Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. L., jo gynėjoms advokatėms Vaidotei Radvilavičienei ir Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio l dalį 30 parų arešto bausme,

2. 2019 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

R. R. (R. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, praeityje teistas trylika kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir užbaigti gydytis priklausomybės ligas reabilitacijos centre, kuriame gydosi, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaitytas R. R. laikino sulaikymo laikas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. ir R. R. veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. L. ir R. R. 2019 m. spalio 23 d., apie 22.30 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje Drujos g. 4, Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, palaužė nukentėjusiojo A. V. pasipriešinimą, kai V. L. sudavė vieną smūgį A. V. į galvą, o R. R. daiktą, panašų į peilį, prirėmė prie nukentėjusiojo gerklės, taip V. L. ir R. R., atėmę galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo A. V. striukės kišenės ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė 40 eurų. Tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, veikdami kartu, pagrobė svetimą, A. V. priklausantį, 40 eurų vertės turtą. Tokiais savo veiksmais V. L. ir R. R., veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

V. L. ir R. R. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: V. L. ir R. R. 2019 m. spalio 26 d., apie 17.20 val., autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, vidiniuose stoties laiptuose iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėję prie nukentėjusiojo V. N., siekdami palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, R. R. alkūne sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. N. į veidą, taip atimdamas galimybę priešintis, V. L. iš nukentėjusiojo V. N. rankų pagrobė 40 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J3“ bei 20 eurų grynųjų pinigų, kurie buvo telefono dėkle. V. N. išėjus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) į lauką, R. R. vėl pareikalavo pinigų ir alkūne sudavė vieną smūgį V. N. į veidą. Tokiais savo veiksmais buvo kaltinami pagrobę svetimą, V. N. priklausantį, 60 eurų vertės turtą panaudodami fizinį smurtą. V. L. ir R. R. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisme kaltinamasis V. L. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl A. V. epizodo pripažįsta visiškai, dėl V. N. epizodo – nepripažįsta, sutinka duoti parodymus.

Dėl 2019 m. spalio 23 d. nusikalstamos veikos V. L. parodė, kad įvykio dieną, vėlai vakare, susitiko stotyje su R. R., kurį tuo metu žinojo tik iš matymo. A. V. sutiko pirmą kartą. Kartu praleido apie 2 - 3 valandas, gėrė alų. A. V. paprašė jį palydėti į koloniją, kadangi buvo pamiršęs kelią, o norėjo pasišaukti savo sėdintį draugą. Žadėjo duoti pinigų už palydėjimą. Visi nuėjo į barą, A. V. nupirko bokalą alaus, kurį jis [V. L.] su R. R. išgėrė ir po to lydėjo A. V. iki kolonijos. Kai pareikalavo žadėtų pinigų, A. V. atsisakė juos duoti, todėl kilo konfliktas. Turbūt dėl to jis A. V. ir sudavė. R. R. visą laiką buvo šalia. Jie paėmė iš A. V. piniginės 40 eurų, piniginę grąžino, joje dar buvo likę pinigų, kadangi A. V. buvo atvažiavęs į Vilnių nusipirkti dviračio. Su R. R. pasidalino po 20 eurų (iš piniginės paėmė dvi kupiūras po 20 eurų) ir išsiskirstė. Kadangi A. V. žadėjo už palydėjimą duoti pinigų ir savo pažado neištesėjo, todėl jį ir apiplėšė. Jeigu A. V. nebūtų žadėjęs už palydėjimą duoti pinigų, tai turbūt nebūtų jo lydėję, jiems buvo svarbu gauti pinigų.

Dėl 2019 m. spalio 26 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis V. L. parodė, kad tą šeštadienį buvo stotyje, gėrė alų. Jau buvo tamsu, kai jis išėjo į lauką, prie garažo nusišlapinti, kadangi į baro tualetą neįleido. Gatvelėje, kurią perėjus išeini prie transporto policijos, jis ir buvo sulaikytas policijos. Nuo baro iki garažo yra apie 100 metrų. Pareigūnai prišoko, privedė žmogų, tas pasakė „šitas“ ir taip jį sulaikė. Atpažįstančio žmogaus kaltinamasis nematė, kadangi lauke buvo tamsu, to žmogaus neatpažintų, gal tik iš balso. Jokio pokalbio nebuvo. N. nepažįsta, matė tik nuotraukose. Policijos komisariate atliko kratą, išrengė, rūbuose nerado jokių daiktų, tik žiebtuvėlį ir cigaretes. Tuo metu su savimi neturėjo nei telefono, nei pinigų, gal tik 4 eurus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, V. L. aiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. su R. R. susitikęs nebuvo. Jo [V. L.] ūgis apie 168 - 169 cm, tą dieną dėvėjo šviesią striukę ir mėlynus džinsus. Tą dieną į barą buvo atėjęs asmuo, vardu L., ji buvo su kitu asmeniu, kurį V. L. žino pravarde „Mažas“. L. yra apie 190 cm ūgio, liesas, pailgo veido, tamsių plaukų, tą vakarą buvo apsirengęs tamsiai. Įvykio vakarą, kai V. L. ėjo į tualetą, bare L. su „Mažu“ nebebuvo, jie jau buvo išėję. V. L. pravardė - „Muka“, R.– „R.“. Įvyko klaida, jokio žmogaus jis tą dieną neužpuolė, mano, kad jį sumaišė su kitu asmeniu, suklydo. Dėl šios veikos negali prisipažinti, kadangi nieko nepadarė. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl 2019 m. spalio 23 d. veikos

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys patvirtina, kad atpažįstančiajam A. V. parodytos sunumeruotos šešių asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 4 yra R. R., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. A. V. iš veido bruožų, kreivos nosies formos atpažino asmenį, nufotografuotą nuotraukoje Nr. 4, kuris padarė plėšimą.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta viešojo transporto stotelė, esanti Drujos g. 4, Vilniuje, kuri neaptverta, nesaugoma, stebima įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis.

Vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo peržiūrėti vaizdo kamerų, įrengtų Vilniaus geležinkelio stotyje, virš pėsčiųjų tilto, įrašai, juose užfiksuoti V. L., R. R. ir A. V., jų veiksmai.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų, galinčių turėti įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamųjų V. L. ir R. R. kaltės konstatavimui, nenustatyta, sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad V. L. ir R. R., veikdami bendrininkų grupe, apiplėšė nukentėjusįjį A. V..

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl 2019 m. spalio 26 d. veikos

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. N. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 17.20 val., Sodų g. 22, Vilniuje, lipo laiptais iš autobusų laukimo salės link „IKI“ parduotuvės, kai prie jo priėjo du asmenys. Asmuo Nr. 1 buvo aukštas apie 190 cm ūgio, apsirengęs juoda striuke, mėlynus džinsus, juoda kepure su snapeliu, plaukai tamsūs, trumpi. Asmuo Nr. 2 buvo žemesnis, apie 175 cm ūgio, apsirengęs šviesios spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsus, iš po striukės matėsi raudonos spalvos gobtuvas, užsidėjęs kepurę su snapeliu. Asmuo Nr. 1 pareikalavo, kad jis jam atiduotų rankoje turimą mobilaus ryšio telefoną „Samsung J3“. Jis atsakė, kad neduos, tada asmuo Nr. 1 trenkė jam rankos alkūne į veido sritį, o asmuo Nr. 2 išplėšė jam iš rankų jo telefoną su dėkliuke buvusiais 20 eurų grynųjų bei padavė asmeniui Nr. 1. Po to šie asmenys pakilo laiptais į viršų. Jis kažkiek palaukė, kol jie nueis šalin, tada taip pat pakilo laiptais bei praėjo pro išėjimo duris. Išėjęs į lauką vėl pamatė tuos pačius asmenis. Asmuo Nr. 1 priėjo prie jo bei pareikalavo, kad jis jam atiduotų likusius pinigus. Jis atsakė, kad daugiau nieko neturi, tada asmuo Nr. 1 jam ir vėl trenkė alkūne į veido sritį. Girdėjo, kaip asmuo Nr. 2 asmenį Nr. 1 vadino vardu „L.“. Po šių veiksmų įbėgo į parduotuvę pas apsauginį, iškvietė policiją. Pavogtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung J3“ pirko per www.skelbiu.lt portalą ir mokėjo 40 eurų. Telefono IMEI kodo nežino, dokumentų neturi. Šio įvykio metu jam padaryta 60 eurų turtinė žala bei fizinė žala.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, jog V. L. ir R. R. inkriminuoti nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį V. N. nepasitvirtino. Teismas tokią išvadą daro pirmiausia įvertindamas nenuoseklius paties nukentėjusiojo V. N. parodymus: pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pateikė pakankamai konkrečius dviejų jį užpuolusių ir apiplėšusių vyrų apibūdinimus, įvardijo vyro Nr. 1 ir vyro Nr. 2 ūgį, kūno sudėjimą, plaukų spalvą, vilkėtus drabužius, įvardijo konkrečius kiekvieno vyro veiksmus jo atžvilgiu: „asmuo Nr. 1 buvo aukštas apie 190 cm ūgio, apsirengęs juoda striuke, mėlynus džinsus, juoda kepure su snapeliu, plaukai tamsūs, trumpi, asmuo Nr. 2 buvo žemesnis, apie 175 cm ūgio, apsirengęs šviesios spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsus, iš po striukės matėsi raudonos spalvos gobtuvas, užsidėjęs kepurę su snapeliu, asmuo Nr. 1 pareikalavo, kad jis jam atiduotų rankoje turimą mobilaus ryšio telefoną „Samsung J3“, jis atsakė, kad neduos, tada asmuo Nr. 1 trenkė jam rankos alkūne į veido sritį, o asmuo Nr. 2 išplėšė jam iš rankų jo telefoną su dėkliuke buvusiais 20 eurų grynųjų bei padavė asmeniui Nr. 1.” Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog asmuo Nr. 1 buvo tą patį vakarą sulaikytas ir atpažino R. R. kaip jį užpuolusį asmenį, apie kurį jis davė parodymus ir būtent R. R. įvardijo asmeniu Nr. 1, nors pagal baudžiamosios bylos duomenis, įvykio vakarą buvo sulaikytas ne R. R., o V. L.. Teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, į teismą atvykęs tik po to, kai jo atžvilgiu buvo priimta net keletas atvesdinimo nutarčių, nukentėjusysis V. N. negalėjo kategoriškai teigti, kad jį apiplėšė būtent V. L. ir R. R., įvardijo, kad šie asmenys nepanašūs į tuos, kurie prieš jį pavartojo smurtą, o smulkiau ir detaliau apie nusikaltimo detales nieko negalėjo papasakoti teigdamas, jog dėl po nagrinėjamo įvykio buvusios avarijos ir jos metu patirtų traumų nieko neprisimena.

Teismo išvadą, kad neįrodyta, jog būtent V. L. su R. R. apiplėšė V. N. stiprina ir tokios byloje nustatytos aplinkybės kaip kaltinamųjų ūgis – V. N. ikiteisminio tyrimo metu įvardijo, jog vienas iš apiplėšusių asmenų buvo aukštas – apie 190 cm ūgio, kitas asmuo žemesnis – apie 175 cm. V. L. ir R. R. ūgiai taip ženkliai nesiskiria, V. L. įvardijo jo ūgį esant 168 - 169 cm. R. R. – 171 cm ir tokie jų teiginiai iš esmės atitinka tikrovę, nes vizualiai abu kaltinamieji yra panašaus ūgio ir nei vieno, nei kito ūgis neatitinka aukšto ūgio kriterijaus, kas 190 cm ūgio asmeniui objektyviai būtų taikoma. Dar daugiau, vaizdo įraše, kuris teismui pateiktas kaip V. L. ir R. R. nusikalstamų veiksmų įrodymas nėra neginčytinai užfiksuota, jog būtent šie asmenys užpuolė V. N., įraše nėra aiškiai matomi jokie nusikalstami veiksmai prieš V. N., matoma tik ta vieta, kai V. N. atėjo pas parduotuvės apsaugos darbuotoją prašyti, tikėtina, pagalbos, todėl ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) saugos kamerų vaizdo įrašai nepatvirtina, jog būtent kaltinamieji užpuolė V. N.. Nors ir netiesiogiai, šią aplinkybę patvirtina ir tokie ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo pasakyti teiginiai, kad į asmenį Nr. 1, kurio ūgį V. N. apibūdino buvus 190 cm, asmuo Nr. 2 kreipėsi pravarde „L.“, teismas neturi pagrindo netikėti ir kaltinamojo V. L. parodymais, kad aukšto ūgio vyras pravarde „L.“ dažnai besilankantis stoties rajone iš tiesų egzistuoja ir įvykio dieną tame pačiame bare tikrai buvo. Šie kaltinamojo V. L. teiginiai niekaip nėra paneigti, abejonių pašalinti teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės, nes jokių konkretesnių asmens, pravarde „L.“, duomenų niekas iš proceso dalyvių pateikti negalėjo.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaip žinia, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011 ir vėlesnės). Nesant neginčytinų V. L. ir R. R. kaltės įrodymų, teismas visas abejones vertina kaltinamųjų naudai ir sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog kaltinamieji V. L. ir R. R., veikdami grupe, 2019 m. spalio 26 d. apiplėšė nukentėjusįjį V. N., todėl jie išteisinti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, ją pripažino.

BK 27 straipsnio nuostatos apibrėžia, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas vėl padaro vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, toks asmuo yra recidyvistas. V. L. atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą recidyvisto apibrėžimą, todėl, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, ją pripažino.

R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

Dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės, laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į bausmę, bausmių bendrinimo

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį kaltinamiesiems V. L. ir R. R., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, kaltinamųjų asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik V. L. ir R. R. paskyrus griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, bausmės individualizavimui reikšminga yra tai, kad V. L. ir R. R., veikdami bendrai, tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai; kaltinamieji anksčiau teisti, ankstesni teistumai rodo, jog nei V. L., nei R. R. išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nebuvo padaręs ir sistemingai nepaisė įstatymų, todėl teigiamai vertintinas kaltinamųjų posėdžio metu išsakytas noras taisytis, toliau gyventi laikantis visuomenėje priimtų elgesio normų, nors, teismo vertinimu, šiame etape įtakos turintis bausmės trukmei, bet ne jos rūšies parinkimui.

Parinkdamas bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir įvertina tai, kad yra nustatyta po vieną V. L. ir R. R. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, ir mano, kad kaltinamiesiems skirtinas terminas, trumpesnis nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. 2019 m. spalio 26 d. buvo laikinai sulaikytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ir vėliau tęsta kardomoji priemonė – suėmimas - iš viso buvo taikyta laikotarpiais nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 26 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 4 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ir vėliau tęsta kardomoji priemonė – suėmimas - iš viso buvo taikyta laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, laivės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant V. L. ir R. R. padarytą nusikalstamą veiką, tai, kad kaltę jie pripažino ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi, teisiamajame posėdyje kritiškai jį vertino, įvardijo atlyginsiantys A. V. padarytą žalą, spręstina, kad už jų padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam baudžiamojo įstatymo numatytam dvejų metų terminui.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, šio nuosprendžio priėmimo dieną R. R. atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendis, kuriuo R. R. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir užbaigti gydytis priklausomybės ligas reabilitacijos centre, kuriame šiuo metu gydosi, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmės laiką įskaitytas R. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 5.40 val., iki 2019 m. lapkričio 4 d., 14.57 val. (dvi paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. teismo nuosprendžiu R. R. skirta subendrinta bausme.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 eurų turtinės žalos atlyginimo. A. V. buvo informuotas apie teisiamąjį posėdį, į posėdžius neatvykdavo. Teismo vertinimu, A. V. civilinis ieškinys gali būti išnagrinėtas jam nedalyvaujant, kadangi ieškiniu prašoma priteisti suma yra motyvuota ir reali, ieškinio sumą pripažįsta kaltinamieji, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų V. L. ir R. R. solidariai A. V. naudai priteistina 40 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis V. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 60 eurų turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, V. N. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi kaltinamųjų atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl dėl V. N. civilinio ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Vaizdo ir garso įrašai kompaktiniuose diskuose nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš A. V.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Išteisinti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš V. N.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką ir konstatuoti, kad kaltinamasis bausmę yra atlikęs.

R. R. (R. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš A. V.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Išteisinti R. R. (R. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš V. N.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. R. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminu R. R. įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir užbaigti gydytis priklausomybės ligas reabilitacijos centre, kuriame šiuo metu gydosi.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktos bausmės dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam V. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį, iš V. L. ir R. R. solidariai A. V. naudai priteisti 40 Eur (keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinį dėl 60 Eur (šešiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vaizdo ir garso įrašus kompaktiniuose diskuose nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.