Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1667-431/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1667-431/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26640-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
I. Š.
Trečiasis asmuo
T. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1667-431/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26640-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – T. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 751,39 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė trečiajam asmeniui, savo sūnui T. Š., ir jo sutuoktinei, atsakovei I. Š., jų namo statyboms skolino pinigus (apie 37 502,77 Eur). Ieškovė 2017 m. sužinojo, kad trečiojo asmens ir atsakovės santuoka iširo. Tačiau ieškovė jokio pranešimo, kaip kreditorė negavo. Trečiojo asmens ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kuriuo turtas tarp sutuoktinių buvo padalintas lygiomis dalimis, trečiajam asmeniui priteisiant namą su žemės sklypu, o atsakovei – 47 800 Eur kompensaciją.

2. Ieškovė apie tai, kad jai nėra priteista jokia namo dalis ar kompensacija, sužinojo iš trečiojo asmens jau po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Trečiasis asmuo santuokos nutraukimo byloje teigė, kad ieškovė pinigines lėšas dovanojo, todėl prašė priteisti jam didesnę namo dalį. Tačiau ieškovė šias lėšas ne dovanojo, o tikėjosi lėšų grąžinimo ar namo dalies gavimo. Šalių susiklosčiusius santykius galima vertinti keleriopai: kaip jungtinės veiklos (asociacijos) sutartinius santykius, dalinį įnašą už perleistiną namo dalį, paskolos teisinius santykius ar nepagrįstą praturtėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė ieškovei D. Š. septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus. Išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

4. Teismas nustatė, jog ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti piniginę sumą, tai yra suformuluoja ieškinio dalyką, tačiau kaip galimą ieškinio pagrindą nurodo tarpusavyje konkuruojančius reiškiamo reikalavimo pagrindus. Iš pateikto ieškinio neaišku, kokias aplinkybes, grindžiančias ieškinio reikalavimo pagrįstumą, ieškovė ketina įrodinėti: ar ieškovė ketina įrodinėti jungtinės veiklos teisinius santykius, ar sumokėtą dalinį įnašą už ketinamą perleisti turto dalį, ar suteiktą paskolą, ar įrodinės, kad atsakovė pinigines lėšas gavo be teisinio pagrindo. Reikšdama ieškinį keturiais skirtingais pagrindais, ieškovė iš esmės bando vienoje byloje inicijuoti keturias skirtingas bylas. Ieškovė turės įrodinėti savo pačios formuluojamus pagrindus paneigiančias aplinkybes, nes formuluojami pagrindai konkuruoja tarpusavyje, jų negalima laikyti alternatyviais teisių gynimo būdais.

Žemesnės instancijos teismas

5. Priėmus tokį ieškinį nagrinėjimui, būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti. Todėl teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, nurodant visas civilinės atsakomybės sąlygas, nurodyti įrodymus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, ir pateikti ieškinio faktinį pagrindą galinčius įrodyti įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 138 straipsnis).

II. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškinio faktinis pagrindas iš esmės nėra suformuluotas, nes nėra aišku, kokius teisinius santykius ieškovė ketina įrodinėti. Ieškinio faktinis pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškovė išsamiai ir nuosekliai nurodė visas faktines aplinkybes, kurias žino ir gali įrodyti, tai yra, kad ji perdavė atsakovei tam tikrą pinigų sumą, taip pat, kad atsakovė naudojosi jos banko sąskaita ir ieškovei priklausančias pinigines lėšas panaudojo savo asmeniniam turtui (statomam namui) įgyti. Perduotų piniginių lėšų sumos yra konkrečios, perdavimo datos, jų paskirtis, panaudojimas taip pat yra nurodytos pakankamai konkrečiai ir detalizuotai, pateikiami tai patvirtinantys įrodymai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė prašo nurodytą sumą grąžinti, tai yra priteisti iš atsakovės. Taigi ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas.

6.2. Teismas nutartimi iš esmės reikalauja nurodyti ne faktinį, bet teisinį pagrindą, tai yra nurodyti konkrečią Civilinio kodekso normą ir teisinį susiklosčiusios situacijos įvertinimą. Tačiau toks reikalavimas neatitinka įstatymo nuostatų ir teismo praktikos šiuo klausimu. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, tai yra ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

6.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje taikytinas teisės normas parenka teismas (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), todėl, ieškinyje nenurodžius ginčui taikytinų teisės normų, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Ieškinys visiškai atitinka nurodytus teisės aktus ir teismų praktiką. Jame yra nurodytas konkretus, aiškus ieškinio dalykas – reikalavimas iš atsakovės priteisti 18 751,39 Eur skolą. Ieškovė gali tik patikslinti, kad šiuo atveju pavartotas žodis „skola“ nereiškia, kad ieškovė įrodinėja būtent paskolos teisinius santykius. Žodis „skola“ pavartotas platesne reikšme, reiškiančia pareigą vykdyti prievolę, kurioje viena šalis vadinama „kreditoriumi“, kita - „skolininku“ (CK 6.1 straipsnis). Tuo tarpu ieškinyje nurodyti teisiniai argumentai iš viso nėra privalomoji ieškinio dalis (nenumatyta CPK 135 straipsnyje) ir negali būti pagrindu ieškiniui nepriimti, nes teismas jos iš viso gali nevertinti.

Šalies argumentai

6.4. Teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė ketina įrodinėti keturis skirtingus teisinius ieškinio pagrindus, tai yra turės įrodinėti savo pačios formuluojamus pagrindus paneigiančias aplinkybes, nes formuluojami pagrindai konkuruoja tarpusavyje, jų negalima laikyti alternatyviais teisių gynimo būdais. Ieškovė prie ieškinio pridedamais įrodymais įrodinėja ne jos ieškinyje nurodytus teisinius pagrindus, o jos nurodomas faktines aplinkybes, kurios, kaip objektyviosios tikrovės faktai, yra vienintelės (o ne keturios skirtingos). Teismo nutartyje nenurodoma, kokiu pagrindu ieškovei draudžiama nurodyti kelis alternatyvius teisinius pagrindus ieškinio tenkinimui. Ieškovei yra svarbu, kad būtų patenkintas jos ieškinio reikalavimas, tai yra būtų atlygintas jai padarytas nuostolis, jos prarasta piniginė suma. Teisinį pagrindą turės nustatyti teismas. Teismas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovė pasirinktų vieną teisinį jos reikalavimo pagrindą, nes tai yra ne ieškovės, bet teismo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

8. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

9. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės 18 751,39 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ieškovės reikalavimas yra suformuluotas aiškiai ir tinkamai. Savo reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, jog 37 502,77 Eur ji suteikė trečiajam asmeniui ir atsakovei žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai pagal žodinį susitarimą, jog suteiktos lėšos ieškovei bus grąžintos pinigais ar perleidžiant atitinkamos vertės namo dalį. Trečiojo asmens ir atsakovės santuoka 2018 m. gruodžio 18 d. buvo nutraukta, padalinant santuokoje įgytą turtą, taip pat ir namą su žemės sklypu. Ieškovė nebuvo įtraukta į bylą kreditore. Namas su žemės sklypu 2019 m. birželio 4 d. buvo parduotas, vykdant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė dėl dalies suteiktų lėšų grąžinimo su trečiuoju asmeniu susitarė, todėl ieškinį reiškia tik atsakovei dėl likusios suteiktų lėšų dalies priteisimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė tinkamai nurodė savo ieškinio faktinį pagrindą, tai yra paaiškino, jog perdavė atsakovei su trečiuoju asmeniu konkrečią pinigų sumą, tikėdamasi, kad šie pinigai bus ateityje grąžinti arba už juos ieškovei bus suteikta tam tikra nauda – dalies namo perleidimas. Ieškovė kartu su nurodytomis aplinkybėmis ieškinyje pateikė ir teisinius argumentus bei teisinius pagrindus, pagal kuriuos reikalaujamas ieškinys galėtų būti patenkintas, tai yra ieškovė rėmėsi paskolos sutarties, preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, jungtinės veiklos sutarties, nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Pažymėtina, jog įstatymas neįpareigoja ieškovės teisiškai kvalifikuoti ginčo. Nustatyti, kokią sutartį, ar kelias iš jų, reglamentuojančias teisės normas reikia taikyti ieškovės nurodytai situacijai turės teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.

13. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė iš esmės bando vienoje byloje inicijuoti keturias skirtingas bylas. Civilinio kodekso nuostatos nedraudžia šalims sudaryti kelių sutarčių rūšių elementų turinčias sutartis, taip pat sutartis, nenumatytas Civiliniame kodekse (CK 6.156 straipsnis). Taigi tinkamai identifikuoti šalių teisinį santykį ir nustatyti jam taikytinas normas pagal ieškinyje aprašytą situaciją ir pateiktus įrodymus, turės pirmos instancijos teismas. Pažymėtina, jog ieškovės išdėstytas teisinis jos reikalavimo pagrindimas, priešingai, negu nurodo pirmos instancijos teismas, kaip tik suteikia kitai proceso šaliai daugiau galimybių tinkamai pasiruošti gynybai ir apgalvoti visus galimus teisinius atsikirtimus į ieškovės nurodytus argumentus. Tačiau galutinis šalių ginčo teisinis įvertimas ir tinkamo įstatymo pritaikymas yra tik teismo pareiga.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio faktinio pagrindo įvertinimo, todėl nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams šalinti. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės D. Š. ieškinio atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laima Gerasičkinienė