- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-491-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00342-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- K. M., AB SEB bankui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-468-959/2016 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams D. Š., antstolei V. Š., tretiesiems asmenims K. M., AB SEB bankui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu antstolės V. Š. 2016-01-15 turto pardavimo iš varžytinių aktą, taikyti restituciją. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš varžytinių parduoto turto areštą, uždraudžiant atsakovei D. Š. juo naudotis, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, nuomoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovės R. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Teismas sprendė, jog su ieškiniu nepateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytus pažeidimus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, o tuo pačiu ir išvadai, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti ieškovės R. M. prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas su žemės sklypu ir pagalbiniais pastatais parduotas už per pus mažesnę kainą, nei jis buvo įvertintas taikant hipoteką, o turto pardavimas iš varžytinių už ženkliai mažesnę kainą, nei rinkos vertė, yra pagrindas turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu. Visi ieškovės ieškinio argumentus patvirtinantys įrodymai yra antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios kopijos ieškovė dėl didelės apimties negalėjo prijungti prie bylos, tačiau teismui teikė prašymą šią bylą išreikalauti iš antstolės ir prijungti prie civilinės bylos.
4.2. Atsakovei D. Š. patekus į patalpas, ji turi galimybę ten daryti pertvarkas, remontą ir pan., t. y. turtą pagerinti arba pabloginti. Dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes turtas, kuriuo turėtų būti taikoma restitucija, būtų pakitęs. Turto būklės pakeitimas apsunkintų turto vertinimo ekspertizės atlikimą, apie kurios būtinumą ieškovė nurodė ieškinyje ir prašys ją skirti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskarąjį skundą antstolė V. Š. prašo atmesti atskirąjį skundą, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1.Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad turtas buvo vertintas pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenis, kai jo plotas buvo ženkliai mažesnis, nes ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad gyvenamasis namas vertinamas pagal 1999 m. gegužės mėn. projektinę medžiagą, pagal prašymą duoti leidimą vykdyti statybos darbus (nurodytas plotas 192,98 kv. m.), todėl ekspertizės akte buvo atsižvelgta į tai, kad namo rekonstrukcija atlikta.
5.2. Apeliantė susipažinti su ekspertizės aktu atvykusi nebuvo, nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje nustatyta teise, prieštaravimų per terminą dėl turto vertės neteikė, skundo dėl patvarkymo dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo per nustatytą terminą nepateikė.
5.3. Visi procesiniai dokumentai įteikti sutuoktinei R. M.. Duomenų apie ieškovės sutuoktinio deklaruotą išvykimą į užsienį nėra, dokumentus jo vardu priėmė sutuoktinė. CPK numatyta pareiga procesinį dokumentą priėmusiam asmeniui, jeigu dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį perduoti esant pirmai galimybei adresatui. Antstolės siųsti procesiniai dokumentai buvo priimti R. M., todėl pareiškėja pagal proceso įstatymą turėjo pareigą skolininkui (savo sutuoktiniui) perduoti jam skirtus procesinius dokumentus.
Šalies argumentai
5.4. 2015-12-17 skunde ir atskirajame skunde R. M. nurodo savo naują adresą, kuriuo ji gyvena –(duomenys neskelbtini). Vadinasi, skolininkė adresu (duomenys neskelbtini) nebegyvena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k onstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, toliau turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, dėl to, nesant vienos iš būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, netenkino jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.
9. Apeliantė pateikusi ieškinį kartu su juo pateikė: asmens dokumento kopiją, turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Joniškio RPK pažymos apie R. M. paiešką kopiją, Gimimų liudijimų kopijas, įsakymo dėl rūpybos D. S. nustatymo kopiją, pažymos apie gaunamas pajamas kopiją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiais pateiktais įrodymais ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
10. Nepaisant to, ieškovė nepateikdama jokių įrodymų prašė išreikalauti iš antstolės V. Š. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją prijungti prie šios bylos, nes pasak ieškovės minėtoje byloje yra visi įrodymai reikalingi šiai bylai. Atsižvelgiant į tai, kad teismui kartu su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, bet tik nukreipiama į kitos bylos medžiagą, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neturėjo galimybių net preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, pateikusi į bylą daugiau įrodymų, turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, spręsdamas šį klausimą nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.