Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-03 · Administracinė byla Nr. I-4000-394/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
I-4000-394/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00987-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4000-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00987-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. buvo laikomas Šiaulių TI, atvykęs būdavo talpinamas į laikino sulaikymo kameras Nr. 1, 3, 4, 7, 11 ir 12, kur laikomas nuo 3 iki 5 valandų, patalpos nepritaikytos nuteistųjų buvimui ir neatitinka elementarių higienos sąlygų, perpildytos, grindys šlapios, pastoviai stovi vanduo, sienos padengtos pelėsiu. Maitinimui nėra stalų, netvarkinga elektros instaliacija. Gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems nuteistiesiems, nebuvo tinkamos ventiliacijos, pastoviai laikėsi fekalijų kvapas. Iš laikino sulaikymo kamerų būdavo perkeliamas į karantino patalpas Nr. 6, 1, 7, 8, 5, kuriose sąlygos dar blogesnės, tualetas atviras, valgymui nebuvo stalų, grindys apsemtos vandeniu, elektros apšvietimas silpnas, langas mažas ir žiemą išdaužytas, kabėdavo varvekliai. Ne vieną kartą teko kreiptis į medikus pagalbos, nes pakildavo temperatūra. Dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo sumažėjimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (72, 75 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (74 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (62-66 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2015-04-01 iki 2017-11-13, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos, nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal konkrečius pareikštus reikalavimus. Kadangi pareiškėjas skundžiasi tik dėl laikymo trumpalaikio sulaikymo kamerose, atsakovas nurodė, kad pasisako tik apie skundžiamą aplinkybę pareiškėjo apibrėžtose ir teismo priimtose skundo ribose.

Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2015-05-11 iki 2017-11-12. Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, kol bus įforminti dokumentai bei atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (TLK), esančias administraciniame pastate, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip 2 valandas, po to asmenys paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymo leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, į kurias rėžiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras pareiškėjas buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju. Atsakovas pažymi, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimo, pagal kurį laikino sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių TI pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y., nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę. Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, kuri užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai.

Atsakovas nurodo, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus ir kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos LSP (anksčiau buvusios PK) kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios rėžiminiame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-07-30 patikrinimo akte Nr. EP-328 užfiksuota, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai švarios, kratų atlikimo patalpą, inventorių valo ir dezinfekuoja ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. 2015-09-23 patikrinimo metu laikino sulaikymo ir karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta. Iš 2017-05-19 patikrinimo akto matosi, kad kratos patalpos ir jose esantis inventorius švarus. Patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų dėl patalpų būklės, tame tarpe ir dėl per žemos oro temperatūros, per didelės drėgmės ar pelėsio neužfiksuota. Bylai aktualiu laikotarpiu laikino laikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinosi ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai), pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Šiaulių TI ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymoje užfiksuota, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos bei grotos. Laikino sulaikymo patalpose pareiškėjo laikymas buvo periodiškas, trumpalaikis, kas tikrai negalėjo sukelti skunde minimų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės yra abstrakčios, netikslios ir nepagrįstos objektyviais įrodymais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti, dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas R. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl sąlygų Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo patalpose, į kurias jis buvo talpinamas 2015-2018 metais. Teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų laikymo sąlygų už laikotarpius nuo 2015-04-04 iki 2016-11-14 ir nuo 2017-03-06 iki 2018-01-31 ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2015-01-01 iki 2015-04-03 ir nuo 2016-11-15 iki 2017-03-05, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (4-6 b. l.).

Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2015-04-01 iki 2017-11-13 (17-24 b. l.), o į teismą kreipėsi tik 2018 m. balandžio 30 d. d. (pagal spaudą ant voko – 3 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015-04-04 (teismo priimta nagrinėti) iki 2015-04-29 turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2015-04-30 iki 2016-11-14 ir nuo 2017-03-06 iki 2018-01-31.

Iš byloje esančios 2018-05-17 pažymos Nr. 60/09-17947 (17-24 b. l.) matyti, kad pareiškėjas R. M., laikotarpiais, kuriems netaikoma ieškinio senatis ir kurie teismo priimti nagrinėti, Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2015-05-11 iki 2016-11-14 ir nuo 2017-03-06 iki 2017-11-13. Skundo laikotarpiais pareiškėjas buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras Nr. PK-3, PK-6, PK-4, PK-1, LSP-6 bei LSP-1, viso skundo laikotarpiais pareiškėjas į šias kameras buvo patalpintas 30 kartų.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Iki 2015-11-01 galiojusios higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. EP-84 (29-33 b. l.) matosi, kad operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, vykdomos pagal gautus piliečių skundus dėl galimų higienos normos pažeidimų Šiaulių TI, metu išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei dirbtinis apšvietimas kamerose Nr. PK-4 ir PK-6, oro temperatūra kameroje Nr. PK-4 nustatyta 12,8°C, kameroje Nr. PK-6 – 12,2°C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkto reikalavimas), santykinė oro drėgmė kameroje Nr. PK-4 nustatyta 40,3 %, kameroje Nr. PK-6 – 40,8 %, dirbtinė apšvieta kameroje PK-4 išmatuota 4 lx, kameroje Nr. PK-6 – 5 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 punkto reikalavimas), kamerose pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa, nebyra, kamerose Nr. PK-4 ir PK-6 tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, ventiliacijos sistemos įrengimas ir su tuo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis, jų įrengimo aukštis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi. 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 pažymėta, kad nenagrinėtini skunduose minimi faktai, kurių nereglamentuoja HN 76:2010, tame tarpe ir stalų įrengimas karantino kamerose (34-36 b. l.). 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios netvarkos nenustatyta, laikino sulaikymo kamerose ir koridoriuje jautėsi stiprus amoniako kvapas (pažeidžiamas HN 76:2010 57 punktas) (37-39 b. l.).

Taigi Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo mėn. atlikto patikrinimo metu užfiksavo higienos normos HN 76:2010 pažeidimus Šiaulių TI paskirstymo kamerose Nr. PK-4 ir PK-6. Pareiškėjas į šias kameras buvo talpinamas 2015 m. gegužės, lapkričio ir gruodžio mėn., taip pat 2016 m. sausio, vasario, kovo mėn. Atsakovas nurodo, kad paskirstymo kameros (PK) pasikeitus teisniam reglamentavimui buvo pervadintos į LSP kameras, taigi kameroje LSP-6 pareiškėjas buvo laikomas ir 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. bei 2017 m. gegužės mėn. (17-24 b. l.). Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (25-28 b. l.) matosi, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. ir tik tuo metu šiose kamerose buvo sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, todėl laikytina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2015-11-01 šešis kartus buvo patalpintas į kameras Nr. PK-4 ir PK-6, pažeidžiant higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 26 punkto, reglamentavusio patalpų oro temperatūrą, 22 punkto, reglamentavusio patalpų dirbtinę apšvietą, ir 57 punkto, reglamentavusio sanitarinių techninių įrenginių valymą ir dezinfekavimą, reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 4 d. atlikto patikrinimo metu užfiksavo, kad kamerose Nr. PK-4 ir PK-6 tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, o Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad sanitarinių mazgų atitvarai šiose kamerose sumontuoti tik 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo kamerose pareiškėjo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, taigi darytina išvada, kad pareiškėjas visą skundo laikotarpį buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras, kuriose jam teko naudotis neatitvertais sanitariniais mazgais. Nors aukščiau išanalizuoti teisės aktai nereglamentavo sanitarinių mazgų įrengimo trumpalaikio laikymo kamerose ir nenumatė, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Šiaulių TI turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjo privatumą naudojantis tualetu ne tik gyvenamosiose kamerose, bet ir trumpalaikio laikymo bei karantino kamerose, tačiau to nepadarė (2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, t.y., neturtinę žalą.

Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kiek konkrečiai asmenų kartu su pareiškėju buvo talpinama į nurodytas patalpas ir kiek laiko pareiškėjas tose patalpoje buvo laikomas, nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad trumpalaikio laikymo kameros buvo perpildytos, kad jose jis buvo laikomas nuo 3 iki 5 valandų, kad kamerose netvarkinga elektros instaliacija, tik nurodė, kad į Šiaulių TI priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas – į kitas trumpalaikio laikymo kameras ir bendrai laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jos laikomos nustatytomis, todėl laikytina, kad pareiškėjas į trumpalaikio laikymo kameras buvo talpinamas pažeidžiant Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus dėl laikymo trumpalaikio laikymo kamerose trukmės, taip pat Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 6 punkto, reglamentavusio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad laikino sulaikymo patalpose maitinimui nebuvo stalų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turėjo būti sanitarinis mazgas, metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt. 1 asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas). Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas toks minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Taigi pareiškėjo teiginys dėl stalo nebuvimo trumpalaikio laikymo kamerose atmestinas, nes pagal teisinį reglamentavimą stalai turi būti tik gyvenamosiose kamerose.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata, ne vieną kartą teko kreiptis į medikus pagalbos, nes pakildavo temperatūra. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (14 b. l.) matosi, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiais ne kartą skundėsi nerimu, nemiga, dirglumu, galvos skausmu, ne kartą grasino save žaloti, tačiau ne dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų, o dėl kitų priežasčių (paskirtos bausmės dydžio, etapavimo į teismo posėdžius, buvimo kamerose su kitais asmenimis ir kt.), įrašų apie pakilusią temperatūrą buvimo Šiaulių TI metu nėra, pareiškėjui diagnozuotas emocinis nestabilumas, buvo gydomas vaistais, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl sąlygų trumpalaikio laikymo kamerose pareiškėjui pablogėjo sveikata.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras, kuriose nustatyti higienos normos pažeidimai, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, jaučiamas nemalonus kvapas, kiti nustatyti ar nepaneigti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 5000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2406-438/2017, 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3262-442/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-552/2018, ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė