- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 2-2342-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą dėl Šiaulių miesto apylinkės teisme 2010 m. vasario 10 d. priimto preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ ieškinį atsakovui Šiaulių m. savivaldybės administracijai dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Specializuotas transportas“ 2010 m. vasario 02 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 48 239,66 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 724,00 Lt žyminis mokestis ir 726,00 Lt išlaidos už teisinę pagalbą.
Ieškovo prašymu teismas bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka ir 2010-02-10 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atsakovui tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas su priimtu preliminariu sprendimu nesutiko ir pareiškė byloje papildomus prieštaravimus dėl šio sprendimo. Šiuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, šiuos motyvus.
Šalies argumentai
Ieškovas 2010-01-29 ieškinyje nurodo, kad 2006 m. liepos 1 d su atsakovu Šiaulių miesto savivaldybės administracija sudarė Šiaulių miesto Šiaurinės (I) dalies aplinkos tvarkymo paslaugos pirkimo sutartį Nr. SŽ-1094. Pagal sutarties 5 punktą Šiaulių miesto savivaldybės administracija įsipareigojo AB „Specializuotam transportui“ sumokėti sutarties dalyko kainą per 30 dienų nuo atliktų paslaugų aktų ir sąskaitų - faktūrų pateikimo dienos.
Minėtos sutarties 13 punkte numatyta, kad atsakovui netinkamai vykdant atsiskaitymo prievoles, jis privalės mokėti 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad nuo 2009-06-01 iki 2009-11-30 priskaičiavo delspinigių už laiku neapmokėtas sąskaitas - faktūras - 48 239, 66 Lt.
Ieškovas kelia reikalavimą, kad atsakovas privalo sumokėti įstatymo numatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad delspinigių mokėjimas yra atsakovo prievolė, ir atsakovas elgiasi neteisėtai, nesąžiningai ir nepagrįstai, jų nemokėdamas.
Siekiant pateikti tinkamus atsikirtimus, manome, kad svarbu apibrėžti, kas tai yra netesybos - įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Įstatymas numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos. Už termino įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį praleidimą, nepertraukiamai skaičiuojamos netesybos vadinamos delspinigiais. Šiuo konkrečiu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracija nemoka skolos už suteiktas paslaugas. Nemokėjimas yra sąlygojamas keletos objektyvių priežasčių, apie kurias kalbėsime toliau.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad netesybos atlieka tik kompensuojamą funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai jos patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis 5 dalies 1 punktas numato 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo. Tai reiškia, kad teismas atsakovo prašymu taiko senatį ieškiniui dėl delspinigių išieškojimo. Ieškovas nurodo kad delspinigiai susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. (ieškovo pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė 2009 m. birželio 30 dienai ir delspinigių skaičiavimo lentelė 2009 m. liepos 31 dienai). Ieškinio data yra 2010 m. sausio 29 d. Tai reiškia, kad vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškovas turi teisę prašyti priteisti delspinigius susidariusius už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos - tai yra delspinigius, kurie susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. sausio 29 d. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta prašysime teismo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį iki 2009 m. liepos 29 d.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat mano, kad ieškovas reikalauja nepagrįstai didelių delspinigių ir visa suma yra neprotingai didelė.
Įstatymas nepateikia sąvokų „aiškiai per didelės netesybos“ ar „neprotingai didelės netesybos“ išaiškinimų. Todėl sprendžiant klausimą ar yra pagrindas sumažinti sutartimi nustatytas netesybas, vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinamos visos reikšmingos susijusios aplinkybės (šalių susitarimo santykių pobūdis, susitarimo vertė, susitarimo pažeidimo aplinkybės) bei atsižvelgiama į sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73. straipsnio 2 dalimi teismas gali savo iniciatyva arba skolininko (atsakovo) prašymu sumažinti netesybas.
Atsakovo nuomone, ieškovas reikalauja nepagrįstai didelių netesybų ir jas skaičiuoja, nors atsakovas rodo geranoriškumą dėl susidariusios skolos ir imasi priemonių dėl skolos gražinimo ieškovui derybų keliu, perveda skolą dalimis. Tai rodo, kad atsakovas geranoriškai sprendžia skolos grąžinimo klausimus ir nėra suinteresuotas pakenkti ieškovo interesams. Manome, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl ko ieškovas neturi teisės reikalauti tokių didelių delspinigių sumų, nors delspinigių dydis numatytas sutartyje yra 0,03 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
Delspinigių dydis atsakovo nuomone, yra neprotingai didelis. Ieškovui 2008 m. lapkričio 11d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7750-772/2008 jau priteista 57 967,68 Lt delspinigių, 2009 m. balandžio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4746-810/2009 priteista 77 154,70 Lt delspinigių. Delspinigiai priteisti minėtais teismo įsakymais susidarė pagal tą pačią sutartį, pagal kurią jų prašoma šioje byloje. Todėl, jei sudėtume visą delspinigių sumą, tai yra jau priteistą ir prašomą dabar, jį jau siektų apie 200 000 tūkstančių litų. Taip atsakovo nuomone yra grubiai pažeidžiamas viešasis interesas.
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-158 227/2009) buvo nurodyta, kad teismų vykdoma netesybų dydžio kontrolė grindžiama viešojo intereso gynimu taikant sąžiningumo ir protingumo principus sutartiniams santykiams ir neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Atsižvelgdami į tai, mes prašysime teismo atsižvelgti į viešąjį interesą šioje byloje ir mažinti delspinigių dydį šiuo pagrindu taip pat.
„Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt."(LR Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutartis)
Viešojo intereso sąvoka teisės aktuose vartojama dažnai, tačiau galiojantys įstatymai jos apibrėžimo nepateikia. Mūsų nuomone, esminį vaidmenį ginant viešąjį interesą vaidina valdžios institucijos, nes tam jos yra sukurtos. Kitaip sakant, ginti viešąjį interesą yra vienintelė valdžios institucijų funkcija - viešąjį interesą suprantant plačiąja prasme. Šiaulių miesto savivaldybė taip pat yra atsakinga už viešojo intereso gynimą ir mano, kad toks delspinigių dydis pažeidžia Šiaulių mieste gyvenančių fizinių ir įsikūrusių juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.
Šiuo konkrečiu atveju delspinigiai būtų mokami iš savivaldybės mokesčių mokėtojų surinktų pinigų ir taip nukentėtų atitinkamos socialinės sritys, kurios ta dalimi nebegalėtų būti finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, taip būtų paminti visuomenės teisėti lūkesčiai.
Krizės akivaizdose Šiaulių miesto savivaldybė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, kurią sąlygojo sunki šalies finansinė padėtis, blogas mokesčių surinkimas, tai reiškia, kad savivaldybė ne dėl savo kaltės negali šiuo metu grąžinti susidariusių skolų. Tai akivaizdžios priežastys, kad atsakovas ne piktybiškai nemoka susidariusio įsiskolinimo ir dėl to nesutinka su susidariusiais delspinigiais. Lietuvos Apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-736/2009 pažymėjo, kad mažindamas priteistinos delspinigių sumos dydį, teismas atsižvelgia ir į šalies ekonominę būklę bei abejotiną galimybę atsakovui toliau vykdyti veiklą, priteisus visas ieškovo reikalaujamas sumas. Atsižvelgdami į šią nuostatą teismų praktikoje, prašysime teismo atkreipti dėmesį į šalies ekonominę padėtį, kurį sąlygoja skolų susidarymą pas atsakovą, kurios sąlygojo tokio neprotingo dydžio delspinigių susidarymą.
Tačiau, pasikartosime, kad tokių delspinigių priteisimas reikštų, kad nukentėtų visuomenės interesai, nes ta dalimi, kurią sudaro delspinigių dydis, savivaldybė vėl negalės tinkamai vykdyti savo funkcijų ir užtikrinti pagrindinių visuomenės poreikių, susijusių su teritorijų planavimu, atliekų tvarkymu, kapinių priežiūra ir panašiai.
Ieškovas su Šiaulių miesto savivaldybe yra sudaręs ne tik sutartis, kurių pagrindu reikalaujama sumokėti delspinigius, yra eilė kitų sutarčių, todėl tiek atsakovo, tiek ieškovo tarpusavio santykiai yra glaudūs ir ateityje Šiaulių miesto savivaldybė naudosis ieškovo teikiamomis paslaugomis. Tai reiškia, kad atsakovo ir ieškovo santykiai yra specifiniai, surišti finansiniais įsipareigojimais ir į tai ieškovas turėtų atsižvelgti.
Jei ieškovui bus priteista tokia delspinigių suma, atsakovo tolimesnė veikla tampa dar labiau suvaržyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 padarė išvadą, kad teismas nustatydamas ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt.) ir stengtis nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. Iš šios nuostatos matome, kas yra svarbu vertinant delspinigių dydžio pagrįstumą. Atsakovas ir įrodė, kad dėl objektyvių priežasčių nesumokėjo skolos laiku, kad geranoriškai imasi priemonių skolai apmokėti ir ją moka, be to su ieškovu atsakovas surištas glaudžiais sutartiniais santykiais, be to toks delspinigių dydis aiškiai pažeidžia visuomenės interesą.
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei siekiant apginti viešąjį interesą, atsižvelgdami į atsakovo pastangas gražinti skolą, į susidariusių delspinigių dydį, prašome teismo mažinti delspinigių dydį numatytą sutartyje nuo 0,03 proc. iki 0,01 proc. ir atitinkamai sumažinti reikalaujamą susidariusį delspinigių dydį.
Taigi, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta manome, kad nepagrįstas yra reikalavimas dėl tokios sumos delspinigių priteisimo.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 430 straipsniu, LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, atsakovas teismo prašė:
1. Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-10 preliminarų sprendimą civilinėje
byloje Nr. L2-2342-772/2010.
2. Iš dalies patenkinti ieškovo AB „Specializuotas transportas“ 2010-01-29 ieškinį:
2.1. Taikyti ieškinio senatį delspinigių, kurie susidarė už laikotarpį iki 2009 m. liepos 29 d.
išieškojimui.
2.2. Sumažinti reikalaujamą delspinigių dydį, numatytą paslaugų sutartyje nuo 0,03 procento už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,01 proc. ir atitinkamai sumažinti susidariusį 48 239,66 Lt delspinigių dydį, kurio reikalauja ieškovas.
Atsakovas kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo pateikė teismui ir rašytinius įrodymus patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl atsakovo pradinio prieštaravimo, kuriame nurodė šiuos motyvus:
Nurodome, kad atsakovo pateikti prieštaravimai iš esmės net neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų prieštaravimams, kaip procesiniam dokumentui, t.y. neatitinka įstatyme nustatytų nei turinio, nei formos reikalavimų tokio pobūdžio dokumentams.
Visų pirma, atsakovas pateikdamas savo prieštaravimus nurodo, kad grindžia savo poziciją ,,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 439 straipsniu“, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse tokio straipsnio (ir net tokios numeracijos) nėra.
Todėl greičiausiai atsakovas turi omenyje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnį, tačiau ir šiuo atveju atsakovas negali vadovautis šiuo straipsniu, nes šis straipsnis reglamentuoja teiseną dėl teismo įsakymų išdavimo (XXIII skyrius), o šioje civilinėje byloje yra vadovaujamasi procesinės teisės normomis, reglamentuojančiomis dokumentinį procesą (XXII skyrius).
Tokiu būdu, atsakovas demonstruodamas nepagarbą tiek kitai proceso šaliai (ieškovui), tiek teismui, net neskyrė pakankamai dėmesio ir laiko, kad susipažintų su šios bylos procesiniais dokumentais ir nustatytų pagal kokio proceso taisykles nagrinėjama byla ir kaip (kokia forma) reikia teikti tinkamus prieštaravimus šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalį ,,atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis“.
Atsakovas gi teismui pateikė ,,prieštaravimus“ visiškai neatitinkančius aukščiau pateiktos įstatymo nuostatos (faktiškai vieno sakinio elementarų raštą) t.y. (i) prieštaravimai neatitinka nei formos reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, (ii) šis dokumentas neatitinka nei procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, (iii) prieštaravimai yra absoliučiai nemotyvuoti, (iiii) prie prieštaravimo nėra pateikta jokių įrodymų, (iiiii) net teisinis prieštaravimų pagrindas yra netinkamas.
Faktiškai galima pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovas nepateikė jokio prieštaravimo, todėl teismas šioje situacijoje turėjo pakankamą pagrindą ir net pareigą pasielgti kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 5 dalis - ,,Jei prieštaravimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako“.
Būtent toks sprendimas turėjo būti priimtas teismo šioje situacijoje. Dabar susidaro absurdiška padėtis, kuomet ieškovas privalo pateikti savo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, tikintis, kad jie yra parengti tinkamai ir yra motyvuoti, tačiau jokių motyvų, argumentų ir įrodymų atsakovas nepateikė, tiesiog elementariai pareiškė, kad nesutinka.
Esame įsitikinę, kad toks atsakovo elgesys yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei nesąžiningas ir kita proceso šalis - ieškovas privalo imituoti tinkamą procesą nors atsakovas absoliučiai nevykdo savo procesinių pareigų, todėl tikimės, kad teismas netoleruos tokio atsakovo elgesio.
Dėl šių priežasčių bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, pareiškiame, kad prašome tenkinti ieškovo reikalavimus visiškai ir: teismo šioje byloje priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovo prieštaravimai yra vienpusiški ir ciniški, atsižvelgiant tik į ekonominę padėtį. Laiko, jog dabartinė ekonominė padėtis yra vienodai sudėtinga ir ieškovui. Kadangi ieškovas jau ilgą laiką negauna iš atsakovo užmokesčio už suteiktas paslaugas ir dėl to jis yra priverstas kreiptis į bankus dėl papildomo finansavimo, o tuo pačiu tai susiję ir su papildomomis išlaidomis palūkanų pavidalu. Taip pat nurodė, jog šalių sudarytoje sutartyje nurodytas delspinigių dydis nėra didelis atsižvelgiant į bankų palūkanų bazinę normą. Tai, jog iš atsakovo jau yra priteista atitinkama dalis delspinigių tik parodo, jog pats atsakovas netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo nuoroda, kad tuo pačiu jis gina viešąjį interesą yra atmestina, nes ji nepagrįsta, atsižvelgiant į šalių komercinius santykius. Be to mano, kad atsakovas laiku nemokėdamas ieškovui už suteiktas paslaugas irgi daro žalą ne tik bendrovei, bet ir jos darbuotojams, kurie yra Šiaulių m. gyventojai. Atstovas teigė, jog atsakovas yra pripažinęs visą delspinigių sumą, kadangi priėmė jo pateiktas sąskaitas apmokėjimui ir jų negrąžino, todėl prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog savivaldybė yra viešas juridinis asmuo ir jos interesų gynimas, susijęs su viešuoju interesu. Teigė, jog savivaldybė skolos ieškovui nesumoka dėl objektyvių priežasčių, o taip pat deda visas pastangas, kad skola mažėtų. Nurodė, kad ieškovo santykiai yra glaudūs ir juos sieja abipusis bendradarbiavimas. Kadangi ieškovas jau yra prisiteisęs iš atsakovo 200 tūkstančių litų, tai mano, jog ši suma yra gana didelė ir turi įtakos savivaldybės biudžetui. Sumokėjęs šią skolą atsakovas negalės tuo pat metu įvykdyti kitų įsipareigojimų miesto gyventojams, kurie susiję su vietos biudžetu ir išlaidomis. Atstovė nurodė, kad vietos savivaldai yra įsiskolinusi ir centinė šalies vyriausybė, nepervesdama į jų biudžetą asignavimų susijusių su pavestų funkcijų vykdymu. Teigė, kad ieškovas galėtų su atsakovu sudaryti skolos grąžinimo grafikus, kurie leistų išspręsti ir kilusį ginčą. Prašė teismo ieškovo ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad priimtos iš ieškovo pateiktos sąskaitos dėl delspinigių apmokėjimo nerodo jų pripažinimo. Pripažino, jog savivaldybė ruošiasi pasitvirtinti ir tokių sąskaitų priėmimo tvarką.
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, o preliminarus sprendimas keistinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2006 m. liepos 1 d. sudarė Šiaulių miesto šiaurinės (I) dalies aplinkos tvarkymo paslaugos pirkimo sutartį Nr. SŽ-1094. Pagal sutarties 5 punktą atsakovas, kaip paslaugos gavėjas, įsipareigojo ieškovui, mokėti sutarties 2 punkte numatytą sutarties dalyko kainą pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas- faktūras bei atliktų darbų aktus per 30 dienų nuo atliktų paslaugų aktų ir sąskaitų- faktūrų pateikimo dienos. Sutarties 13 punkte numatyta, kad atsakovui netinkamai vykdant atsiskaitymo prievoles, atsakovas privalės mokėti 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo įsiskolinimo sumos.
Atsakovas nevykdė laiku savo piniginės prievolės, atsirandančios iš tarpusavio sutarties, todėl ieškovas apskaičiavo ir išrašė atsakovui šias sąskaitas - faktūras dėl delspinigių apskaičiavimo ir mokėjimo: 2009-06-31 DEL Nr.000083; 2009-07-31 DEL Nr.00008; 2009-08-31 DEL Nr.00014; 2009-09-30 DEL Nr.00022; 2009-10-31 DEL Nr.00030; 2009-11-30 DEL Nr.00031. Viso atsakovui per aptariamą laikotarpį išrašyta sąskaitų- faktūrų už bendrą delspinigių sumą- 48 239,66 Lt.
Teismas vertindamas ieškovo pateiktuose mokestiniuose dokumentuose nurodyto reikalavimo pagrįstumą konstatuoja, kad šie pastarojo reikalavimai atsakovui laikytini iš dalies pagrįstais. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dėl šių ieškovo reikalavimų pirmiausia, prieštaravimuose remiasi aplinkybėmis, kurios susijusios su ieškinio senaties institutu (CK 1. 125 str.). Teismas iš dalies sutinka su atsakovo prieštaravimuose nurodytais motyvais, kad ieškovas reikšdamas jam reikalavimą dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, turi teisę juos apskaičiuoti pagal pasirinktą laikotarpį, tačiau tik atsižvelgiant į ieškinio senatį. Dėl to remiantis paminėtu darytina išvada, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti delspinigius pagal 2006-07-01 sutartį už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį (b.l. 3-4). Pagal šį ieškovo reikalavimą remiantis preliminariu sprendimu priteisti delspinigiai perskaičiuotini, atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą delspinigių skaičiavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1. 125 str. 5d.1p.). Atskirai pažymėtina, kad esant kitos šalies reikalavimui taikyti ieškovo nurodytam reikalavimui ieškinio senatį, įstatymas numato, jog teismas tokiu atveju pagal pareikštą ieškovo pradinį reikalavimą negali priteisti pastarajam delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į ieškinio pateikimo teismui datą (CK 1. 126 str. 2d.). Todėl šis ieškovo reikalavimas atsakovui tenkintinas iš dalies, teismui perskaičiuojant iš atsakovo priteistinus delspinigius, atsižvelgiant į CK 1. 125 str. 5d. 1p. nuostatas.
Šalių 2006-07-01 sudarytoje sutartyje numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki 2008-12-31. Tuo pačiu nurodant, kad iki šios datos šalims nepareiškus raštu apie sutarties nutraukimą, laikoma, jog ji galioja iki įvyks naujas konkursas ir bus pasirašyta paslaugų sutartis, bet ne ilgiau kaip vienerius metus. Iš to seka, kad sutarties galiojimas šalims baigėsi 2009-12-31. Nors šalys konkliudentiniais veiksmais tęsia sutartinių sąlygų galiojimą ir pasibaigus jos galiojimui, tačiau tokiu atveju ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl delspinigių priteisimą po nurodytos datos, kadangi remiantis CK 6. 72 str. susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis. Tokiu atveju ieškovui išlieka tik teisė į įstatymines palūkanas pagal CK 6. 210 straipsnį, tačiau ieškovas tokio reikalavimo atsakovui bylos nagrinėjimo metu nepareiškė. Remiantis aukščiau paminėtu iš atsakovo priteistinų delspinigių dydis pagal 2006-07-01 sutartį sumažintinas iki 27 490,61 Lt.
Likusioje dalyje šis ieškovo reikalavimas pagal minėtą sutartį atmestinas.
Atskirai pastebėtina, kad pagal įstatymo nuostatas ieškovas pateikęs teismui ieškinį, turėjo teisę ir didinti savo reikalavimus kiek tai susiję su netesybomis, tačiau tokiu atveju reikalinga pateikti teismui papildomą delspinigių apskaičiavimą už laikotarpį iki sutarties galiojimo pabaigos, tuo pačiu sumokant ir padidintai ieškinio daliai žyminį mokestį. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad atsakovui ir toliau nemokant ieškovui pagrindinės skolos, pastarajam išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo.
Tuo pačiu atmestinas atsakovo prašymas sumažinti šalių sudarytoje sutartyje nurodytų delspinigių dydį, kadangi šis dydis teismo nuomone nėra santykinai didelis, nes dėl jo šalys susitarė dar 2006-07-01. Be to atsakovas dėl minėtoje sutartyje nurodyto delspinigių dydžio į teismą irgi nesikreipė, net ir priteisus anksčiau pagal ją delspinigius ieškovui, todėl manytina, kad šį sutarties sąlyga jį tenkino. Tuo pačiu laikytini nepagrįstais atsakovo prieštaravimų argumentai dėl viešojo intereso gynimo, kadangi ir viešasis juridinis asmuo gali dalyvauti komerciniuose santykiuose, o tokiu atveju jo veikla negali būti siejama su viešojo intereso gynimu.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, spręstinas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidos priteisimo pagal šalių pateiktus įrodymus.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pateikė teismui įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti. Tačiau teismui patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (tiek dėl žyminio mokesčio, tiek dėl atstovavimo) priteistinos tik iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Teismas, priteisdamas ieškovui šias bylinėjimosi išlaidas turi teisingai aiškinti ir taikyti CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normas. Dėl to paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, patenkintą ir atmestą ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nesivadovauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo įsitikinimu kitoks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovavimo išlaidos yra 726,00 Lt. Todėl teismas remiantis aukščiau paminėtu, ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas laiko atitinkančiomis minėtų Rekomendacijų nuostatas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 413,82 Lt atstovavimo išlaidų (LR CPK 98 str. 2d). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistina – 412,68 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 2d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 str. 1d. 1p., 93 str., 98 str., 260 str., 430 str. 6 d. 3 p.,7, 8 dalimis,
1. Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-02-10 preliminarų sprendimą pakeisti.
2. Priteisti ieškovui AB ,,Specializuotas transportas“ (į/k 144128180) iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į/k 188771865) 27 490,61 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litų 61 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines įstatymines palūkanas nuo priteistos 27 490,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-05 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 412,68 Lt (keturis šimtus dvyliką litų 68 ct) žyminio mokesčio bei 413,82 Lt (keturis šimtus tryliką litų 82 ct) atstovavimo išlaidų.
3. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.