- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- T-978-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12759-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl M. S. paskirtos baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 40 MGL (2000 Eur) baudos bausme, įskaičius laikino sulaikymo laiką, laikyta, jog likusi nesumokėta bauda – 38 MGL (1900 Eur), kurią nustatyta sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Antstolis Andrius Bespalovas kreipėsi į teismą, prašydamas M. S. paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Antstolis nurodė, kad M. S. niekur nedirba, pažado dalimis sumokėti baudą nevykdo, nekilnojamojo ar kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, neturi, areštuotose sąskaitose lėšų nėra. Antstolio teigimu, nėra galimybės iš nuteistojo baudą išieškoti priverstinai. Nuteistasis sutiko, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.
Prokurorė teismo posėdyje prašo antstolio pareiškimo netenkinti ir nepakeisti M. S. paskirtos baudos viešaisiais darbais, nes nuteistasis į teismo posėdį neatvyksta ir neišreiškia savo nuomonės dėl sutikimo atlikti viešuosius darbus. Be to, šiuo metu yra duomenys, kad nuteistasis yra išvykęs į Olandiją, kur ne tik gyvena, bet ir dirba, todėl, tikėtina, jog skirtą baudą dar galėtų sumokėti.
Antstolis Andrius Bespalovas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškime prašoma jį nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje taip pat nedalyvavo ir nuteistasis M. S., jam adresuotų teismo šaukimų į pirmus du teismo posėdžius nurodytais adresais nepavyko įteikti, o į trečią teismo posėdį policijai nepavyko atvesdinti M. S., nes jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nerado, iš pokalbio su nuteistojo mama sužinojo, kad jis yra išvykęs į užsienį.
Esant tokioms aplinkybėms, antstolio pareiškimas išnagrinėtas nedalyvaujant antstoliui ir nuteistajam, nes jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Šiuo atveju nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas 2018 m. spalio 4 d. priėmė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 38 MGL (1900 Eur) baudos išieškojimo iš M. S. vykdyti, tačiau iki šiol bauda (ar jos dalis) nėra išieškota. Šiaulių tardymo izoliatorius informavo antstolį, kad negali vykdyti gauto patvarkymo, nes 2019 m. vasario 27 d. M. S. buvo išleistas į laisvę (vykdomosios bylos l. 19), nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. M. S. dirbo UAB Tymkor (b. l. 2), tačiau atskaitymai iš jo darbo užmokesčio nebuvo atlikti (vykdomosios bylos l. 29). Nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. nuteistasis vykdė individualią veiklą, o nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. birželio 5 d. dirbo UAB „Elitėja“ (b. l. 3–5), tačiau antstolis neišieškojo baudos iš jo gautų pajamų. 2019 m. birželio 10 d. nuteistasis pažadėjo antstoliui mokėti po 200 Eur kiekvieną mėnesį ir sutiko, kad jeigu nemokės, bauda būtų pakeista viešaisiais darbais (vykdomosios bylos l. 44). Kadangi M. S. nuo 2019 m. birželio 5 d. nebedirba, nekilnojamojo ar kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, neturi, areštuotose sąskaitose lėšų nėra ir pažado savanoriškai mokėti baudą dalimis nevykdo, antstolis kreipėsi į teismą, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, kuriuos M. S. 2019 m. birželio 10 d. išreiškė sutikimą atlikti.
Baudos pakeitimo viešaisiais darbais aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, jog nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą. 2019 m. spalio 3 d. policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta su nuteistojo mama J. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (2019 m. birželio 10 d. akte apie turto, asmens neradimą nurodyta, kad būtent ten su tėvais gyvena ir nuteistasis (vykdomosios bylos l. 44)), kuri paaiškino, jog M. S. 2019 m. liepos 6 d. išvyko į Olandiją, kur iki šiol gyvena ir dirba, gal grįš atostogų, bet tiksliai nežino. Pažymėtina, kad nuteistasis sutiko atlikti viešuosius darbus, kai buvo Lietuvoje ir nedirbo. Iš antstolio pareiškimo ir vykdomosios bylos medžiagos galima spręsti, kad antstoliui aplinkybė apie galimą nuteistojo išvykimą į užsienį ir darbą ten nebuvo (nėra) žinoma.
Esant tokiai situacijai, išvada, kad M. S. neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, šiuo metu būtų dar per ankstyva, todėl nėra pagrindo pakeisti jam skirtą baudą viešaisiais darbais, kurių atlikimas būtų komplikuotas, jeigu pasitvirtintų informacija, kad asmuo gyvena ir dirba užsienyje. Teismo vertinimu, baudą išieškantis antstolis turėtų patikrinti naujai paaiškėjusią informaciją apie nuteistojo buvimo vietą ir tai, ar jis šiuo metu dirba užsienyje. Nustačius, kad nuteistasis gauna pajamas užsienyje ir nemoka paskirtos baudos, turėtų būti imtasi veiksmų, kad bauda būtų išieškota priverstinai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta galimybė teismui savo iniciatyva arba bausmę vykdančios institucijos teikimu asmeniui nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimą perduoti vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Tačiau tam šiuo metu dar trūksta naujausios informacijos, kuri patvirtintų, kad nuteistasis iš tikrųjų yra išvykęs nuolat gyventi į konkrečią užsienio valstybę ir ten dirba. Nepavykus priverstinai išieškoti baudos, reikėtų spręsti, ar nėra vengimo mokėti baudą požymių ir pagrindo pakeisti baudą laisvės apribojimu, o ne viešaisiais darbais.
Įvertinus nurodytus argumentus, antstolio teikimas netenkinamas ir antstolis turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą Lietuvoje arba išsiaiškinant, ar nuteistasis neturi objektyvių galimybių sumokėti baudą, ar nuteistasis vengia ją sumokėti ir ar būtų tikslinga baudos mokėjimą perduoti vykdyti užsienio valstybės kompetentingai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Antstolio pareiškimą dėl M. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.