- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-228-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21589-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Advokatai
- Romaldas Brilius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,
dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu, į sumažintos bausmės laiką R. S. įskaitytas jo išbūtas sulaikymo laikas 2020 m. birželio 4 d. ir jam paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai 4 mėnesiams, kurios pradžią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 39 straipsnio 1 dalimi, laikyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, įpareigojant neatlygintinai dirbti 3 mėnesius po 20 valandų per mėnesį, o 4 mėnesį – 14 valandų, visuomenės labui.
Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. S. priteista nukentėjusiajai I. S. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2020 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,64 prom.), namo, esančioje (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną I. S., tyčia abiem rankomis paėmė šią už kaklo ir smaugė, po to nuėjus į garažą, vėl griebė nukentėjusiąją už kaklo ir smaugė bei pargriovė ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajai I. S. epidermio nubrozdinimą veide, odos kraujosruvas kakle, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, krūtinėje ir abejose kojose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir skirti R. S. šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, jos nemažinant; skirti jam kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iki ištuokos proceso pabaigos, tačiau ne trumpiau nei vienerius metus; priteisti iš R. S. I. S. naudai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Apeliantės nuomone, skundžiamu nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė yra per švelni, o priteistas neturtinės žalos dydis, įvertinus nukentėjusiajai padarytą sužalojimą bei patirtus dvasinius išgyvenimus, yra per mažas.
2.2. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas, skirdamas bausmę R. S., nurodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 72¹ straipsnyje (įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu). Apeliantės teigimu, analogiškos pozicijos (dėl kardomosios priemonės neskyrimo) teismas laikėsi ir priimdamas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje dėl apeliantės pareikšto prašymo skirti R. S. kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo bei nuosprendžio priėmimo iki ištuokos proceso pabaigos, tačiau ne trumpiau nei vienerius metus. Nurodo, jog prašymas skirti nurodytą kardomąją priemonę buvo pagrįstas pakankamais įrodymais bei argumentais, kurių teismas tinkamai neįvertino.
2.3. Skunde nurodoma, jog teismas R. S. atvykimą į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą vertino tik remdamasis R. S. paaiškinimais, kad, neva, jis atvykdavo pasimatyti su savo vaikais, tačiau toks paaiškinimas neatitinka tikrovės. R. S. sistemingai ir piktybiškai lankydavosi apeliantės gyvenamojoje vietoje, siekdamas ją įbauginti, pademonstruoti savo įsitikinimus, kad jis gali su ja bendrauti ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje kada panorėjęs, nepaisant jam nustatytų draudimų.
2.4. Apeliantė nurodo, jog R. S. su savo vaikais nebendrauja, neprisideda nei prie jų išlaikymo, nei auklėjimo, nei priežiūros, todėl jo argumentas, kad jis ketino pasimatyti su vaikais yra nepagrįstas. Be to, kaip jau buvo nurodyta prašyme taikyti kardomąją priemonę, vaikai gyvena su apeliante, todėl lankymasis jos gyvenamojoje vietoje ir bandymas su ja bendrauti neabejotinai reiškia ir lankymąsi vaikų gyvenamojoje vietoje. Trys vaikai po įvykio, dėl kurio ir priimtas skundžiamas nuosprendis, patys atsisako bendrauti su tėvu R. S., jo bijo ir visais įmanomais būdais vengia jo daromo psichologinio spaudimo (vengia telefono pokalbių, blokuodami jo skambučius ir pan.). R. S. įvykdytą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu kartu išgyvenę vaikai patyrė didžiulį stresą. R. S. neleistinais būdais atvykus į apeliantės ir vaikų gyvenamąją vietą, vaikai stengiasi užrakinti visas įmanomas duris, kad jis nepatektų į namus, kadangi bijo ir vengia kontakto su tėvu. Jauniausioji dukra neatsisako bendrauti telefonu, tačiau po pokalbių ir jų metu patirto psichologinio spaudimo tampa nerami, irzli, verkia.
2.5. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nutartį, dėl kurios reiškiami prieštaravimai, pakankamai neįvertino ne tik to fakto, kad konfliktas kilo tik kalbantis apie skyrybas, todėl teismui neapribojant bendro R. S. ir nukentėjusiosios gyvenimo, jau skyrybų proceso metu, tai neabejotinai reikš nuolatinių konfliktų, psichologinės įtampos nuolatinį buvimą, tačiau ir R. S. bei nukentėjusiosios nepilnamečių vaikų traumavimo fakto. R. S. yra ūmaus būdo, nevengiantis aštrių pasakymų, įžeidžiančių žodžių ir savo vaikams, todėl psichologinis spaudimas dėl to, kad jie iš baimės atsisako su juo bendrauti, vaikams bus neišvengiamas ir ypatingai žalojantis. Jau šiuo metu nukentėjusioji yra kreipusis dėl specialistų (psichologų) pagalbos vaikams, o didžiulė grėsmė dėl tolesnio jų traumavimo neabejotinai sukeltų dar didesnes neigiamas pasekmes jų psichologinei būklei bei raidai.
2.6. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad neskiriant kardomosios priemonės, teismas sudarė sąlygas smurtautojui grįžti į aplinką, iš kurios jo sutuoktinė ir vaikai bando išsivaduoti, išspręsti skyrybų klausimus ir susikurti – saugią, psichologiškai ir fiziškai sveiką aplinką. Leidimas artintis prie apeliantės ir su ja kartu gyvenančių vaikų, skyrybų proceso metu, reiškia tai, kad R. S. turės visas galimybes daryti spaudimą, psichologiškai ir net fiziškai neigiamai paveikti tiek nukentėjusiąją, tiek ir nepilnamečius vaikus. Neabejotinai tai reiškia vaikų interesų pažeidimą bei kenkimą jų sveikam fiziniam ir psichologiniam vystymuisi, bei sąlygų, pakartotinai smurtauti (tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai) prieš apeliantę, sudarymą.
2.7. Anot apeliantės, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, jog R. S. turi galimybę gyventi savo mamos sesers bute, kur šiuo metu ir gyvena. Todėl kardomosios priemonės skyrimas nepakenks jo interesams bei nepakeis daugiau nei pusę metų trunkančios padėties. Tuo tarpu kardomosios priemonės neskyrimas ženkliai paveiks nepilnamečius vaikus, bei sudarys sąlygas naujiems smurto atvejams nukentėjusiosios atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras palaikė nukentėjusiosios poziciją, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nukentėjusioji skunde prašo skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, jos nemažinant, paskirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iki ištuokos proceso pabaigos, tačiau ne trumpiau nei vienerius metus. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, priteistu civiliniu ieškiniu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
6. Nuteistasis R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Nuteistasis R. S. dirba, šiuo metu vyksta skyrybų procesas su nukentėjusiąja I. S.. Nuteistasis pirmą kartą padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas už nusižengimus padarytus apsvaigus nuo alkoholio, neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Dėl šių paminėtų aplinkybių padidinti paskirtą bausmę, kaip skunde prašo nukentėjusioji, nėra pagrindo.
8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, kad asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus viešuosius darbus, jų terminą nustatė 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Ši bausmė, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per švelni, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per švelni ir griežtinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. O prašymas netaikyti BK 64¹ straipsnio, kai nuteistasis prisipažino ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisme, nepagrįstas.
9. Nukentėjusioji prašo paskirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iki ištuokos proceso pabaigos, tačiau ne trumpiau nei vienerius metus.
10. BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama kartu su bausme. Nukentėjusioji skunde bei apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad šį įpareigojimą ji prašo skirti dėl to, kad ji bijo nuteistojo, nes nuteistasis jai grasina, elgiasi agresyviai. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio tokius jos teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šios gyvenamosios vietos, t.y. gyvena ne tame pačiame name, kur ir nukentėjusioji, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad tarp jų vyksta skyrybų procesas, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamoje skyrybų civilinėje byloje Nr. e2-5643-723/2021 teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovą R. S. gyventi skyrium nuo ieškovės I. S. ir nepilnamečių vaikų – dukters K. S., sūnaus R. S. ir dukters E. S., gyvenančių adresu: (duomenys neskelbtini).
11. Nukentėjusioji skunde taip pat prašo iš R. S. priteisti visą jos prašomą neturtinės žalos dydį – 1 500 Eur. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje dėl patirtos neturtinės žalos, nurodė, kad įvykio metu buvo sužalota savo vyro R. S., kuris ją griebė už kaklo, pradėjo smaugti, nubloškė ant grindų, tuo sukeldamas jai ne tik skausmą, šoką bet iš pažeminimą ir įvykį matė trys nepilnamečiai vaikai, dėl ko patirtas sukrėtimas buvo dar didesnis, nes ji išgyveno dėl vaikų saugumo ir išgyvenimų.
12. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.
13. Pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus priteisė jai 500 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą: R. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji dėl R. S. smurtinių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį (dirbantis), kad turtinė žala nepadaryta. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nukentėjusiosios sveikatai dėl R. S. panaudoto smurto yra kilusios itin neigiamos pasekmės, sunkūs liekamieji reiškiniai, kad nenustatyta, jog dėl R. S. veiksmų nukentėjusioji turėjo pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, atsisakyti iš dalies įprastinės veiklos ar patyrė kitų didesnių nepatogumų, taip pat, kad dalis nukentėjusiosios patiriamų neigiamų išgyvenimų yra susiję apskritai su susiklosčiusiais šeimos santykiais, nuoskaudomis dėl šeimos iširimo, R. S. elgesio kaip sutuoktinio.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiosios ieškinyje nurodytas aplinkybes apie jai padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus ir pan. Pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
15. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai iš nuteistojo R. S. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, prieštarauja formuojamai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-383-1073/2018 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai I. S. neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, ir nukentėjusiosios skundo prašymas priteisti 1 500 Eur netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.