Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūrai ir A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Šilalės medžiotojų būrelis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (6)-A4-869 „Dėl pareiškimo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 1–3) pareiškėjas paaiškino, kad tik 2013 m. kovo 26 d. gavęs Sprendimą sužinojo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) viršininkas atliko tyrimą pagal A. V. 2013 m. sausio 9 d. prašymą ištirti, ar 2012 m. gruodžio 11 d. jis padarė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Taisyklės), 1 punkto pažeidimą. Pažymėjo, kad tyrimas buvo atliktas telefonu susisiekus su minėtos dienos medžioklės vadovu Ž. S. ir būrelio valdybos pirmininku V. R.. 2013 m. sausio 11 d. pokalbio su būrelio valdybos pirmininku metu buvo bandyta išsiaiškinti A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. medžioklės aplinkybes. Taip pat buvo reiškiamos abejonės, ar būrelio valdyba elgėsi adekvačiai, šalindama A. V. iš būrelio narių, bandant įteigti, kad dėl neteisėto medžioklės būdo įrodymų nėra, jų nepakanka. Toks valstybės pareigūno elgesys kelia abejonių nešališkumu ir tinkamu bei teisėtu pareigų atlikimu. 2013 m. sausio 11 d. raštu Nr. (6)-LV4-20 Inspekcijos viršininkas pranešė A. V., kad Inspekcija jokių Taisyklių pažeidimų nenustatė. Skundžiamame atsakyme vertintas Inspekcijos viršininko V. M. atliktas tyrimas, kurį vykdant nebuvo apklausti asmenys, tiesiogiai nustatę A. V. pažeidimą (V. R., V. Š., V. P., A. S.). Atsakovo Sprendime neteisingai nustatyta, kad būrelio valdybos pirmininkas V. R. su A. V. pasikalbėjo ir išsiskyrė. Šiuo atveju išklausyta tik viena pusė. Būrelis 2013 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūrą dėl A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. neteisėtos medžioklės. Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūrai buvo pranešta, kad A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. apie 21.00 val. būrelio plotų vienete medžiojo neleistinu būdu, t. y. tamsiu paros metu sėlino prie žvėrių viliojimo vietų, tuo pažeisdamas Taisyklių 11.3 punktą (58.33 p.). Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmasis tyrimą atliko Inspekcijos viršininkas, todėl Klaipėdos RAAD Tauragės regiono agentūrai atlikti objektyvų tyrimą ir priimti kitokį sprendimą, negu priėmė Inspekcijos viršininkas, reikštų būtinumą kvestionuoti savo tiesioginio viršininko 2013 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą. Agentūros atliktas tyrimas tai pat nėra objektyvus. Paaiškino, kad netiesa tai, jog 2013 m. kovo 6 d. susitikime su būrelio medžiotojais buvo pakartotinai nagrinėjama visa medžiaga. Klaipėdos RAAD direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad ji nekompetentinga spręsti medžioklės klausimų. Susirinkimui vadovavo Agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas L. M., kuris siekė įteigti savo nuomonę, kad būrelio medžiotojai netinkamai fiksavo įrodymus, pavėluotai pranešė pareigūnams ir netinkamai supranta Taisyklių nuostatas, t. y. susitikimo eiga rodė, kad šis pareigūnas turi išankstinę nuomonę, todėl dalyvavusių žemesnės instancijos pareigūnų nuomonė nieko negalėjo reikšti. Agentūros pareigūnas, siekdamas, kad būtų išaiškintos ir nustatytos visos svarbios aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas, privalėjo vertinti visų asmenų duotus paaiškinimus kompleksiškai, lygindamas juos tarpusavyje, susieti į bendrą loginę visumą, šalinti prieštaravimus ir nurodyti išsamius, pagrįstus vienų ar kitų duomenų atmetimo motyvus. Skundžiamame administraciniame akte nurodyta, kad priimant sprendimą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 257 straipsniu, tačiau šio straipsnio reikalavimų nebuvo laikomasi. Išsamus aplinkybių tyrimas reiškia visų teisiškai reikšmingų faktų nustatymą, o nešališkumo reikalavimas reiškia objektyvią poziciją tiriant aplinkybes ir vertinant įrodymus. Sprendime šios analizės nėra.