Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. T. 2016-05-23 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).

Paaiškino, kad 2015-12-01 apie 20.15 val. buvo etapuotas iš Telšių apskrities AVPK areštinės į Lukiškių TI-K. Pareiškėjo teigimu, jis iškart budinčiam pareigūnui pranešė, kad jam būtų atneštas maisto davinys ir tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo, todėl norėtų būti patalpintas į patalpą tik su nerūkančiais asmenimis. Iki 22.00 val. pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurioje buvo rūkoma, nebuvo tualeto ir vandens čiaupo. Tik po 22.35 val. jis buvo nuvestas į gyvenamajame korpuse esančią kamerą tada nuėjo į dušą, ir apie 23.45 val. jam buvo pasiūlyta vakarienė, t. y. sausas davinys. Pasak pareiškėjo, dėl tokių Lukiškių TI- K veiksmų jis patyrė nepatogumus, pervargo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 5–7).

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau - TĮVTT), patvirtintų Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktu, į įstaigą „Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas 2015-12-01 buvo uždarytas į Lukiškių TI-K priėmimo - paskirstymo skyriaus trumpalaikio laikymo kamerą apie 20.20 val., o apie 22.20 val. buvo išvestas iš pastarosios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas buvo uždarytas Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kameroje apie 2 val., todėl TĮVTT nuostatos nebuvo pažeistos. Būnant Priėmimo - paskirstymo skyriaus trumpalaikio sulaikymo kameroje, suimtieji ir nuteistieji visada turi teisę bei galimybę, pastebėjus rūkantį asmenį, iškarto pranešti pareigūnams apie draudimo rūkyti pažeidimą. Atsižvelgiant į pareigūno, vykdžiusio pareigas Priėmimo - paskirstymo skyriuje 2015-12-01, tarnybinį pranešimą, pareiškėjas, būdamas Priėmimo - paskirstymo skyriuje 2015-12-01 nusiskundimų, pareiškimų ar pretenzijų dėl laikymo ar kitų sąlygų žodžiu nepareiškė. Dėl maisto išdavimo atsakovė nurodė, kad remiantis Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis 2014-01-17 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, 24 punktu asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl kurių pareiškėjas teigia patyręs žalą, todėl toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K 2015-12-01.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pareiškėjas teigia, kad apie 20.15 val. buvo patalpintas į Lukiškių TI-K ir tik 22.45 val. buvo perkeltas į gyvenamajame korpuse esančią kamerą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172 11 p., į įstaigą atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų reikalavimų. Kaip nurodyta atsiliepime, laikymo trukmė yra ne ilgesnė, kaip dvi valandos. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl tų pačių aplinkybių kurios yra skundžiamos teismui, yra nurodęs, kad pareiškėjas į trumpalaikio sulaikymo kamerą buvo patalpintas apie 20.20 val. ir apie 22.20 val. buvo išvestas iš jos (b. 1. 8). kadangi pareiškėjas trumpalaikio sulaikymo kameroje nepraleido daugiau negu 2 val., atsakovas Taisyklių nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad yra nerūkantis ir turėjo būti patalpintas į laikino sulaikymo kamerą kartu su nerūkančiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo, buvimas (LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu į kalėjimo administraciją dėl perkėlimo į patalpas su nerūkančiais asmenimis, ar, kad pareiškėjas būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai dėl rūkančių asmenų kameroje, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad prieš patalpinant jį į laikino sulaikymo kamerą jis prašė maisto, tačiau vakarienė buvo suteikta tik perkėlus jį į gyvenamajame korpuse esančią kamerą. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 1-7 patvirtintas Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisykles, maitinimas suteikiamas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109, nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos rėžimo užtikrinimo priemonių ir joje nustatytas konkretus maitinimo laikas, todėl šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K laikomasi. Pagal paminėtų taisyklių 24 punktą asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakyme, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis kaip 6 val. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių aplinkybių suteikti pareiškėjui vakarienę pagal dienotvarkę, nes pagal dienotvarkę, vakarienė patiekiama 17.30 val. – 18.30 val., o pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K jau po vakarienės, t. y. 2015-12-01 buvo uždarytas į Lukiškių TI-K priėmimo - paskirstymo skyriaus trumpalaikio laikymo kamerą apie 20.20 val., o apie 22.20 val. buvo išvestas iš pastarosios. Pareiškėjui buvo suteiktas sausas davinys, pareiškėjas šį faktą pripažįsta. Toks maisto davinys, nesant objektyvios galimybės užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, laikytinas tinkamu ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių šiuo aspektu nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo, nevertinamos ir kitos atsakomybės atsiradimo sąlygos – žala ir priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, nėra ir pareigos valstybei pagal CK 6.271 str. atlyginti žalą pareiškėjui. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.