfiksavo turto apgadinimą, apskaičiavo buto remonto išlaidas, ir minėtų paskaičiavimų pagrindu buvo atliktas pinigų išmokėjimas draudėjui. Ieškovo drausto buto užliejimas buvo momentinis. Vanduo į užlietą butą tekėjo nepastoviai. Pažymėjo, kad Atsakovo buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešai, ir pagal tą sutartį buto nuomininkas padarytą žalą privalo atlyginti ne tretiesiems asmenims (šiuo atveju Ieškovui), o Atsakovui. Atsakovas, kaip buto savininkas, yra atsakingas už savo turtą, todėl Ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Nei vienas Ieškovo dokumentas nėra suklastotas.

Atsakovas J. V. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Ieškovo reikalavimais nesutinka. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė, tačiau jis šį butą nuo 2016-12-27 iki 2017-09-01, nuomojo V. L.. Minėtu laikotarpiu V. L. gyveno šiame bute. Atsimena, kad V. L. šiame jo bute laikė šunis, o J. V. net neleisdavo užeiti į butą. Tame bute, kol jame gyveno V. L., buvo betvarkė. Tualetas buvo užkimštas. Atsimena, kad V. L. gyvenimas jo nuomojamame bute jam t. y. J. V. nepatiko, todėl jis buvo paprašęs V. L. išsikraustyti iš jo nuomojamo buto. Pastarasis su tuo nesutiko ir tik tada, kada J. V. kreipėsi į policiją, V. L. išsikraustė iš minėto buto. Patvirtino, kad jis buvo sudaręs su V. L. buto nuomos sutartį, tačiau ji nebuvo įregistruota viešajame registre. Apie užlietą butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. V. sužinojo tik tada, kada gavo pretenziją iš AB „Lietuvos draudimas“. Apie buto užliejimą jis su V. L. nekalbėjo. J. V. santykiai su V. L. yra pašliję. Atsakovas su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku A. J. taip pat nebuvo susitikęs ir apie jo buto užliejimą nesikalbėjo. Taip pat paminėjo, kad Ieškovas teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo užlietas. Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie tiksliai leistų nustatyti užliejimo priežastis. Nurodė, kad šiuo atveju buto užliejimą užfiksavo Ieškovo darbuotojas, o tai Atsakovo manymu, nėra objektyvu. Paminėjo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo „gyvai“ neužfiksavo nė viena kompetentinga ir nešališka įstaiga, bei tokus įvykius fiksuojantys antstoliai. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nenurodė ir su juo nepateikė jokių nešališkų, neginčijamų įrodymų apie 2017-05-25, „gyvą“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimą.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas J. K. parodė, kad jis dirba AB „Lietuvos draudimas“, Visagino skyriuje, ir jo pareigos yra žalų vyresnysis vertintojas. Jis šioje draudimo įstaigoje dirba nuo 2000 metų. Atsimena, kad iš kliento buvo gautas pranešimas apie jo užlietą butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. K. nuvyko į minėtą butą jo apžiūrėti. Atsimena, kad butas yra daugiabučiame name. Susitikus su buto savininku A. J., šis paaiškino, kad jis išvyko į sodą, o 2017-05-25, sugrįžęs iš sodo į savo butą, pamatė, kad butas yra užlietas. A. J. jam paaiškino, kad jis apie buto užliejimą pranešė UAB „Visagino būstas“, tačiau šios įstaigos darbuotojai atsisakė atvykti. Jis tikėjo klientu, todėl panaudojo jo pateiktą informaciją pildydamas buto užliejimo dokumentus. Netikrino informacijos apie tai, ar A. J. apie jo buto užliejimą tikrai pranešė UAB „Visagino būstas“. Būdamas minėtame bute, J. K. matė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užlietas šviežiai. Tai jis žino iš darbo patirties. Turima darbo patirtis jam leidžia nustatyti, kur yra šviežias ir senas užliejimas. Būdamas minėtame bute jis nufotografavo užliejimą, nustatė pažeidimus. Atsimena, kad buto grindys nebuvo užlietos. Buvo patekėjimai lubose, ties šviestuvais virtuvės zonoje. Buvo aišku, kad vanduo tekėjo iš buto, esančio virš užlieto buto. Su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku neteko bendrauti. Naudodamasis darbe turimu statybinių medžiagų kainininku jis paskaičiavo minimalius buto remonto darbus, minimaliomis kainomis. Tokiems paskaičiavimams atlikti, J. K. darbe naudoja sąmatų programą „Sistela“. Neturi jokio subjektyvaus suinteresuotumo, šios bylos baigtimi.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. J. parodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovo J. V. butas, yra virš jo buto, t. y. (duomenys neskelbtini). Tikslaus buto užliejimo laiko šiuo metu neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2017 metų pavasarį arba vasarą, nes jau buvo šilta. Atsimena, kad buvo išvykęs į sodą. Išvykstant į sodą, jo butas nebuvo užlietas, o kada, atrodo tą pačią dieną, apie 16-17 val., atvyko iš sodo, pamatė, kad butas yra užlietas, tačiau paties vandens tekėjimo jau nebebuvo, bet užliejimas buvo visiškai šviežias, nes ant stalo dar net nebuvo išdžiūvęs vanduo. Patikslino, kad bute jis gyvena nuolatos, ir jame galėjo nebūti tik apie vieną dieną prieš užliejimą. Tada jis iš savo mobiliojo ryšio telefono, privačiu numeriu, paskambino UAB „Visagino būstas“ dirbančiam pažįstamam meistrui į jo mobiliojo ryšio telefoną, tam, kad jo paklausti, ką jam dabar daryti, ir ar apie tokį užliejimą reikia pranešti UAB „Visagino būstas“ tam, kad užregistruoti įvykį. UAB „Visagino būstas“ darbuotojas, jo išklausęs dėl užlieto buto, jam pasakė, jog UAB „Visagino būstas“ apie šį užliejimą pranešti nereikia, nes pačiame bute nėra jokio vandens nutekėjimo gedimo, įranga tvarkinga. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į draudiką. Išsiaiškinęs jam rūpimus tokius klausimus, A. J. nebeskambino daugiau į UAB „Visagino būstas“, o apie buto užliejimą pranešė draudikui. Apie tai, kad jis skambino UAB „Visagino būstas“ darbuotojui, A. J. papasakojo ir draudimo darbuotojui, kai šis buvo atvykęs apžiūrėti jo užlieto buto. A. J. patikslino, kad buvo užlietos jo buto lubos, sienos, virtuvės zonoje. Jo butas buvo apdraustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Dėl užlieto buto A. J. gavo 371,91 Eur draudimo išmoką ir padarė buto remontą. Dėl užlieto buto su J. V. nebendravo, nes nematė prasmės su juo bendrauti, kadangi jo butas buvo apdraustas ir jis net neabejojo, kad žala jam bus atlyginta. Pats J. V. nebuvo atėjęs pas jį dėl užlieto buto. Patvirtino, kad vanduo į jo butą, iš viršuje esančio buto, tekėjo ties virtuvės zona. Kadangi butai yra standartiniai ir jų projektai taip pat yra vienodi, todėl virš jo buto esančio buto virtuvė yra ten pat, kaip ir jo virtuvė, todėl jis mano, kad vandens nutekėjimas buvo virš jo buto, esančio buto virtuvėje. Žino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuolatos nuomojamas. Jo buto užliejimo metu, virš jo buto esančiame bute, gyveno kažkoks vaikinas, kuris laikė šunis. Su tuo vaikinu jis nebendravo dėl buto užliejimo. A. J. buto tualete, buto užliejimo dieną, vandens tekėjimo iš viršaus nebuvo. Mano, kad virš jo buto esančiame bute avarijos dieną išsiliejo apie 50-60 litrų vandens. Nuo šuns dubenėlyje esančio vandens tokių užliejimo pasekmių jokiu būdu negalėtų būti. Atsimena, kad draudiko atstovas, apžiūrėti jo užlieto buto, atvyko kitą dieną po užliejimo. Draudiko atstovas apžiūrėjo jo butą, nufotografavo apgadinimus. Atsimena, kad nuo vandens net buvo išsipūtęs lubų gipso kartonas. Savo draudikui neturi jokių pretenzijų. Paminėjo, jog tai yra antras kartas, kada yra užliejamas jo butas iš viršuje esančio buto. Pirmą kartą jo butas buvo užlietas prieš kokius trejus metus. Patikino, kad jokio subjektyvaus suinteresuotumo šios bylos baigtimi jis neturi. Kadangi jis turėjo J. V. mobiliojo ryšio telefoną, todėl jį nurodė ir jo buto apžiūrėti atvykusiam AB „Lietuvos draudimas“ atstovui.

Teismo posėdyje nedalyvavo trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – V. L.. Trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Atsižvelgiant į proceso dalyvių nuomonę, byla išnagrinėta nedalyvaujant šiam trečiajam asmeniui.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Civilinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad A. J. (draudėjas), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ (draudiku) sudarė Būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 381058441, Serija LD Nr. 105773954. Žalos bylos Nr. 1852730). Draudėjas šios draudimo sutarties pagrindu draudimo laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 28 d. 00:00 val., iki 2017 m. birželio 27 d., 24:00 val., apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo draudimo liudijime išvardintų nelaimingų atsitikimų, tarp kurių yra ir vandens padaryta žala: šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija; vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas iki 1500 Eur; vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių iki 300 Eur.

Iš byloje esančio 2017-05-29, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, matyti, kad įvykis įvyko 2015-05-25. Šio įvykio metu buvo sugadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Turto draudėju nurodytas A. J.. Apie įvykį 2017-05-26, pranešta AB „Lietuvos draudimas“ ir 2017-05-25, UAB „Visagino būstas“. Pažymėta, kad UAB „“Visagino būstas“ atstovai neatvyko. Atžymėta, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra buto Nr. 46, savininkas J. V.. Nurodytas jo mobiliojo ryšio telefono numeris. Įvykio aprašyme nurodyta, kad draudėjo teigimu, jis buvo sodo bendrijoje. 2017-05-25, atvykęs pastebėjo, kad aplietos lubos. Buvo pranešta avarinei tarnybai UAB „Visagino būstas“. Draudėjo teigimu avarinė tarnyba neatvyko, nes draudėjo kelios dienos nebuvo namuose, todėl nežinoma kada buvo apliejimas. Aprašytas pasatų nuostolių aprašymas. Nustatyta žala 371,91 Eur. 2017-05-29, turto sunaikinimo, sugadinimo aktą yra pasirašęs AB „Lietuvos draudimas“ atstovas J. K. ir nukentėjusysis A. J..

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nufotografuotas, į bylą yra pateiktos jo nuotraukos, fiksuotas vandens pratekėjimas.

Remiantis 2017-06-06, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V.. AB „Lietuvos draudimas“ 2017-06-06, išsiuntė J. V. parnešimą Nr. R0001856554, kuriuo jam pranešė, kad AB „Lietuvos draudimas“, sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2017-05-25 įvykiu, kurio vietovė yra (duomenys neskelbtini), ir per kurį nukentėjo pastatų draudimas, savininkas A. J.. Kadangi šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, dėl įvykio padarytai žalai atlyginti išmokėta 371,91 Eur draudimo išmoka. Nurodė, kad J. V. yra atsakingas dėl šios žalos atlyginimo. Prašė per 15 dienų pervesti 371,91 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą.

2017-05-31, mokėjimo nurodymas Nr. 12179753, patvirtina, kad A. J. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 371,91 Eur už Pastatų draudimą – Butas, įvyk. 2017-05-25. Byl. 1852730.

Byloje yra 2017-05-30, AB „Lietuvos draudimas“, turto remonto sąmata Nr. ZA67-SK12/3 (žalos bylos Nr. 1852730), kurioje užfiksuota, kad išmoka už buto remontą yra 372,00 Eur.

2017-05-30, raštu Nr. 1852730, AB „Lietuvos draudimas“, A. J. informavo, kad jam išmokėta 371,91 Eur draudimo išmoka už 2017-05-25, įvykusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo Pastatų draudimas – Butas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje yra 2018-11-07, UAB „Visagino būstas“ pranešimas J. V. Nr. 75-492, kuriame nurodyta, kad dėl 2017-05-25, buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo į UAB „Visagino būstas“ niekas nesikreipė.

Byloje yra 2016-12-27, sutartis sudaryta tarp J. V. ir V. L., kuria J. V. ir V. L. susitarė, kad V. L. nuomoja pas šeimininką J. V. jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2017-04-28. Įsipareigojo apmokėti visas komunalines paslaugas ir skaitliukų parodymus. Įsipareigojo J. V. atlyginti žalą žemiau esančių butų užpylimo atveju. Įsipareigojo bute laikytis švaros ir grąžinti po nuomos be šuns buvimo pėdsakų.

2018-10-30, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-527-724/2018, ieškovo J. V. naudai iš atsakovo V. L. priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016-12-27 iki 2017-08-01.

A. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo draustas ir nuo 2015-06-29 iki 2016-06-28, ir tai patvirtina busto draudimo liudijimas TIA Nr. 333469995.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl užliejimo, įvykusio 2017-05-25, buvo nufotografuotas AB „Lietuvos draudimas“ eksperto ir nuotraukos į AB „Lietuvos draudimas“ informacinę sistemą įkeltos 2017-05-29 ir tai patvirtina išrašas iš AB „Lietuvos draudimas“ informacinės sistemos ir 2019-02-20, 2019-02-22 AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo V. M. el. laiškai rašyti Ingridai Varanivčei.

Byloje yra J. V. 2019-03-16 paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad Ieškovas savo 2019-02-22, atsiliepime dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodo, kad buto užliejimas buvo pirmasis įvykis. Tai netiesa. Tam paneigti jis turi rašytinį įrodymą – draudėjo ranka 2015-06-17, parašytą raštelį, kad jis jam dėl buto užliejimo neturi pretenzijų, remiantis abipusiu susitarimu. Nurodo, kad Ieškovas 2019-02-22, atsiliepime dėl papildomų dokumentų pateikimo taip pat nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima neginčytinai teigti, kad tai neva 2017-05-25 įvykusio užliejimo nuotraukos. Šios nuotraukos buvo padarytos šališko liudytojo, kuris gauna darbo užmokestį iš Ieškovo (2017-05-29 atliekant buto apžiūrą). Pateiktose nuotraukose nėra datos ir laiko identifikacijos rodmenų, todėl Ieškovas šiomis nuotraukomis negali įrodyti, kad tai, neva po 2017-05-25 įvykusio užliejimo metu nufotografuoti vaizdai. Tai Atsakovą verčia abejoti ir dėl to, kad draudėjas melagingai tvirtina turto sugadinimo akte, kad jis dėl buto užliejimo kreipėsi į UAB „Visagino būstas“. Į bylą Atsakovas yra pateikęs iš UAB „Visagino būstas“ raštą, jog draudėjas nepranešė apie užliejimo įvykį. Taip pat draudėjas A. J. jokioje įstaigoje nėra užfiksavęs „gyvo“ užliejimo. Kritiškai vertintini draudėjo A. J. duoti parodymai ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, kad jis apie 2017-05-25, įvykusį buto užliejimą pranešė UAB „Visagino būstas“ ir nesant kompetentingai įstaigai apie buto užliejimą, liudytojas J. K. nebūtų gavęs nurodymo 2017-05-29 atlikti bute sienų ir lubų nuotraukas.

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

CPK 177 straipsnis labai tiksliai nurodo, kas yra įrodymai.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįsti atsakovo J. V. teiginiai, jog 2017-05-29, AB „Lietuvos draudimas“, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (žalos bylos Nr. 1852730) yra suklastotas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas J. V. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šis minimas 2017-05-29, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas yra suklastotas.

Be to, teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio akto ir jame užfiksuotų aplinkybių tikrumu, nes šiame akte užfiksuotos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais ir teismo patikrintais objektyviais duomenimis, kuriais teismas taip pat neturi pagrindo abejoti.

Kad liudytojas J. K., kuris yra ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas, būtų buvęs neobjektyvus fiksuodamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo aplinkybes, teismas taip pat nenustatė, nors Atsakovas tai ir teigė.

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas nenustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas J. K. apžiūrėdamas užlietą butą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų netinkamai atlikęs jam deleguotas tarnybines funkcijas. Teismo vertinimu J. K. 2017-05-29, turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuoti duomenys yra teisingi ir jais abejoti nėra jokio pagrindo. Šiame akte fiksuodamas duomenis, J. K. vadovavosi informacija gauta iš draudėjo A. J., kuris jam buvo nurodęs, kad jis skambino UAB „Visagino būstas“ darbuotojui ir jo teiravosi ar apie įvykį pranešti UAB „Visagino būstas“ ar ne. Gavęs atsakymą, kad pranešti nereikia, jis ir nepranešė. Tai, bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtino ir pats buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A. J.. Minimame akte yra nurodyta, kad UAB „Visagino būstas“ darbuotojai apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo atvykę.

Šios aplinkybės patvirtina, kad priešingai negu nurodo atsakovas J. V., šiame akte užfiksuotos aplinkybės yra teisingos ir objektyviai atspindi visą pranešimo apie įvykį situaciją, bei patvirtina, kad liudytojų J. K. ir A. J. teisme duoti parodymai yra teisingi.

Be to, teismo vertinimu, šios bylos teisingam išnagrinėjimui, neturėtų reikšmės aplinkybė ar A. J. būtų pranešęs ar nepanešęs apie užliejimą UAB „Visagino būstas“ ir J. V.. Tokios pareigos, remiantis įstatymais ir būsto draudimo liudijimu Nr. TIA Nr. 381058441, A. J. neturėjo.

Taip pat teismo vertinimu, A. J. išmokėta buto draudimo išmoka, atsižvelgiant į turto sugadinimo mąstą bei jo atstatymo darbus, medžiagų įkainius, atitinka protingumo reikalavimus ir todėl laikytina teisinga.

Kritiškai vertintini atsakovo J. V. teiginiai, kad ieškovas nepateikė į bylą „gyvų“ įrodymų, kurie patvirtintų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), tikrai buvo užlietas 2017-05-25, ir kad fiksuojant jo užliejimą, turėjo dalyvauti ne vien draudiko atstovas, bet ir kitų institucijų atstovai.

Byloje esantys ir teismo paminėti bei ištirti įrodymai tiksliai ir neginčijamai, bei priešingai negu teigia Atsakovas, įrodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas 2017-05-25. Teisme duodamas paaiškinimus dėl minimo įvykio, minėto buto savininkas A. J., tiksliai nurodė, jog kada jis sugrįžo iš sodo į savo butą, pastebėjo, kad vanduo į jo butą tekėjo iš virš jo buto esančio buto, kuris priklauso J. V.. Jis tiksliai patvirtino, kad virtuvėje ant stalo dar buvo neišdžiūvęs vanduo. Tokie jo duoti paaiškinimai, neginčijamai patvirtina, kad A. J. butas buvo užlietas šviežiai. Kad butas buvo užlietas šviežiai, patvirtino ir žalų ekspertas J. K., kuris apžiūrėjo A. J. priklausantį butą, bei užfiksavo jo užliejimo padarinius. Apklaustas liudytoju teisme J. K. taip pat patvirtino, kad buto užliejimas buvo šviežias.

Bylos duomenimis, taip pat yra tiksliai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V.. J. V. būdamas šio turto savininku yra tiesiogiai už jį atsakingas. Tai, kad J. V. 2017-05-25, šį butą, 2016-12-17, sutarties pagrindu nuomojo V. L., jo civilinės atsakomybės nešvelnina ir nešalina, nes minėto buto nuomos sutartyje yra tiksliai nurodyta, kad V. L., šia sutartimi įsipareigojo J. V. atlyginti žalą žemiau esančių butų užpylimo atveju, o ne žemiau esančių butų savininkams ar jų draudikams.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

Kaip jau minėta, tarp Ieškovo (Draudiko) ir draudėjo A. J. buvo sudaryta turto draudimo sutartis. Vandens padaryta žala įtraukta į draudimo sutartyje numatytus draudžiamuosius įvykius. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, 2017-05-25 dieną, iš viršaus esančio buto buvo aplietas vandeniu draudėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl to šiam butui buvo padaryta žala. Ieškovas išmokėjo 371,91 Eur draudimo išmoką draudėjui A. J..

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasis šia įstatymo norma, ieškovas (Draudikas), išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, reiškia atsakovui J. V. subrogacinį reikalavimą dėl Ieškovo išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš Atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjui 2017-05-25 dieną padarytą žalą dėl buto patalpų apliejimo. Ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjos turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vienas iš atvejų, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, yra CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, joje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“.

CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju. Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, vanduo išsiliejo iš viršuje esančių patalpų ir apliejo žemiau esantį draudėjo A. J. butą. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra virš aplieto vandeniu draudėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V..

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad draudėjo A. J. turtui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini)) buvo padaryta žala. Žalos faktą patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotografijos draudėjo bute, turto remonto sąmata, pranešimas apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymas, kuriuo buvo išmokėta draudimo išmoka.

Asmens neteisėti veiksmai turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Nustatyta, kad butas, kuris yra (duomenys neskelbtini), kuris yra virš vandeniu aplieto buto, nuosavybės teise priklauso J. V.. Avarijos metus, šis butas buvo nuomojamas pagal nuomos sutartį V. L., kuris ir gyveno šiame bute. Tačiau ir ši aplinkybė nešalina J. V. atsakomybės, nes jis yra šio buto savininkas, ir yra visiškai atsakingas už šį savo turtą ir jame sumontuotą santechninę įrangą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų.

Atsakovui J. V. priklausantis butas yra tiesiai virš aplieto draudėjo A. J. buto. Draudėjas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-05-25 vakare, grįžęs namo, jis rado šlapias lubas virtuvės zonoje, ant virtuvinio stalo telkšojo dar neišdžiūvęs vanduo. Paaiškino, kad vanduo tekėjo iš viršuje, esančio buto. 2017-05-29, turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytas turto sugadinimo mastas. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad užliejimas buvo šviežias, buvo aišku, kad vanduo tekėjo iš viršaus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vandens nubėgimas įvyko iš viršaus.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti jog A. J. butas buvo užlietas dėl bendrai naudojamos santechnikos gedimo.

Iš draudėjo buto fotografijų, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, buto plano, matyti, kad žala buvo padaryta luboms virtuvės zonoje.

A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad butai yra standartiniai ir jų projektai taip pat yra vienodi, todėl virš jo buto esančio buto virtuvė yra ten pat, kaip ir jo virtuvė, todėl jis mano, kad vandens nutekėjimas buvo virš jo buto, esančio buto virtuvėje. Atsakovas J. V. tokio A. J. teiginio nepaneigė ir neginčijo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.

Atsakovas J. V. ir pats neneigia, kad darantis žalą vanduo ištekėjo iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Draudėjui A. J. priklausantis butas yra tiesiai po Atsakovo butu. Atsakovo buto virtuvė yra tiesiai po draudėjo buto virtuve. Virtuvės santechnikos įrenginiai laikytini pavojaus šaltiniais, iš kurių gali nubėgti vanduo ir kurie gali sukelti tokio pobūdžio žalą.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Įvertinus byloje pateiktų ir aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad yra labiau tikėtina, jog vanduo pateko iš atsakovo buto, esančio viršuje, negu kad iš bendro naudojimo objektų ar butų, esančių šalia.

Remiantis CK 6.47 straipsniu, priežastinis ryšys reiškia, kad padaryta žala yra veiksmų (neveikimo) rezultatas. Nagrinėjamu atveju, Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl užpylimo vandeniu draudėjo butui buvo padaryta žala. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių. Todėl darytina išvada, kad vanduo pateko iš atsakovui J. V. priklausančio buto. Konstatuotinas priežastinis ryšys tarp Ieškovo draudėjui atsiradusios žalos ir Atsakovo neteisėto veikimo, t. y. atsakovo nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos atsakovo J. V. civilinės atsakomybės dėl Ieškovo draudėjui A. J. padarytos žalos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017-05-25 įvykusio užliejimo, sąlygos. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš Atsakovo Ieškovui priteistina 371,91 Eur žalos atlyginimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šių nuostolių kreditoriui nereikia įrodyti, tai yra kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanos priteisiamos tokio dydžio, koks yra numatytas įstatymo (5 procentai, o jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys – 6 procentai) (6.210 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Ieškovas prašo teismą priteisti iš Atsakovo 24,05 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovas kompensuojamųjų palūkanų dydį apskaičiavo nuo 371,91 Eur sumos, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovo apskaičiavimu, Atsakovas pradelsė atsiskaityti su Ieškovu 472 dienas.

Teismas su tuo nesutinka, nes teismo paskaičiavimu, Atsakovas pradelsė atsiskaityti su Ieškovu 471 dieną. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovas 2017 m. birželio 6 d. pretenzija Nr. R0001856554 „Dėl išmokos išieškojimo“ pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų prievolę per 15 dienų. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) turėjo būti pradedamos skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 22 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 6 dalis) ir skaičiuojamos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra iki 2018 m. spalio 5 d. (ieškinys elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiųstas 2018 m. spalio 5 d., teisme užregistruotas 2018 m. spalio 5 d.). Taigi pradelstų įvykdyti prievolę dienų skaičius yra ne 472, kaip ieškinyje nurodo ieškovas, o 471 diena, todėl kompensuojamosios palūkanos yra ne 24,05 Eur, o 24,00 Eur. Šios 24,00 Eur kompensuojamosios palūkanos priteistinos iš Atsakovo Ieškovo naudai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261, 6.210 straipsniai).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos Ieškovui priteistinos procesinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytos kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto.

Todėl tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 395,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Nors Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau ieškovo reikalavimai iš esmės yra patenkinti visi, todėl ieškovo turėtos visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (2018-10-03, mokėjimo nurodymas) ir turėjo 70,08 Eur išlaidų už ieškinio parašymą (išrašas iš PVM Sąskaitos – faktūros 70,08 Eur sumai, sąskaitos Nr. DP18-155 30/09/2018, 2018-11-19, SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 1090057250) bei 22,86 Eur kelionės išlaidų už kurą automobiliui, susidariusių ieškovo atstovei vykstant iš Kauno miesto į teismo posėdį Visagino mieste. Ieškovas pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus – žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą, išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2015/07/21, perįgaliojimus Nr. 2018/01-02 ir Nr. 2019/01/02, išrašą iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. DP18-155 30/09/2018 už ieškinio parengimą ir SEPA mokėjimo nurodymą Nr. 1090057250, 2019-01-02, automobilio kuro pirkimo kvitą Nr. 406/1418, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. F528377, kopiją, advokatų profesinės bendrijos Dumbliauskas ir partneriai veikloje nuo 2016 metų sausio mėnesio naudojamų automobilių sąrašą, 2019-01-02, atstumų lentelę, kuro normos apskaičiavimą. Išlaidos pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl iš atsakovo šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 41,50 Eur. Šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260, 263–265, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 371,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, 24,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 395,91 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 395,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 70,08 Eur išlaidų už ieškinio parengimą ir 22,86 Eur kelionės išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), 41,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas