- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-61-813/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00084-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.1.1Šio kodekso galiojimo laikas (ANK 3 str.)
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.5.1Administracinio nusižengimo protokolo surašymas (ANK 608 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2022 m. sausio 7 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2021 m. lapkričio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Lazdijų skyriaus vedėjos Audronės Gerasimovienės nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda už tai, kad 2021 m. kovo 22 d. 14.32 val. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Žemės sklypas tvarkomas ir prižiūrimas, t. y. kiemas, daržas, statiniai, sodas. Pietinėje žemės sklypo riboje savavališkai užimama valstybinė žemė, t. y. pastatyta tvora, auga pavienės tujos, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje. Plotas – 0,0094 ha. Tujų eilės ilgis – 20,48 m, žemės sklypo ribas žymi pastovūs žemėnaudos riboženkliai.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad atsižvelgus į administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktą informaciją ir įrodymus, įvertinus nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas A. K. skirti 300 Eur baudą yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. (skunde klaidingai nurodyta 2022 m. sausio 3 d.) nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog įvertinus žemės sklypo ortofotografinio žemėlapio nuotraukas, nustatyta, kad tvora žemės sklype aiškiai matosi tik laikotarpyje nuo 2009-2010 metų, todėl jo nurodytos aplinkybės, kad tvorą statė V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), negali būti pagrįstos. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, nurodydamas, kad tvora žemės sklype aiškiai matosi tik laikotarpyje nuo 2009-2010 m. pripažįsta, jog ir ankstesnėse (1995-1999 metų, 2005-2006 metų) sklypo ortofotografinio žemėlapio nuotraukose valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta tvora ir pasodintos tujos matosi, tačiau neaiškiai (b. l. 11 ).
3.2. Anot apelianto, niekinis yra ir teismo argumentas, kad 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB „H.“ projekto autoriaus G. Č. ir projekto vadovo pavaduotojos E. A. parengtame ir patvirtintame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane Nr. 1:500 plane tvora nepažymėta, kadangi tuo metu sudarant planus juose esamos tvoros nebuvo žymimos. Teismas tokiais jo parodymais nesivadovavo, jų nepatikrino, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog paminėtas planas patvirtina, jog jo sudarymo metu žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvora nebuvo pastatyta.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal 2021 m. kovo 22 d. galiojusią ANK 110 straipsnio 1 dalies redakciją administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti buvo būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-360/2018 yra nurodęs, jog prezumcija, kad valstybinės žemės naudojimas jau pats savaime reiškia ir jos užėmimą, nepagrįsta. Iš to kas nurodyta seka, jog pagal 2021 m. kovo 22 d. galiojusią ANK 110 straipsnio 1 dalies redakciją už savavališką žemės užėmimą jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.
3.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikina, kad tvoros savavališkai nestatė ir tujų nesodino. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojos V. Š. ir I. K.. Žemės sklype tvora pastatyta ir tujos pasodintos vadovaujantis 1993 m. sudaryta inventorine byla dar iki jam 2006 m. kovo 6 d. paveldint žemės sklypą. A. K. pripažįsta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. atlikus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, jam tapo žinoma, jog tvora pastatyta ir tujos pasodintos valstybinės žemės sklype. Kadangi po kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo valstybinės žemės sklype pastatytos tvoros nenugriovė ir iš šio sklypo tujų nepašalino, teismas gali daryti išvadą, jog tokiu būdu jis savavališkai naudojosi valstybine žeme, tačiau tokiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta tvora atitverta ir tujomis užsodinta labai nedidelis valstybinės žemės sklypo plotas, šią žemės sklypo ploto dalį jis prižiūri, o nugriovus tvorą ir pašalinus tujas šia valstybinės žemės sklypo dalimi niekas naudotis negalėtų, kad šiuo metu žemės sklype jau būtina tvorą nugriauti ir tujas pašalinti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija nereikalauja. Todėl, anot apelianto, yra pagrindas jo veiką pripažinti mažareikšme ir vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija turėjo pagrindą administracinės teisenos nepradėti ir padaryti išvadą, jog ir tokiu būdu galima įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Priimant sprendimą jį patraukti administracinėn atsakomybėn buvo vadovaujamasi vien formaliais pagrindais.
3.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad pripažinus jį kaltu padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo pagrindas jam skirti ne piniginę baudą, o įspėjimą.
3.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad buvo praleistas 20 dienų terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, paduoti. NŽT Lazdijų skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą jis gavo 2021 m. lapkričio 9 d., tačiau ant voko nebuvo nurodyta dokumento išsiuntimo data, todėl ši data laikytina nutarimo išdavimo data. Kad terminas skundui paduoti nepraleistas, patvirtina ir tai, jog sutinkamai su ANK 626 straipsniu spręsdamas skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Teismas, priimdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pripažino, jog terminas nepraleistas.
Atsiliepimas
4. NŽT Lazdijų skyrius atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netekinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad vykdant administracinio nusižengimo tyrimą ir išnagrinėjus visus NŽT Lazdijų skyriuje esančius dokumentus, nustatyta, kad V. K. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nuosavybės teise įgijo 1996 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 317. Archyviniuose dokumentuose duomenų apie tvoros užstatymą žemės sklype nėra. Įvertinus į bylą pateiktą 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB „H.“ projekto autoriaus G. Č. ir projekto vadovo pavaduotojos E. A. parengtą ir patvirtintą žemės sklypo planą Nr. 1:500, nustatyta, kad duomenų apie tvoros užstatymą taip pat nėra. Naudojantis VĮ Registrų centras posisteme „GeoMatininkas“ ir Lietuvos erdvinės informacijos portalu „Geoportal.lt“ buvo įvertintos ir žemės sklypo ortofotografinio žemėlapio nuotraukos laikotarpiu nuo 1995 - 1999 metų, laikotarpiu nuo 2005 - 2006 metų ir laikotarpiu nuo 2009 - 2010 metų. Įvertinus ortofotografinio žemėlapio nuotraukas, nustatyta, kad tvora žemės sklype aiškiai matoma tik laikotarpiu nuo 2009 – 2010 metų.
4.2. Atsiliepime nesutinkama su apelianto išvada, kad teismas, nurodydamas faktą, kad tvora aiškiai matoma tik nuo 2009-2010 metų, pripažįsta, kad ir laikotarpiu nuo 1996-1999 metų ir laikotarpiu nuo 2005-2006 metų, tvora yra matoma tik neaiškiai. Pabrėžiama, kad apeliantas savo pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad tvorą tvėrė ir tujas sodino jo močiutė V. K.. Įvertinus žemės sklypo ortofotografinio žemėlapio nuotraukas, nustatyta, kad tvora žemės sklype aiškiai matosi tik laikotarpiu nuo 2009 - 2010. Ortofoto grafinėje nuotraukoje laikotarpiu nuo 1996-1999 metų tvoros žemės sklype nėra. Iš to seka išvada, kad tvora žemės sklype galėjo atsirasti tik po 2000 metų, gerokai po V. K. mirties. Taigi faktas ar tvora žemės sklype pastatyta laikotarpiu nuo 2005-2006 metų, ar laikotarpiu nuo 2009-2010 metų situacijos iš esmės nekeičia.
4.3. Nors apeliantas aiškina, kad jo teiginius, jog apeliantas tvoros netvėrė ir tujų nesodino, patvirtino liudytojos V. Š. ir I. K., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojos pažymėjo, kad prie tvoros statybos prisidėjo ir apeliantas.
4.4. Kalbant apie 1993 m. inventorinės bylos planą, žymintį pastatų išsidėstymą žemės sklype, paaiškinama, kad toks planas yra skirtas pastatų ir statinių identifikacijai ir statinių teisinei registracijai įgyvendinti, tačiau toks planas neapsprendžia nei žemės sklypo ribų, riboženklių, ribų posūkio taškų, nei kitų žemės sklypo planui būdingų požymių, todėl nėra ir negali būti laikomas žemės sklypo planu.
4.5. Atsiliepime nurodoma, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 44 punkto papunkčiai, 46 punktas ir 51 punkto papunkčiai, kuriuose yra nurodyti visi kartografuojami situacijos elementai reikalingi žemės sklypo planui parengti ir žemės sklypo kadastro duomenų formai užpildyti. Taisyklių 51.8 papunktyje numatyta, kad žemės sklypo plane sutartiniais ženklais yra išbraižoma pastatų ir kitų statinių kontūrai, įrašant koordinuotų kampų numerius ir nurodant statinių tipus. Paminėtina, kad apelianto užsakymu 2017 m. liepos 28 d. žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys. Remiantis 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu Nr. 115 ir parengtu žemės sklypo planu Nr. M1:500, matyti, kad plane, pietinėje žemės sklypo riboje, jau yra parodyta pastatyta tvora, išeinanti už žemės sklypo ribų.
4.6. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto žemės sklypą juosianti tvora ir tujos užima valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kurią patikėjimo teise valdo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Todėl šis pažeidimas gali būti siejamas ir su tinkamos teisės naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę eismo saugumui. Apeliantas pripažįsta, kad tvora atitvertą ir pavienėmis tujomis užsodintą valstybinės žemės dalį pats prižiūri ir naudoja, ir apelianto nuomone, jo naudojimasis šia valstybinės žemės dalimi nei VĮ Automobilių kelių direkcija, nei kitiems asmenims netrukdo, o jo padaryta veika turėtų būti vertintina kaip mažareikšmė. Tačiau VĮ Automobilių kelių direkcijos atsakyme apeliantui buvo aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais valstybinės reikšmės kelio ribose negali stovėti kelio savininkui nepriklausantys statiniai ir atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo išduoti leidimą tvoros statybai. Taip pat pažymi, kad tvora privalo būti pašalinta ir apie pašalinimo datą informuos atskiru raštu.
4.7. Atsiliepime tvirtinama, kad nėra jokio pagrindo tenkinti A. K. prašymo ir vietoj piniginės baudos jam skirti įspėjimą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas iki šiol naudojasi tiek valstybinėje žemėje įrengta tvora, tiek nurodyta tvora ir tujomis užimta valstybinės žemės dalimi ir nesiima iniciatyvos šalinti padaryto pažeidimo, kas įrodo savanaudiškas apelianto paskatas neteisėtai valdyti ir naudotis jam nepriklausančia valstybinės žemės sklypo dalimi, taip pat ir tyčinius ketinimus, net ir žinant apie padarytą pažeidimą, nesiimti aktyvių veiksmų jo pašalinimui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, taip pat tvirtina, kad jo padarytas nusižengimas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu ir, galiausiai, tvirtina, kad jam vietoj baudos turėtų būti skiriamas įspėjimas.
6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia kad A. K. apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas. A. K. kaltę padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau jam nepagrįstai paskirta 300 eurų bauda, todėl tiek skundžiama nutartis, tiek NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas keičiami.
Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
8. Administracinio nusižengimo protokolas A. K. buvo surašytas ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas priimtas dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo, t. y., dėl to, kad 2021 m. kovo 22 d. 14.32 val. atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir būdą, tačiau pietinėje žemės sklypo riboje savavališkai užimama valstybinė žemė, t. y. pastatyta tvora, auga pavienės tujos, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Plotas – 0,0094 ha. Tujų eilės ilgis – 20,48 m, žemės sklypo ribas žymi pastovūs žemėnaudos riboženkliai.
9. Skundžiamoje nutartyje, cituojant teismų praktiką, atskleista savavališko žemės užėmimo sąvoka ir plačiau dėl to nebepasisakoma, tik pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
10. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog valstybinėje žemėje, unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora, auga pavienės tujos, daroma išvada, jog valstybinės žemės užėmimo faktas nustatytas, tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę. Pastebėtina, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šios aplinkybės iš esmės neneigia, pripažįsta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ribas, jam tapo žinoma, kad tvora pastatyta ir tujos pasodintos valstybinėje žemėje, tačiau jokių aktyvių veiksmų siekiant atlaisvinti užimtą valstybinę žemę nesiėmė. Visgi apeliantas tikino, kad valstybinėje žemėje tvorą pastatė ir tujas pasodino jo močiutė V. K. dar iki jam paveldint žemės sklypą, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Šie apelianto argumentai skundžiamoje nutartyje argumentuotai paneigti ir apeliacinės instancijos teismas jų iš naujo nebekartoja, tik pažymi, kad net ir tuo atveju, jei valstybinės žemės dalį savavališkai buvo užėmusi ankstesnė sklypo savininkė, tai nereiškia, kad A. K. šią neteisėtai užimtą žemės dalį valdo teisėtai. Kaip minėta šios nutarties 9 punkte, užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Nors byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kuriais būtų galima nustatyti, kada tiksliai buvo pastatyta tvora ir pasodintos tujos, tačiau vėliausiai nuo 2017 m. lapkričio 16 d., t. y., jau pakankamai ilgą laiko tarpą, A. K. neabejotinai žinojo apie tvora ir tujomis aptvertą didesnę sklypo dalį nei jam nuosavybės teise priklauso, tačiau nežiūrint to naudojosi valstybinės žemės dalimi, t. y., nepašalindamas tvoros ir tujų, prie kurių pastatymo ir sodinio pagal liudytojų V. Š. ir I. K., ir pats su šeimos nariais prisidėjo, todėl nekyla abejonių, kad A. K., žinodamas, kur yra jo sklypo ribos, sąmoningai užėmė valstybinę žemę, naudodamasis ja kaip savo. Todėl daroma išvada, kad byloje nustatyta A. K. veika atitinka visus ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, pasireiškiančio savavališku žemės užėmimu, sudėties požymius.
11. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-360/2018, kadangi minėtoje nutartyje nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Be to, pastebėtina, kad ir minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, o nagrinėjamu atveju būtent ši aplinkybė ir nustatyta.
Dėl nusižengimo pripažinimo mažai pavojingu
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. galimai padarytas nusižengimas yra formalus teisės akto pažeidimas, pastatyta tvora ir tujomis užsodintas labai nedidelis valstybinės žemės sklypas, šiuo metu niekas nereikalauja tvoros ir tujų pašalinti, todėl yra pagrindas tokią A. K. veiką pripažinti mažareikšme ir netraukti jo atsakomybėn. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad su tokiu apeliacinio skundo teiginiu sutikti nėra teisinio pagrindo. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnyje išvardinti administraciniai nusižengimai, kurie įstatymo leidėjo priskiriami mažiau pavojingoms veikoms. Šis sąrašas yra baigtinis. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra nurodytas tarp ANK 12 straipsnyje nurodytų nusižengimų, kurie laikomi mažiau pavojingomis veikomis. Taigi įstatymo leidėjas vertina, jog ANK 110 straipsnyje numatyta veika yra pakankamai pavojinga ir tokią veiką padaręs asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn bei skiriamos šiame straipsnyje numatytos sankcijos, kas nagrinėjamu atveju pagrįstai ir buvo padaryta.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
13. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju buvo pagrindas A. K. skirti ne baudą, o įspėjimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo priėmimo keitėsi ANK 110 straipsnio redakcija. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Už šį nusižengimą galėjo būti skiriama bauda nuo 300 eurų iki 560 eurų. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusia ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija buvo panaikinta teisinio reguliavimo spraga ir atsakomybė numatyta už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Taigi šia norma išplėstos administracinės atsakomybės ribos, tačiau tuo pačiu sankcijoje numatyta ir alternatyvi administracinė nuobauda – įspėjimas, baudos dydis paliktas nepakeistas. A. K. nubaustas už savavališką žemės užėmimą (atsakomybę už šiuos veiksmus numatė tiek nusižengimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu galiojanti ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija). Kadangi nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir alternatyvi administracinė nuobauda – įspėjimas, daroma išvada, kad šis pakeitimas švelnina A. K. teisinę padėtį. Nors pagal bendrąją taisyklę asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl ir šiuo atveju turi būti taikoma nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusi ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija.
14. Nors administracinio nusižengimo protokole ir NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos nutarime nėra nurodyta, kuria straipsnio redakcija vadovautasi, ir nenurodžius įstatymo redakcijos gali susidaryti įspūdis, jog vadovaujamasi procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusia įstatymo redakcija, tačiau atsižvelgus į tai, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad už nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda nuo 300 eurų iki 560 eurų, daroma išvada, kad NŽT Lazdijų skyrius vadovavosi iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusia ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija ir tokiu būdu skirdamas administracinę nuobaudą nepagrįstai pasunkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį.
15. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Taigi šiuo atveju nustačius, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. galiojusi ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija turi grįžtamąją galią, NŽT Lazdijų skyrius vietoj administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu siūlant sumokėti 150 eurų, turėjo surašyti nutarimą ir A. K. skirti įspėjimą, o to nepadarius buvo iš esmės nepagrįstai pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. procesinė padėtis, buvo pažeista jo teisė teiseną baigti nerengiant bylos nagrinėjimo, buvo pažeisti visų lygybės prieš įstatymą, teisingo proceso principai, kurie įtvirtinti tiek bendruosiuose administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrinduose (ANK 32 straipsnis), tiek administracinių nusižengimų teisenos nuostatose (ANK 566 straipsnis).
16. Kadangi byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad A. K. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o vienas iš apeliaciniame skunde išdėstytų prašymų yra ir prašymas vietoj baudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti įspėjimą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir operatyvuo principais, ištaiso NŽT Lazdijų skyriaus padarytus procesinius pažeidimus, kurių nenustatė ir nepašalino apylinkės teismas, negrąžindamas administracinio nusižengimo bylos institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, ir A. K. už jo padarytą nusižengimą vietoj paskirtas baudos skiria įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti:
pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos Audronės Gerasimovienės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 300 eurų baudą pakeisti kita administracine nuobauda – įspėjimu.
Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.