Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-159-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-16Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
2S-159-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11958-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Kreditorius
N. Š.
Skolininkas
R. Š., J. Š.
Civilinė byla Nr. 2S-159-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11958-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3.; 3.3.2.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės N. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės N. Š. pareiškimą skolininkams R. Š. ir J. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė N. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkams R. Š. ir J. Š. dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė išieškoti solidariai iš skolininkų 3 475,44 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 27 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti kreditorė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės J. Š. piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), areštą ir laikiną draudimą disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, turto arešto mastas – 3 475,44 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-09 nutartimi kreditorės prašymą patenkino iš dalies ir areštavo skolininkei J. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštavo skolininkei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 3 475,44 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditore N. Š., kitą prašymo dalį atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolininkės pozicija ir turtinė padėtis nėra žinoma, todėl teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas vadovavosi ekonomiškumo principu ir siekiant be pagrindo nevaržyti skolininkės J. Š. teisių, pirmiausia areštavo jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei J. Š. ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 3 475,44 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė N. Š. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-09 nutartį ir reikalavimo ribose areštuoti skolininkės J. Š. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o šioje sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą.Nurodo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodytas konkretus skolininkės turtas, kurį buvo prašoma areštuoti, t. y. skolininkės banko sąskaita, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo kreditorę kreiptis į antstolį dėl skolininkės turto suradimo ir tuo sukėlė kreditorei papildomas išlaidas. Kreditorė pažymėjo, kad pirmiausia turėjo būti areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, ir tik jų esant nepakankamai galėjo būti areštuojamas skolininkės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodytas konkretus skolininkės turtas, kurį buvo prašoma areštuoti, t. y. skolininkės banko sąskaita, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo kreditorę kreiptis į antstolį dėl skolininkės turto suradimo ir tuo sukėlė kreditorei papildomas išlaidas. Kreditorė pažymėjo, kad pirmiausia turėjo būti areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, ir tik jų esant nepakankamai, galėjo būti areštuojamas skolininkės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CPK 145 str. 2 d. nustato, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad teikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorė prašė areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pirmiausia nutarė areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik šio turto esant nepakankamai, areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl tokio areštuojamo turto eiliškumo nustatymo grindė ekonomiškumo principu ir poreikiu be pagrindo nevaržyti skolininkės teisių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir pažymi, kad teismas privalo parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios ne tik apsaugos kreditoriaus interesus, bet kartu kiek įmanoma mažiau turės neigiamos įtakos skolininkui. Teismų praktikoje pažymima, kad piniginių lėšų areštas tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims yra itin skausmingas, nes tiesiogiai suvaržo įmonės veiklą ar fizinio asmens normalią gyvenimo tėkmę. Todėl nuoseklioje teismų praktikoje nurodoma, kad pareikšto ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015).Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vykdant skundžiamą teismo nutartį buvo areštuotas nekilnojamasis turtas – 64/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016-09-16 antstolės B. T. sudarytame turto apraše nurodoma, kad areštuoto daikto vertė yra 3 488 Eur. Byloje pareikšto reikalavimo suma – 3 475,44 Eur. Taigi šioje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto areštu, kuris atitinka kreditorės interesus užtikrinti galbūt jai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą, bei kartu neriboja skolininkės teisių disponuoti jos banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. nepažeidžia skolininkės teisių labiau, nei tai būtina teisėtam tikslui pasiekti. Iš atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, kad kreditorė su teismo nutartyje nustatytu laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumu nesutinka iš esmės tik dėl to, kad dėl skundžiamos nutarties vykdymo ji patyrė papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės patirtos išlaidos, susijusios su teismo nutarties vykdymu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir savaime nėra pagrindas šią teismo nutartį pakeisti ar panaikinti. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu kreditorės reikalavimai išnagrinėjus bylą bus patenkinti, apeliantė turės teisę prašyti byloje patirtų išlaidų atlyginimo, iš jų ir išlaidų, susijusių su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir tinkamai nustatė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė