Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6851-1135/2021 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.

9. Ieškovas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams; ieškovui išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl žalos priteisimo kaip neteismingą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

11. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Tai – civilinės teisės institutas, ir – pagal bendrąją taisyklę – ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Išimtis iš šios bendrosios taisyklės yra tada, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. kada ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Tada ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus administracinio nusižengimo protokolu jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, administraciniu nurodymu jam siūlyta sumokėti baudą. 2021 m. vasario 4 d. paaiškinimu dėl administracinio nusižengimo protokolo ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašė panaikinti administracinio nusižengimo protokolą ir nutraukti bylą, ištirti situaciją, ar pareigūnai neviršijo įgaliojimų. Ieškovas pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius nepanaikino 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nenutraukė; neištyrė situacijos, ar pareigūnai neviršijo įgaliojimų; neapklausęs ieškovo, spaudai paskelbė surašysiantis administracinio nusižengimo protokolą; neigė vietoje fotonuotraukomis užfiksuotą ir deklaracijų sistemoje aiškiai matomą bendro naudojimo keliuką, lauko augalijoje esančias provėžas; nesant įsiteisėjusio galutinio sprendimo, perdavė duomenis apie ieškovą VMI (150 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui), taip sutrikdydamas ūkio ekonominę veiką. Ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 150 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinį bei jame pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog šiuo atveju faktinis ieškinio pagrindas yra suformuluotas neaiškiai, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą (ar reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų), kas turi esminės įtakos sprendžiant dėl civilinės bylos rūšinio teismingumo.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovą patikslinti faktinį ieškinio pagrindą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovo ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovo N. M. ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.