- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1-326-482/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59594-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
procesinio dokumento kategorijos :1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, gynėjai advokatei N. G., kaltinamajam S. A., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis 9 klasių išsilavinimą, teistas:
1) 2008-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 259 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu;
2) 2009-06-25 Kauno apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėn., 2010-05-12 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi , 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2008-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėn.;
3) 2011-10-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su 2009-06-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė 4 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2017 m. lapkričio 12-13 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė rankomis ir kojomis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių A. T. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas krūtinės sumušimą, dešinės pusės IX, kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžimus, veido sumušimą ir kraujosruvas dešinės akies srityje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu A. T. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Prokuroras patikslino kaltinime nurodytas veikos padarymo dienas : lapkričio 12-13 dienomis.
Kaltinamasis S. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, paaiškino, kad datos neprisimena, bet buvo sekmadienis, kai jam paskambino mama ir pasakė, kad susipyko su A. T., kuris jai sudavė per veidą. Atvažiavo į(duomenys neskelbtini), buvo susinervinęs, pamatė kruviną mamos megztinį ir pradėjo A. T. mušti. Sudavė daug smūgių. A. T. gulėjo lovoje, jį mušė gulintį. Mušė rankomis į veidą, po to išvertė iš lovos ir jį spardė. Buvo stipriai susinervinęs. Suprato, kad sužalos A. T.. Sekančią dieną atvažiavo A. T. atsiprašyti, nes pamanė, kad per žiauriai su juo pasielgė. Jie išgėrė, jis suleido A. T. vaistus ir išvažiavo. Tada jam mergina, kuri buvo su juo, pasakė jog A. T. žadėjo vėl sumušti jo mamą taip, kaip jis sumušė A. T.. Jis grįžo Aš grįžau pas A. T. į namus ir vėl sudavė A. T. smūgius. Sudavė į krūtinę ir į veidą. Pirmą kartą kai smurtavo, buvau blaivus. Kitą dieną, kai smurtavo prieš A. T., buvo neblaivus, trise buvo išgėrę butelį degtinės. Buvo lengva apsvaigęs. Antrą kartą A. T. mušė, kai jis gulėjo lovoje. Sudavė A. T. į veidą ir į krūtinę. Kai jis smurtavo prieš nukentėjusį, tai matė jo mama A. R.. Nelabai girdėjo, ar ji jį drausmino. Mama jo pagalbos neprašė. Su civiliniu ieškiniu sutinku. Esu suimtas kitoje byloje dėl narkotikų platinimo. Mušdamas kažką sakė A. T., kad nemuštų jo mamos, liepė jos atsiprašytų, tačiau A. T. nepaėjo, nes jam buvo lūžę šonkauliai. Pirmą dieną jis A. T. mušė stipriau. Sudavė jam iki 20 smūgių pirmą dieną, antrą dieną sudaviau apie 7 smūgius. Antrą dieną A. T. šliaužė atsiprašyti apie keturis metrus į virtuvę. Nemano, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.146) sutinka, mama jam paskambino sekmadienį. Iki šio atvejo prieš nieką nėra smurtavęs. Dabar santykiai su nukentėjusiuoju geri, jo atsiprašė. Blogai vertina savo poelgį, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Jis vienas smurtavo prieš nukentėjusįjį.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras.
Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti :
S. A. 2017-11-15 apklaustas kaip įtariamasis (dalyvaujant jo gynėjui - advokatui Vytautui Jazbučiui) parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. Sekmadienį jam paskambino mama R. A. ir pasakė, kad mamos sugyventinis A. T. mušasi, rėkia ant jos ir ant močiutės. Jis dėl tokių mamos žodžių labai susinervino. Jis tuo metu buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) todėl išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas mamą į namus, esančius Mokolų kaime. Nuvažiavęs į tą kaimą, iš karto nubėgo į A. T. kambarį. Jį rado gulintį ant lovos ir iš karto pradėjo mušti rankomis ir kojomis į galvą. Sudavė gal 8 smūgius. Po to išvertė A. T. iš lovos, A. T. dar klausė, už ką jį muša. Jis pradėjo rėkti ant A. T. „už ką muši mano mamą“. Tuo metu jo mama irgi buvo kambaryje, bet visiškai neblaivi. Namuose taip pat buvo kažkoks A. T. draugas, kuris irgi vartojo alkoholį. Pas tą draugą paklausė, ar tikrai A. T. mušė jo mamą, tas asmuo patvirtino, kad mušė. Po šio patvirtinimo jis dar labiau pradėjo spardyti A. T. ir sudavė jam smūgius ne tik kojomis, bet ir rankomis. Smūgių sudavė daug. Sumušęs A. T., paliko jį gulėti ant žemės ir nuėjo pakalbėti su močiute. Pakalbėjęs su močiute, išvyko tuo pačiu taksi, kuriuo ir atvažiavo. Grįžus namo, jam vėl paskambino mama ir pasakė, kad A. T. namuose vėl "daro nesąmones". Tą dieną daugiau į tuos namus nevažiavo. Kitą dieną jam vėl paskambino mama ir paprašė, kad ateitų pas ją. Tuo metu jis su Gabriele gėrė alkoholį už „Kudirkos turgaus“. Po mamos skambučio jis kartu su Gabriele, nuvažiavo pas mamą taksi automobiliu. Mamą vėl rado vartojančią alkoholį, o A. T. gulėjo lovoje. Jis pakalbėjo su A. T. ir mama, jokių konfliktų tuo metu nevyko. Po to jam reikėjo trumpam išvažiuoti, todėl jis paliko Gabrielę pas mamą namuose. Maždaug po 20 minučių grįžo į namus pas mamą. Praėjus pusvalandžiui, jis su Gabriele iš mamos namų išvažiavo. Praėjus kažkiek laiko, jam būnant su Gabriele mieste, Gabrielė jam užsiminė, kad su patėviu Antanu buvo kažkas negerai, buvo lyg ir konfliktas, kol jo nebuvo namuose. Tada Gabrielė jam papasakojo, kad A. T. grasino pasveikęs „sulaužyti“ jo mamą. Tada jis susinervino ir vėl taksi automobiliu nuvažiavo pas A. T.. Nuvažiavęs į tuos namus, iš karto paklausė A. T., ką jis čia vėl per "nesąmones daro". Mamos paklausė, ar A. T. grasino pasveikęs ją „sulaužyti“. Ji atsakė, kad tokie žodžiai buvo. Tada jis rankos delnu sudavė A. T. tris ar keturis kartus į veidą, po to dar tris ar keturis kartus kumščiu sudavė į kairę koją, po to dar vieną kartą sudavė kumščiu A. T. į krūtinės ląstą. A. T. pasakė, kad jam nebūtų jokių minčių „šokinėti“ nei ant jo mamos, nei ant savo mamos. A. T. liepė nueiti atsiprašyti mamos. A. T., eidamas „ant keturių“, nuėjo pas savo mamą į virtuvę ir jos atsiprašė. Po šio veiksmo jis iš tų namų išvažiavo. Tos pačios dienos vakare jis vėl nuvažiavo į tuos namus, bet tada jokių konfliktų nebuvo. Jis suleido A. T. vaistų nuo skausmo. Vėliau iš mamos išvažiavo. Tuo metu pas mamą ir A. T. buvo atvykęs su Gabriele. Dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamą veiką darė vienas. Jo mama įvykių metu buvo namuose, tačiau visiškai neblaivi. Močiutė konflikto nematė, nes yra akla (b. l. 145–147).
S. A. 2018-01-10 apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad pirmojoje apklausoje nuslėpė, jog pirmą dieną, t. y. lapkričio 11 dieną pas A. T. į namus taksi automobiliu jis nuvažiavo kartu su vaikinu, pravarde "Švarcas", jo vardas Arnoldas. Pirmoje apklausoje nenorėjo sakyti, kad jis su juo buvo, nes nenorėjo tokių aplinkybių nurodyti. Arnoldas A. T. nemušė, o visą laiką kalbėjosi su jo mama prie namo durų ir net nematė kaip jis mušė A. T.. Kaip jau ir minėjo, Antaną abi dienas mušė vienas. A. T. mušė už tai, kad jis muša jo mamą, savo mamą, savo seserį. Jo mama įvykių metu buvo neblaivi. Jis įvykių metu buvo vartojęs alkoholį. Dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi. Su A. T. yra susitaikęs. Civilinį ieškinį, esantį baudžiamojoje byloje, pripažįsta, stengsis jį geranoriškai atlyginti (b. l. 153–154).
Nukentėjusysis A. T. 2017-11-15 apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2017-11-12 sekmadienį, po pietų, namuose gulėjo lovoje, nes buvo girtas ir miegojo. Bemiegodamas jis staiga pajuto smūgius. Kiek žmonių jam smūgiavo ir kaip smūgiavo nežino. Viskas vyko labai greitai, smūgių buvo daug. Jis buvo mušamas ir rankomis ir kojomis. Kiek žmonių ir kas jį mušė nematė. Tik vėliau jam sugyventinė pasakė, kad jį mušė vaikinai: „Švarcas“, „Japonas“ bei sugyventinės R. A. sūnus S. A.. Už ką jį mušė, nežino, matyt norėjo su juo pažaisti. Jį mušė gulintį lovoje. Kada baigė mušti, jis liko gulėti lovoje. Į medikus nesikreipė, nes galvojo, kad viskas praeis savaime. Kitą dieną S. A. vėl atėjo pas jį į namus. Matėsi, kad S. A. yra neblaivus. S. A. pradėjo prie jo "kabinėtis", nors tuo metu jis gulėjo lovoje ir nejudėjo, nes po vakar dienos visą skaudėjo. S. A. "besikabinėdamas" pradėjo jį mušti, spyrė kelis kartus į kairę koją, po to spyrė į kairės pusės šonkaulius bei sudavė du kartus kumščiu į krūtinės sritį, oo to dar delnu sudavė į veidą. S. A., baigęs jį mušti, liepė eiti atsiprašyti S. A. mamos. Kadangi jis negalėjo dėl skausmo paeiti, tai šliaužė grindimis iki savo mamos ir jos atsiprašė. Po to S. A. aprimo, išsikvietė taksi ir išvažiavo iš jo namų. Kada S. A. išvažiavo, jis visą laiką gulėjo lovoje ir kentėjo skausmus. Jam darėsi vis blogiau, todėl 2017-11-14 buvo iškviesta greitoji pagalba, jis buvo išvežtas į ligoninę. 2017-11-12 įvykio metu jis buvo neblaivus, jautė fizinį skausmą. 2017-11-13 įvykio metu jis buvo blaivus, jautė didelius skausmus (b. l. 24–27).
R. A. 2017-11-14 apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2017-11-12, po pietų, tikslaus laiko nepamena, jai su sugyventiniu A. T. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) į namus įėjo trys jaunuoliai ir mergina. Vienas iš jaunuolių buvo jos sūnus S. A. ir jo draugai, kurių pravardės „Švarcas“ ir „Japonas“. Mergina vardu Gabrielė. R. A. su A. T. buvo kambaryje. Tik įėję į kambarį, jie pradėjo mušti sugyventinį. Sugyventinį spardė gulintį lovoje. Ji bandė ginti A. T., tačiau ją išstūmė iš kambario ir uždarė duris. Kiek kuris asmuo sudavė smūgių, ji nežino, nematė. Netrukus visi asmenys iš namų pasišalino. A. T. rado lovoje sumuštą, bet sąmoningą. Buvo sumuštas sugyventinio veidas, rankos, kojos, lovoje matėsi kraujo. A. T. medikų kviesti nenorėjo. Visą naktį sugyventinis pradejavo. Pirmadienį į namus vėl atėjo jos sūnus S. A. su Gabriele. A. T. tuo metu gulėjo lovoje. Sūnus nuėjo prie sugyventinio ir pasakė, kad „tu mano mamos nedaužysi“ ir sudavė ne mažiau kaip 4 kartus rankos kumščiu į krūtinės sritį ir vieną kartą kumščiu į akį. Tada jos sūnus A. T. liepė šliaužti į kitą kambarį iki močiutės ir jos atsiprašyti. A. T. iš savo kambario keturiomis ropojo per virtuvę į kitą kambarį ir visą laiką dejavo. S. A. tada jam nieko nedarė, tik liepė greičiau „šliaužti“. Po to sugyventinis atsiprašė savo mamos, o S. A. išėjo iš namų, pagrasindamas, kad jei dar kartą muš moteris, vėl kentės. Į medikus A. T. ir tada nesikreipė. Kadangi sugyventinio savijauta blogėjo, todėl iškvietė medikus, kurie išvežė jį į ligoninę. Kiek suprato, A. T. mušė todėl, kad jis mušdavo moteris. Sūnus taip pasakė A. T. (b. l. 56–58).
A. S. 2018-01-03 apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2017 metais lapkričio mėnesį, pas jį į namus taksi automobiliu atvažiavo Svajūnas, kurio pavardės nežino. Svajūnas jo paprašė kartu važiuoti į Mokolų kaimą, kur gyvena jo mama Rūta su sugyventiniu A. T.. Svajūnas pasakė, kad jeigu A. T. „šoktų“ muštis, jis padėtų apsiginti. Svajūnas minėjo, kad A. T. muša jo mamą Rūtą ir močiutę, todėl jam reikia nuvažiuoti pažiūrėti, kaip laikosi mama. Jis sutiko kartu vykti su Svajūnu. Jie įsėdo į taksi, su kuriuo atvažiavo Svajūnas, ir nuvažiavo į Mokolų kaimą. Įvažiavus į kiemą, kur gyvena Svajūno mama Rūta su sugyventiniu, kieme matėsi "judesys", namų durys buvo atidarytos ir girdėjosi didelis triukšmas. Svajūno mama buvo ant laiptų, prie namo durų, visa apsiverkusi. Matėsi, kad Rūta yra neblaivi. Jis su Svajūnu išlipo iš taksi automobilio ir nuėjo prie Rūtos su ja pakalbėti, o tuo metu Svajūnas nuėjo į namo vidų. Jis su Rūta prie namo durų kalbėjo, klausė, kas čia vyksta. Rūta jam atsakė, kad „kaip visada, per daug alkoholio“. Taksi vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Jam bekalbant su Rūta, atėjo Svajūnas ir dar kažkoks visiškai girtas vyras. Girtas vyras pasakė : „Rūta, pasiimk sūnų, nes jis muša ar tempia Antaną“. Jis pasakė tam vyrui, kad „mažai gauna“. Kaip Svajūnas mušė A. T., jis nematė, kadangi stovėjo tuo metu su Rūta lauke. Jis pats A. T. nemušė ir nieko jam nedarė. Jis su Svajūnu buvo atvažiavę dviese, dar buvo taksi vairuotojas. Taksi vairuotojas, kiek jis pamena, nelipo iš automobilio. Jo pravardė yra "Švarcas". Jis įvykio metu taip pat buvo neblaivus. Ar Svajūnas buvo neblaivus, pasakyti negali. Su Svajūnu iš tų namų išvyko tuo pačiu taksi automobiliu, kuriuo ir atvažiavo. Kai jie įsėdo į taksi automobilį, Svajūnas jam nepasakojo, kad mušė A. T., jie tik kalbėjo, kad reikėjo jam pasiimti mamą Rūtą, nes jau ne pirmas kartas, kad ją muša A. T.. Kai jis kalbėjo su Rūta, matėsi, kad ji yra susivėlusiais plaukais. "Mėlynių" pas Rūtą nematė. Kad A. T. muša Svajūno mamą Rūtą bei savo mamą, jis jau seniai žinojo, ten pastoviai ta pati problema. Jokių kitų asmenų tą dieną su juo ir Svajūnu nebuvo (b. l. 82–85).
G. G. 2018-01-15 apklausta kaip liudytoja parodė, kad prieš du mėnesius kartu su S. A. nuvažiavo taksi automobiliu pas jo mamą, kuri gyvena Mokolų kaime. Tuose namuose buvo S. A. mama Rūta, jos sugyventinis A. T. ir močiutė. S. A. pakalbėjo su mamos sugyventiniu, ar gerai jis elgiasi, kad muša jo mamą Rūtą. Jie visi tuo metu buvo kambaryje, tik močiutės nebuvo, nes ji buvo savo kambaryje. Jiems visiems bekalbant, S. A. kažkur trumpam išvažiavo iš namų, o ji liko pas jo mamą Rūtą. Kol S. A. nebuvo, ji kalbėjosi su Rūta. Joms bekalbant su Rūta, A. T. pasakė, kad išgijęs jis „sulaužys“ Rūtą taip pat, kaip ir jį "sulaužė". Ji išgirdo šiuos A. T. žodžius, bet patylėjo ir nieko nesakė, Rūta jam kažką sakė. Netrukus grįžo S. A.. Jie išgėrė arbatos ir netrukus iš tų namų išvažiavo. Netrukus po to, kai jie iš tų namų išvažiavo, ji S. A. papasakojo, kad A. T. sakė, kad „sulaužys“ jo mamą Rūtą, kai pasveiks. Tada S. A. susinervino ir pasakė, kad važiuojam atgal. Jie taksi automobiliu nuvažiavo atgal, kur gyvena jo mama Rūta su sugyventiniu, ir S. A. iš karto pradėjo mušti A. T.. Kiek matė, jis mušė A. T. rankomis į veidą, kojomis spyrė į šonkaulius. Po kiek laiko jie vėl išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. A. T. visą laiką, kol ji buvo tuose namuose, gulėjo lovoje. Matėsi, kad jis yra sumuštas ir prieš tai. Jai su S. A. išvažiavus iš tų namų, jie abu išsiskirstė į savo namus. S. A. jai pasakojo, kad jis A. T. sumušė iš vakaro, prieš tai dieną, kad jis "lenda" prie jo mamos. Ji su S. A. jo mamos namuose buvo tik vieną dieną. Matė, kaip jis mušė A. T.. Prieš tai dieną ji jo mamos namuose nebuvo ir nematė, kaip jis mušė A. T., jai tik pasakojo S. A., kad A. T. mušė. Tą dieną ji ir S. A. buvo neblaivūs, todėl visų aplinkybių tiksliai atsiminti negali (b. l. 91–94).
2017-11-15 vyresniosios tyrėjos N. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-11-14 Marijampolės AVPK gauta pranešimas iš VŠĮ „Marijampolės ligoninės“, jog 2017-11-14 į priėmimo skyrių pristatytas A. T., kurį galimai 2017-11-12 bei 2017-11-13 jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) sumušė pažįstami asmenys. Pirminiais duomenimis A. T. po medikų apžiūros nustatyta veido ir galvos sumušimai, pilvo skausmai, 4 šonkaulių lūžimai, paguldytas į chirurgijos skyrių (b. l. 5–6).
2017-12-01 specialistas išvadoje Nr. G 844/2017 (09) A. T. klinikiniais duomenimis, konstatavo krūtinės sumušimą, dešinės pusės IX, kairės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžimus, veido sumušimą, o taip pat kraujosruvą dešinės akies srityje. A. T. konstatuota kraujosruva veide sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o šonkaulių lūžimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu - nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. T. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku (b. l. 38).
2017-11-14 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Paimti daiktai: pagalvės užtiesalas ir paklodė (b. l. 9–16), kurie 2017-12-05 pakvitavimu sugrąžinti A. T. (b. l. 72).
Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. A., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai, nes kaltinamasis S. A. tyčia suduodamas nukentėjusiajam A. T. smūgius rankomis ir kojomis į krūtinės ir galvos sritis, akivaizdžiai siekė jį sužaloti.
Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė recidyvistas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Gynėja prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ( BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sužinojo apie nukentėjusiojo elgesį, kuris iš esmės prieštaravo moralės normomis : A. T. smurtavo jo motinos R. A. atžvilgiu. Kaltinamasis nurodė, kad jo pyktį sukėlė, kad nukentėjusysis A. T. smurtauja jo motinos R. A. atžvilgiu, be to, atvykęs pas motiną, pamatė kruviną jos megztinį. Byloje esantys nukentėjusįjį A. T. charakterizuojantys duomenys ( b.l.41–53), nurodytos aplinkybės duoda pagrindą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo A. T. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą.
Kaltinamasis anksčiau teistas (b.l.111–115), ši jo padaryta veika iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų, todėl galima ją traktuoti kaip atsitiktinę veiką, padarytą, susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis ( b.l.117–121). S. A. baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 122–129). Šiuo metu kitoje byloje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ( b.l. 124).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamoms veikoms ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytina BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis sulaikytas 2017-11-14 21.15 val., paleistas 2017-11-16 10.00 val. Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (b.l.132–133, 139, BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr.13537732, išduotos 2013-09-23 Alytaus apskrities VPK migracijos skyriaus paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens dokumentą persiunčiant pataisos įstaigai, kurioje laikomas kaltinamasis ( b.l.155–157, 159–160, 161–162, 163, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 405,11 euro civilinį ieškinį dėl A. T. gydymo išlaidų (b.l.102). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.
Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.283 straipsnio 1dalis). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajam padarytą žalą atsakingas kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl padaryto sužalojimo, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 31 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 405,11 euro nukentėjusiojo A. T. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pagalvės užtiesalas ir paklodė, paimti iš įvykio vietos ir grąžinti A. T., paliktini jo nuosavybėn ( b.l.9–16, 72, BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 metams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-14 iki 2017-11-16.
Paskirtas kaltinamajam kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr.13537732, išduotos 2013-09-23 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus, paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti, asmens dokumentą persiunčiant pataisos įstaigos, kurioje laikomas kaltinamasis, administracijai prie asmens bylos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo S. A. 405,11 euro nukentėjusiojo A. T. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pagalvės užtiesalą ir paklodę, grąžintus A. T., palikti jo nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.