Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-15 · Byla Nr. ATP-378-174/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-59-972/2015Nutartis · 2015-03-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-378-174/2015Nutartis · 2015-06-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
ATP-378-174/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00373-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
E. U.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-378-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00373-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas E. U. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 30N-24071634-15, kuriuo E. U. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124² straispnio 2 dalį už tai, kad jis 2014-12-28, apie 15.10 val., Pamario g., Klaipėdoje, esančioje neįgaliųjų automobilių aikštelėje chuliganiškai vairavo automobilį BMW 530D XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukdamas galinius automobilio ratus, sukosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, sukeldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 81 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 30N-24071634-15 E. U. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

2015 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. skundas dėl Institucijos 2015 m. sausio 8 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukimo.

Skundžiama 2015 m. kovo 27 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. sausio 8 d. nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. U. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-59-972/2015 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 30N-24071634-15, kuriuo jam pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už culiganišką vairavimą buvo paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti arba taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai K. K. bei Z. M. konkretaus jo padaryto pažeidimo fakto neprisiminė, jo nedetalizavo. Iš filmuotos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad nebuvo jokio staigaus stabdymo, užtraukiant rankinį stabdį; galiniai ratai ne slydo, o sukosi. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Kaip nurodoma teismo nutartyje, asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį galimas tik tuo atveju, kai yra chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas ir toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Tačiau šiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti subjektyvios ir objektyvios pažeidimo pusės požymius. Svarbiausias požymis, kurį būtina nustatyti, yra pažeidimo padarymo būdas – chuliganiškos paskatos. Veikos pasirinkimo būdas turi esminę reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Norint konstatuoti, kad vairavimas buvo chuliganiškas, būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Apelianto E. U. teigimu, jis neturėjo tyčios vairuoti chuliganiškai ir taip nesielgė. Nenustatyta chuliganiškų paskatų – šios veikos padarymo priežasčių, kad tai padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kad jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Jis neturėjo jokio tikslo priešpastatyti save kitiems, pademonstruoti niekinamą požiūrį. Tai net neįmanoma, nes veiksmai, už kuriuos yra nubaustas, buvo atlikti automobilių stovėjimo aikštelėje nuošalioje vietoje, kurioje nebuvo jokių pašalinių žmonių. Jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tai, kad ji buvo, nenuginčijamai patvirtinančių įrodymų byloje surinkta nėra. Akcentuotina, kad ir skundžiamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-27 nutartyje jo tyčia nėra nustatyta ir konstatuota. Kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, kaip vieno iš būtinų jam inkriminuoto pažeidimo sudėties elementų, ir tai, kad ji buvo, nenuginčijamai patvirtinančių įrodymų byloje surinkta nėra, jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir negali būti nubaustas už šio pažeidimo padarymą.

Be to, apeliantas nurodo, kad jis nebuvo gavęs pranešimo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, byla policijoje išnagrinėta neteisėtai.

Jeigu nebūtų nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo, apeliantas mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę nuobaudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. E. U. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Nuo pat pradžių geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, siekė dalyvauti visuose veiksmuose. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra teigiamai charakterizuojamas, vairuotojo pažymėjimas būtinas, siekiant tinkamai prižiūrėti itin sunkios sveikatos būklės tėvą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti nepakeistą ginčijamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį, o E. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje surinktų įrodymų vertinimą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. U. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2014-12-28 E. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos ATPK 124² straispnio 2 dalį už tai, kad jis 2014-12-28 15.10 val. Pamario g., Klaipėdoje, esančioje neįgaliųjų automobilių aikštelėje chuliganiškai vairavo automobilį BMW 530D XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukdamas galinius automobilio ratus, sukosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, sukeldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį. Nurodyta, kad šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 81 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-01-08 nutarimu Nr. 30N-24071634-15 E. U. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Skundžiamu Institucijos 2015 m. sausio 8 d. nutarimu E. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2014-12-28 15.10 val. Pamario g., Klaipėdoje, esančioje neįgaliųjų automobilių aikštelėje chuliganiškai vairavo automobilį BMW 530D XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukdamas galinius automobilio ratus, sukosi aplinkui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, keldamas grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nerodė posūkio signalo, keisdamas vairavimo kryptį, tuo pažeidė KET 4, 9, 81 punktų reikalavimus.

Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Atmestinas apelianto E. U. teiginys, kad įvykio dieną sugedo jo automobilio stabdžių daviklis (praslydimo sistema) ir būtent dėl to automobilis pradėjo slysti, nes byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Tokia apelianto versija motyvuotai paneigta teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, kad jie dirbdami su nežymėtu automobiliu neįgaliųjų aikštelėje, esančioje Pamario g., pastebėjo jaunuolį, kuris vairavo chuliganiškai. Jis prasukinėjo automobilio ratus, o iš jų krito sniegas, sukosi, tai vyko keletą kartų prieš fiksuojant pažeidimą. Jie ne iš karto fiksavo įvykį, tai darė tik visiškai įsitikinę, kad daromas pažeidimas. Pažymėtina ir tai, jog ir pats E. U. savo pasiaiškinime policijai dėl pažeidimo nurodė: „Bandžiau automobilį ir padangas.“ (b. l. 7).

Chuliganišką E. U. vairavimą apibūdina tai, kad jis šonu slysdamas viešoje vietoje važiavo ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį. Tokiu elgesiu E. U. norėjo pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 27 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skunde teigiama, kad jis nebuvo gavęs pranešimo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl, E. U. teigimu, byla policijoje buvo išnagrinėta neteisėtai. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7) nurodyta, kur ir kada vyks administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, taip pat užfiksuota, jog asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (E. U.), pasirašė protokole, kad jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. U., žinodamas apie jo administracinio teisės pažeidimo padarymo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neinformavo Institucijos, kad negali atvykti į bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis 2015 m. sausio 8 d. bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, todėl Institucija teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam E. U. nedalyvaujant.

E. U. taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjui E. U. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tad pagrindo ją švelninti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nėra.

Už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad E. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Apeliantas E. U. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, nuo pat pradžių geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, siekė dalyvauti visuose veiksmuose, be to, yra teigiamai charakterizuojamas, teisė vairuoti jam reikalinga prižiūrint itin sunkios sveikatos būklės tėvą. Tačiau, priešingai, nei teigia E. U., jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigė nuo pat pradžių. Be to, pažymėtina, kad į gyvenimiškai įprastas pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis šeimos nariais) atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, juolab kad jis anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už įvairius tyčinis KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą ir kt.) (b. l. 17–21).

Todėl apygardos teismas E. U. padaryto administracinio pažeidimo, kai jis, demonstruodamas savo išskirtinumą, chuliganiškai vairavo sukeldamas pavojų aplinkiniams, kontekste apelianto teiginius apie jo nuoširdumą, išvadų padarymą dėl padaryto pažeidimo ir chuliganiškų paskatų neturėjimą vertina kaip išimtinai deklaratyvius ir neatitinkančius tikrųjų įvykio aplinkybių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. E. U., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis sergančiu tėvu, tačiau nepaisydamas to, siekdamas aplinkinių dėmesio ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, nepagarbą visuomenei, vairavo chuliganiškai. E. U. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad E. U. paskirta ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka E. U. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją E. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė