- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1-890-813/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, vedęs, nedirba, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, žinodamas, kad B. B. yra miręs, Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. rugsėjo 7 d., kol banko kortelė buvo užblokuota, laikė mirusiojo B. B. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko B. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. laikotarpiu nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 7 d. įvairiose Kauno miesto prekybos vietose, t. y. prekybos centre „Express Market“, esančiame Kaune, Smėlio g. 7, prekybos centre „Maxima“, esančiame Kaune, Vaidoto g. 159, degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje Kaune, Vaidoto g. 153, „Euro“ vaistinėje, esančioje Kaune, Vaidoto g. 159, parduotuvėje „Aibė“, esančioje Kaune, Vaidoto g. 34, UAB „Prezo“, esančioje Kaune, Taikos pr. 113B, vaistinėje „Ekmedina“, esančioje Kaune, A. J. pr. 72A, C. K. įmonėje, esančioje Kaune, Vaidoto g. 123, neteisėtai, panaudodamas svetimą mirusiojo B. B. AB „Swedbank“ banko B. B. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios PIN kodą žinojo būdamas įgijęs B. B. pasitikėjimą, atliko 120 finansinių operacijų, nurodydamas bankui per 120 kartų sumokėti 656,72 eurų už jo įsigyjamas prekes, tokiu būdu apgaule savo naudai iš B. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo svetimą B. B. priklausiusį 656,72 eurų vertės turtą, padarydamas 656,72 eurų materialinę žalą nukentėjusiajai, mirusiojo turto paveldėtojai, B. B. dukrai I. V..
Kaltinamasis A. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad B. B. negalėjo išeiti iš namų, nes girtuokliavo, jam buvo radikulitas. Jis prašė nupirkti ir atnešti alkoholio, maisto, vaistų, vitaminų ir pristatyti čekį. A. T. už B. B. komunalines paslaugas nemokėjo. A. T. su B. B. susipažino dar 2005 m., ar 2004 m. Jie buvo bendradarbiai, draugai. B. B. visą laiką kontroliavo išlaidas. Jis duodavo ,,Swedbank“, o po to ir kito banko kortelę. Viskas truko apie mėnesį. B. B. mėnesį laiko neišėjo iš namų, todėl A. T. beveik kasdien ateidavo pas jį. Kasdien A. T. B. B. lėšomis ir jo kortele pirko maisto, vaistų, kitų buities apyvokos reikmenų už maždaug 10-15 eurų. B. B. sudarydavo sąrašą, ką reikia nupirkti, A. T. duodavo banko kortelę ir PIN kodą pasakydavo. Kai A. T. grįždavo iš parduotuvės, banko kortelę, lapuką su PIN kodu, pirkinius grąžindavo B. B., o šis kontroliuodavo išlaidas, nes reikalavo čekį parodyti. Pretenzijų nebuvo, išskyrus smulkmenas. A. T. kartais ir sau nusipirkdavo kažką, tačiau tik su B. B. leidimu ir net siūlymu. Pas B. B. buvo atvažiavę du draugai, kurie buvo iki jo mirties, iki rugsėjo mėnesio pradžios. B. B. su jais kartu gėrė. Tie draugai buvo gal porą savaičių, gal 10 dienų iki jo mirties. Kol pas B. B. svečiavosi ir gyveno tie draugai, A. T. tuo metu nėjo pas B. B., o šis jam neskambino. Tie B. B. draugai nemokėjo naudotis banko kortele, todėl B. B. vardu prašydavo A. T. nupirkti prekių ir paduodavo banko kortelę su PIN kodu. Kol draugai buvo, A. T. maždaug kas antrą dieną nešė pirkinius. Banko kortelę ir nupirktas prekes grąžindavo B. B. draugams. Apie jo mirtį A. T. sužinojo iš kaimynės 2016 m. rugsėjo pradžioje. Banko kortelę panaudojo ir po B. B. mirties, nes nežinojo, jog jis miręs, kadangi bendravo tik su B. B. draugais. Įtarimo nekilo, kad B. B. ragelio nekelia, nes jeigu jis geria ar miega išjungia telefoną. Jeigu būtų žinojęs, kad B. B. miręs, A. T. būtų banko kortelės nenaudojęs. A. T. neneigia, kad B. B. banko kortele apmokėjo už savo buto dujas, tačiau tikina tai daręs tik su B. B. žinia, nes B. B. jam buvo skolingas ir tokiu būdu grąžino A. T. skolą. Skola susidarė 2016 m. liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje, kai B. B. A. T. apipirko savais pinigais už 60-70 eurų. A. T. nuėjo pas B. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir jis davė jam banko kortelę, pirkinių sąrašą ir leido susimokėti už dujas, kaip skolos grąžinimą. A. T. grįžęs grąžino pirkinius ir banko kortelę. B. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. dar buvo gyvas, tačiau buvo išgėręs. Jie visada suderindavo balansą, nors jis gėrė, bet pinigus visada skaičiavo. B. B. pasitikėjo A. T., kitaip nebūtų prašęs vėl pirkti. A. T. minėtų B. B. draugų nepažįsta, nežino, kur jie gyvena. B. B. juos žinojo, kaip iš kaimo. Gal kažkada susipažino grybaudamas, žvejodamas. Kartą gyrėsi, kad buvo kaime ir žvejojo su draugais. B. B. 2016 m. rugpjūčio pradžioje A. T. buvo davęs savo buto raktą. B. B. paskambindavo, kviesdavo ateiti dėl apsipirkimo. Raktą turėdavo visą laiką. Paskutinį kartą bandė užeiti ir atsirakinti B. B. buto duris 2016 m. rugpjūčio 20 dieną, bet nepavyko atrakinti, buvo užrakinta iš vidaus. A. T. pamanė, kad B. B. miega ar geria, todėl nenorėjo trukdyti. Tie jo draugai nepranešė apie B. B. mirtį ir po mirties B. B. vardu ir banko kortele prašydavo A. T. apipirkti. Po mirties banko kortelę galėjo pasiimti tie draugai. 2016 m. rugsėjo 7 d. A. T. nieko nepirko, todėl galėjo pirkti B. B. draugai ar jų pavedimu kiti asmenys. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nesukčiavo ir B. B. banko kortele naudojosi teisėtai su B. B. žinia.
Nukentėjusioji I. V. (B. B. dukra) teisiamajame posėdyje parodė, kad tėčio mirties liudijimo originalą pasiėmė 2016 m. rugsėjo 5 d. Tėtis buvo sakęs, kad jo sąskaitos yra ,,Swedbank“ ir ,,SEB“. Nukentėjusi rado namie ,,SEB“ kortelę, bet nerado ,, Swedbank“. Ji rado ir elektroninės bankininkystės duomenis. Nukentėjusi prisijungė ir pamatė, kad toliau ir po tėvo mirties yra naudojamasi ,,Swedbank” kortele. ,,Swedbank” sąskaitoje buvo ir pinigai už parduotą garažą – 3100 Eur. Tėvas miręs rastas 2016 m. rugpjūčio 25 d., bet tikslios mirties datos ji nežinojo. Jo palaikai buvo suirę, mirties priežastis nenustatyta. Iš pareigūnų, radusių jos tėvą, pasakojimo nukentėjusi suprato, kad tėtis buvo miręs prieš maždaug dvi savaites. Kai ji pamatė, kad toliau naudojamasi banko kortele, įtarė tėčio įvardintą ,,Toliką“, t.y. kaltinamąjį A. T.. Jam paskambino nukentėjusios sutuoktinis ir su juo susitiko. A. T. sutuoktiniui atidavė buto raktą. Minėjo, kad pas tėtį buvo kažkokie draugai, gal jie ir paėmė banko kortelę. Dar būdamas gyvas tėvas I. V. sakė, jog A. T. duoda banko kortelę alkoholiui pirkti. Jam buvo davęs ir savo buto raktą. 2016 m. liepos 11 d. prie geležinkelio stoties I. V. buvo susitikusi su tėvu. Telefonu paskutinį kartą kalbėjo 2016 m. liepos 27 d. Tėvas buvo girtas. Tėvas 2016 m. liepos 29 d. jai skambino, atsiprašė, kad geria, pasakė, kad palaidojo A. T. uošvę, todėl ir geria. 2016 m. liepos 31 d. 02.42 val. tėvas vėl skambino, bet niekas nekalbėjo. Nukentėjusi pamanė, kad girtas skambina ir nekalba, kaip ir anksčiau. 2016 m. liepos 31 d. apie 5 val. I. V. pati paskambino tėvui, bet jis nekėlė ragelio. Tėtis nėra jai sakęs apie draugus iš kaimo. Galėjo būti, kad tėvas vieną mėnesį iki mirties per ,,daugiadienes“ negalėjo paeiti. Jam apsipirkti reikėjo kito žmogaus pagalbos. Kai gerdavo, tėtis vengdavo I. V., neprisileisdavo, buvo net agresyvus. Ji su tėvu mažai bendraudavo. Nukentėjusi A. T. versija netiki, nes po mirties ji tvarkydama tėvo butą nematė jokių požymių, kad būtų vykę baliai, kad bute gyvenę pašaliniai asmenys. Ji suprato, kad skalbė, tėvui keitė patalynę būtent A. T.. Kaimynė L. irgi turėjo raktą nuo tėvo buto. Po tėvo mirties minėta kaimynė paskambino I. V. ir pranešė, kad tėvo jau seniai nematė, todėl kvies policiją. Kaimynė nieko nesakė apie pas tėvą vaikščiojančius asmenis. Nukentėjusi, tvarkydama butą, rado seniai sugedusį maistą, kitų asmenų buvimo požymių nesimatė.
Liudytojas E. V. (nukentėjusios I. V. sutuoktinis), apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad B. B. buvo jo uošvis. Kaimynai iškvietė policiją. 2016 m. rugpjūčio 25 d. atvykę policininkai rado uošvį mirusį. A. T. pirmą kartą pamatė pieš vienerius metus iki B. B. mirties per uošvės laidotuves. Po B. B. mirties žmona tvarkė dokumentus ir pastebėjo, kad jo sąskaita yra naudojamasi ir po mirties. Įtarė A. T.. Liudytojas su juo susiskambino ir susitiko. A. T. grąžino buto raktą, o banko kortelės neturėjo. Paaiškino, kad B. B. draugai galėjo paimti tą banko kortelę.
2017-02-15 tarnybiniame pranešime fiksuota, jog gavus informaciją apie piniginių lėšų judėjimą B. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2019-09-07 matyti, kad nuo 2016-07-01 iki 2016-07-13 piniginių lėšų judėjimo nebuvo, o 2016-07-13 14:00-14:40 val. įnešta grynaisiais pinigais 3000 eurų po 50 eurų Kaune, Baršausko g. 66A (PC "Maxima"). Nuo 2016-07-13 iki 2016-08-08 piniginių lėšų judėjimo nebuvo, o nuo 2016-08-08 vyko beveik kasdieniai pirkimai už nedideles sumas Panemunės rajone, t. y., PC 06 "Express Market", UAB "Maxima.LT" X-482, UAB "Balde petroleum", UAB "Eurovaistinė" V0 522; parduotuvėje "Aibė", vaistinėje "Ekmedina", C. K. įmonėje Vaidoto g. 123, kt. Nuo 2016-08-25 iki 2016-09-07 atlikti 55 pirkimai už 212,76 eurų bendrą sumą (b. l. 67).
2017-03-16 elektroniniu laišku paprašius UAB "Maxima LT" pateikti informaciją apie prekybos centre "X-482 Maxima", esančiame Kaune, Vaidoto g. 159 (ar 161 - pagal banko informaciją) apmokėtus su atsiskaitymo kortele Nr. 5167931427776392 per "Swedbank" pirkinius ar paslaugas šiomis datomis: 1) 2016-08-31 08:51:04 - 5,36 eurų; 2) 2016-08-28 15:12:13 - 5,94 eurų; 3) 2016-08-28 11:40:34 - 5,68 eurų; 4) 2016-08-27 20:25:34 - 0,41 eurų; 5) 2016-08-26 14:31:56 - 4,97 eurų; 6) 2016-08-24 18:31:53 - 6,06 eurų; 7) 2016-08-23 17:22:27 - 6,39 eurų; 8) 2016-08-21 10:18:17 - 3,92 eurų; 9) 2016-08-18 08:09:15 - 5,85 eurų; 10) 2016-08-16 17:38:33 85,83 eurų; 11) 2016-05-15 08:25:25 - 3,83 eurų; 12) 2016-08-14 09:24:14 - 15,69 eurų, gautas elektroninis pranešimas su čekių išklotine, iš kurios matyti, kad vienas iš stambesnių apmokėjimų su B. B. banko kortele - 85,83 eurų sumai - yra mokestis už UAB "Lietuvos dujų tiekimas" paslaugas, mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 68 – 69, 70 – 82).
2017-03-17 UAB "Gilė" atstovas elektroniniu paštu informavo, kad UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ yra sudaręs Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį su T. T. (gim. (duomenys neskelbtini), kliento kodas (duomenys neskelbtini), objekto adresas: (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 84).
2017-01-13 tarnybiniame pranešime konstatuota, kad B. B. telefono išklotinėje jo paskutinis ryšys fiksuotas 2016-08-01 - įeinantis SMS su abonentu (duomenys neskelbtini) – tai A. T. telefono numeris. Paskutinėmis dienomis iki ryšio nutrūkimo B. B. telefonu intensyviausias ryšys su A. T. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), daug išeinančių praleistų skambučių, paskutinis galimas pokalbis tarp jų - 2016-07-31 07:37 val. 2016-07-30 vakare – keli skambučiai į dukros I. V. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (ir nakties metu), kaimynės L. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-29 po pietų skambinta G. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Ankstesni B. B. ryšiai nėra reikšmingi tyrimui. Analizuojant A. T. ryšių išklotinę matyti, kad paskutinį kartą bandyta susisiekti su B. B. telefonu 2016-08-15 6:42 val. žymima peradresacija, kuri vyksta nuo 2016-08-01, bandant susisiekti su B. B. jo tuomet naudojamu telefonu. Dėl abonentų buvimo vietų: B. B. naudojamas telefonas nuo 2016-07-26 veikė celių 2063 bei 2067 ribose. Šių celių centras - Kaunas, Drobės g. 66. A. T. naudojamas telefonas laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2016-09-07 veikė šių celių Kaune ribose: 206A, 2060 - Drobės g. 66, 425A- Plento g. 28, 569C - Rykantų g. 10A, 822B - Kęstučio g. 71, D06A-J. G. g. 23, 204A- Savanorių pr. 192, 404B - Gaižiūnų g. 5, D01B - Pakarščio g./ Savanorių pr. 347 (b. l. 143).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule užvaldė svetimą turtą. Kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų nuo pat proceso pradžios neprisipažino, nurodė, kad pas B. B. buvo atvažiavę du draugai, kurie buvo iki jo mirties, iki rugsėjo mėnesio pradžios. Tie B. B. draugai nemokėjo naudotis banko kortele, todėl A. T. aiškindavo, kad B. B. prašė nupirkti prekių, duodavo sąrašą ir banko kortelę su PIN kodu. Nupirktą maistą ir banko kortelę A. T. grąžindavo tiems B. B. draugams. Tačiau draugai nepranešė apie B. B. mirtį, todėl ir po B. B. mirties prašydavo A. T. nupirkti prekių B. B. banko kortele. Apie B. B. mirtį A. T. sužinojo iš kaimynės 2016 m. rugsėjo pradžioje. Jeigu būtų žinojęs, kad B. B. miręs, jis būtų B. B. banko kortelės nenaudojęs, būtų atsisakęs tenkinti jo draugų prašymus apipirkti.
BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Taigi šiuo atveju, sprendžiant A. T. kaltės klausimą, ypač svarbu nustatyti, ar B. B. banko kortelę A. T. užvaldė neteisėtai, turėdamas tyčią savo naudai apgaule įgyti svetimą B. B. turtą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad B. B. negalėjo išeiti iš namų, girtuokliavo, jam buvo radikulitas, todėl ir prašydavo pas A. T. nupirkti ir atnešti alkoholio, maisto, vaistų. B. B. sudarydavo pirkinių, duodavo AB ,,Swedbank” kortelę ir pasakydavo PIN kodą. A. T. nupirkęs tai, ko jo prašydavo B. B., atnešdavo jam prekes ir grąžindavo banko kortelę. A. T. taip pat tvarkydavo ir B. B. namus – skalbdavo patalynę, tvarkydavo kambarius. Tai, kad B. B. kaltinamajam duodavo savo banko kortelę bei tai, kad A. T. padėdavo B. B. buityje, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji I. V.. Ji parodė, kad žinojo, jog A. T. naudojosi tėvo B. B. banko kortele, nes tai jai yra sakęs tėvas. Nukentėjusi nurodė, kad tėvas duodavo kaltinamajam banko kortelę alkoholiui nupirkti. Taip pat teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad tvarkydama butą po tėvo mirties matė, kad kažkas rūpinosi tėvu, nes buvo skalbimo mašinoje sutepta patalynė. Iš to I. V. suprato, kad tėvo draugas A. T. juo rūpinasi. Taigi iš kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų matyti, kad B. B. duodavo savo banko kortelę ir jos PIN kodą A. T., kai reikėdavo jam nupirkti prekių. Taigi A. T. kaltinime nurodytu laikotarpiu teisėtai, su savininko žinia ir leidimu įgijo ir naudojo B. B. elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), žinojo jos PIN kodą ir su ja atlikdavo mokėjimo operacijas, o B. B. tam neprieštaravo.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog po B. B. mirties naudojo jo banko kortelę, tačiau paaiškino, jog nežinojo, kad B. B. jau yra miręs, o įvairias prekes pirko pas B. B. svečiavusių dviejų draugų prašymu, kurie jam sakydavo, kad B. B. prašė nupirkti prekių, bei kurie duodavo A. T. pirkinių sąrašą ir B. B. banko kortelę. Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nieko nėra girdėjusi, kad tėvas B. B. turi draugų iš kaimo, taip pat nurodė, kad jos neįtikino A. T. nurodytos aplinkybės, kad jos tėvo draugai tėvo vardu prašė nupirkti įvairias prekes. Tačiau nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad paskutinį kartą iki tėvo mirties ji tėvą gyvai matė 2016 m. liepos 11 d. prie geležinkelio stoties, telefonu paskutinį kartą su juo kalbėjo 2016 m. liepos 29 d. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad su tėvu mažai bendraudavo, o kai gerdavo tomis dienomis tėvas jos iš vis neprisileisdavo prie savęs, būdavo agresyvokas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusioji galėjo ir nežinoti, kad pas tėvą svečiavosi du draugai. Tuo tarpu A. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis pirko įvairias prekes B. B. draugų prašymu bei nežinodamas, kad B. B. jau yra miręs. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. T. teisiamajame posėdyje duoti parodymai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 175 – 177, 181 – 182, 186). Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po B. B. mirties jam sutikus su A. T. ir pareikalavus grąžinti banko mokėjimo kortelę ir raktą nuo buto, A. T. grąžino tik buto raktą, o banko kortelės negrąžino. Jis liudytojui sakė, kad kortelės neturėjo, ir kad pas B. B. buvo kažkokių draugų ir galbūt jie ją paėmė. Taigi A. T. susitikimo su liudytoju E. V. metu jam pasakojo apie B. B. draugus. Pažymėtina, kad B. B. vardu išduota AB banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelė nebuvo rasta, todėl koks asmuo paskutinis ją turėjo byloje nėra nustatyta.
Iš liudytojos T. J. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo matyti, kad paskutinį kartą ji B. B. matė 2016 m. birželio mėnesį, jam tada buvo užėjęs radikulitas, jis sunkiai vaikščiojo, todėl liudytojos paprašė telefonu, kad ji užeitų ir jam atneštų vaistų. Tada jis liudytojai vienintelį kartą davė savo ,,Swedbank“ kortelę ir pasakė PIN kodą. Liudytoja jam nupirko vaistų nuo skausmo, atnešė kvitą ir grąžino banko kortelę (1 t., b. l. 49 – 50). Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvas B. B. ir jai vieną kartą buvo davęs banko kortelę, ji apmokėjo už butą ir pirko vaistus. Taigi minėtos aplinkybės rodo, kad B. B. savo banko kortelę duodavo naudotis ne tik A. T., tačiau ir kitiems asmenims, kad tie nupirktų jam reikiamų prekių. Be to, nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti, kad tėvas B. B. per ,,daugiadienes“ negalėjo paeiti, jam apsipirkti reikėjo kito žmogaus pagalbos. Iš šių aplinkybių teismas turi pagrindą manyti, kad B. B. savo banko kortelę galėjo duoti ir pas jį svečiavusiems draugams, kurie po B. B. mirties ir toliau prašė A. T. pirkti prekes. Todėl kaltinamojo gynybos versija yra įtikinama, jos paneigti valstybinis kaltintojas nesugebėjo.
Iš AB ,,Swedbank“ pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-08-16 prekybos centre ,,Maxima“ buvo pirkta prekių už 85,83 Eur sumą (1 t., b. l. 63). A. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-08-16 jis atsiskaitė už savo buto dujas. Parodė, kad B. B. jam davė savo banko kortelę ir leido susimokėti už dujas, nes B. B. buvo jam skolingas pinigų. A. T. grįžęs B. B. grąžino banko kortelę. A. T. taip pat parodė, kad B. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. dar buvo gyvas. Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad B. B. mirties data nurodyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25). Nukentėjusioji I. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tėvas rastas miręs (duomenys neskelbtini), bet tikslios mirties datos ji nežino, o iš pareigūnų, radusių jos tėvą, pasakojimo suprato, kad tėvas buvo miręs prieš maždaug dvi savaites. Taigi B. B. tiksli mirties data nėra nustatyta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti A. T. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad 2016-08-16 B. B. buvo gyvas ir galėjo duoti A. T. banko kortelę susimokėti už dujas.
Iš 2017-01-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad B. B. telefono išklotinėje jo paskutinis ryšys fiksuotas 2016-08-01 - įeinantis SMS su abonentu (duomenys neskelbtini) - tai A. T. telefono numeris. Paskutinėmis dienomis iki ryšio nutrūkimo B. B. telefonu intensyviausias ryšys su A. T. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), daug išeinančių praleistų skambučių, paskutinis galimas pokalbis tarp jų – 2016-07-31 d. 07:37 val. Analizuojant A. T. ryšių išklotinę matyti, kad paskutinį kartą bandyta susisiekti su B. B. telefonu 2016-08-15 d. 6:42 val. žymima peradresacija, kuri vyksta nuo 2016-08-01, bandant susisiekti su B. B. jo tuomet naudojamu telefonu (1 t., b. l. 67). Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2016-08-01 nutrūksta A. T. ir B. B. bendravimas telefonu. Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad jam nekilo įtarimo, jog B. B. ragelio nekelia, nes jeigu jis geria ar miega išjungia telefoną. A. T. taip pat parodė, kad paskutinį kartą pas B. B. jis buvo užėjęs ir bandė atsirakinti jo buto duris 2016 m. rugpjūčio 20 dieną, bet jam nepavyko, durys buvo užrakintos iš vidaus. Jis pamanė, kad B. B. miega ar geria, todėl nenorėjo trukdyti. Šios aplinkybės rodo, kad A. T. nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios nebendravo su B. B., todėl galėjo nežinoti apie jo mirtį. Be to, nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jei A. T. būtų žinojęs, kad miręs jos tėtis, gal būtų nesinaudojęs jo banko kortele. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti A. T. duotais parodymais, kad kaltinime nurodytu laiku B. B. draugų perduota B. B. vardu išduota mokėjimo kortele pirkdamas prekes, jis nežinojo apie mokėjimo priemonės savininko mirtį.
Teismas nesutinka su valstybės kaltintojos pozicija apie A. T. kaltumą dėl to, kad byloje liko nenustatyti B. B. draugai. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo našta įrodyti savo nekaltumą. Nekaltumo prezumpcija gali būti paneigta tik prokurorui įrodžius inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltinamojo veikoje. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. EŽT konvencijos 6 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009,2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).
Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų ir jais pagrįstų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų paneigiančių A. T. nurodytą versiją, jog B. B. draugai, kurie nemokėjo naudotis banko kortele, duodavo kaltinamajam B. B. banko kortelę ir pastarojo vardu prašė nupirkti įvairių prekių, o A. T. nežinodamas, kad B. B. miręs, nupirkdavo prekes, kurias vėliau su banko kortele grąžindavo B. B. draugams. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais nuosekliais kaltinamojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jų valstybinis kaltintojas nepaneigė.
Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.
BK 214 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, kad kaltininkas supranta, jog svetimos banko mokėjimo kortelės įgijimas ir laikymas yra neteisėtas ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. T. būtų neteisėtai įgijęs ir laikęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Priešingai, byloje nustatyta, kad A. T. nežinojo apie elektroninės mokėjimo priemonės savininko B. B. mirtį, todėl pagrįstai manė, kad jam B. B. draugų perduotą B. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę jis įgijo ir laikė teisėtai B. B. prašymu ir su jo leidimu. Iš to daroma išvada, kad A. T. B. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę įgijo ir laikė teisėtai, todėl jo veiksmuose nėra BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.
Teisiamojo posėdžio metu A. T. pripažino aplinkybę, jog finansines operacijas su B. B. vardu išduota mokėjimo kortele perkant įvairias prekes jis atliko, tačiau buvo įsitikinęs, jog šias finansines operacijas jis atlieka B. B. prašymu, nes nežinojo, kad B. B. yra miręs, t. y. byloje surinkti duomenys neįrodo A. T. tyčios neteisėtai panaudoti svetimą mokėjimo kortelę finansinės operacijoms inicijuoti ir apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl darytina išvada, jog A. T. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Kadangi A. T. padarytos veikos neturi nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), todėl jis teismo išteisinamas.
Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusios I. V. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios I. V. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.