Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-06 · Administracinė byla Nr. P-520-111-12

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-261-4553-11Nutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-520-111-12Nutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
P-520-111-12
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-0016-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
R. R.
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla P520-111/2012Teisminio proceso Nr. 4-42-3-0016-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 80.1.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti procesą R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4553/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. už tai, kad jis 2010 m. sausio 21 d., 15.40 val., Šilalės r., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 114 km, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,48 promilių girtumo laipsnis. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pažeidėjo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarimu R. R. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinus R. R. paskirta galutinė 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nors R. R. neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau teismas padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Policijos pareigūnai A. K., V. P. tarnybiniuose pranešimuose ir apklausti liudytojais teismo posėdžio metu parodė, kad jie matė kaip R. R. bandė išvažiuoti iš griovyje esančios pusnies. Vairuotojas R. R., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, pamatęs priėjusius pareigūnus, išjungė variklį. R. R. pareigūnams paaiškino, kad važiuodamas nuslydo į griovį. Liudytojui V. P. R. R. paprašytas nepateikė automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paaiškindamas, kad draudimo sutartis pasibaigusi. Asmens blaivumo testas patvirtina vairavimo metu R. R. buvus neblaivų (nustatytas 2.48 promilės girtumas). Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo patvirtina, kad R. R. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. R., būdamas neblaivus vairavo automobilį ir jokio ginčo dėl to, kad automobilį vairavo R. R., įvykio vietoje nebuvo. Kitą dieną po teisės pažeidimo, t. y. 2010 m. sausio 22 d., R. R. paaiškinime nurodė, kad automobilio jis nevairavo, tačiau vairavusio asmens neįvardijo. Tokio asmens aiškinantis teisės pažeidimo aplinkybes R. R. neįvardijo ir liudytojui M. V., tyrusiam administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Bylos nagrinėjimo metu R. R. iniciatyva apklausti liudytojai D. R. (R. R. žmona) ir P. G. (R. R. draugas) nurodė, kad automobilį vairavo ne R. R., o P. G., kuris ir įvažiavo į griovį. Tačiau šių liudytojų parodymais teismas nesirėmė, nes šie liudytojai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys jų parodymus paneigė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo netikėti liudytojų A. K. ir V. P. parodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. iškeltą versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, teismas vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, kuri paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

II.

Apeliaciniu skundu R. R. prašė panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. R. apeliacinio skundo netenkino, o Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.

III.

2012 m. vasario 17 d. R. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir Teismas) padavė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4553/2011.

Šalies argumentai

R. R. procesą atnaujinti prašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais pagrindais. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Teigia, jog 2011 m. kovo 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismas R. R. patraukė administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, administracinė byla R. R. buvo nutraukta. Nurodo, kad Teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, jog R. R. 2011 m. kovo 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, ir tuo nusižengė teisės doktrinos nuostatoms, pažeidė materialines ATPK normas. Be to, pareiškėjas teigia, jog nuo 2011 m. sausio 21 d. (kada R. R. buvo pradėta administracinė teisena) iki 2011 m. liepos 8 d. administracinė teisena prieš jį nebuvo nutrūkusi. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 282 straipsnio 3 dalį, kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad administracinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per metus laiko nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nutraukti jam administracinę teiseną ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010 ir kt.). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-60/2012 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuriuo remiantis procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tuo remiantis, momentu, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie minėtas aplinkybes, laikytinas pareiškėjo sužinojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria, pareiškėjo nuomone, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, momentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta 2011 m. spalio 28 d. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada R. R. sužinojo apie minėtą nutartį (iš byloje esančio spaudo ant voko (b. l. 115) žinoma, jog 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties pareiškėjas neatsiėmė), ši informacija nėra pateikiama ir pareiškėjo paduotame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo turi domėtis savo paties byla, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties paskelbimo, t. y. nuo 2011 m. spalio 28 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2012 m. vasario 17 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 120). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas, suėjęs 2012 m. sausio 28 d., laikytinas praleistu. Teisėjų kolegija pažymi, jog, net jei terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nebūtų praleistas, nėra pareiškėjo nurodyto, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, jog pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje P662-143/2010 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad Teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, jog R. R. 2011 m. kovo 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, ir tuo nusižengė teisės doktrinos nuostatoms, pažeidė materialines ATPK normas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą ir nustatytų aplinkybių visumą, manytina, jog teiginys Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartyje, kad R. R. 2011 m. kovo 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, buvo rašymo apsirikimas, kuris proceso atnaujinimo klausimui įtakos nedaro, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat teigia, jog administracinė teisena jam turėjo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu. Nurodo, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad administracinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per metus laiko nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia tokiais pačiais motyvais, kurie jau buvo išnagrinėti teisme. Administracinės atsakomybės taikymo R. R. klausimas jau buvo išspręstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti teismine gynyba ir jis šia savo teise pasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija dėl šio pareiškėjo argumento nepasisako.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo R. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4553/2011 yra netenkintinas, o atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4553/2011atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Proceso R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4553/2011 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė