Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2011-05-26 · Byla Nr. PK-438-369/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
PK-438-369/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kategorijos
Byla Nr. PK-438-369/11
Procesinio sprendimo kategorija 2.9.3. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui R. Š.,privačiam kaltintojui A. M.,

viešame, taikinamajame teismo posėdyje nagrinėdamas privataus kaltinimo skundą, kuriame R. Š. – dirbantis Lietuvos Respublikos FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos 1-ojo poskyrio vyr. tyrėju, a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. M. su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas iškelti FNTT vyr. tyrėjui R. Š. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 154 str. 1 d.

Pareiškėjas nurodė, kad 2009-02-11, R. Š. surašė tarnybinį pranešimą dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, kuriame tyčia nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad A. M. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai ir jo veiksmuose yra nusikaltimo numatyto LR BK 231 str. 1 d. požymiai, todėl tikslinga dėl šio fakto pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtą tarnybinį pranešimą, R. Š., FNTT patalpose, esančiose Šermukšnių g. 3, Vilnius, perdavė savo viršininkui ir šio tarnybinio pranešimo pagrindu tą pačią dieną A. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11003-09 pagal LR BK 231 str. 1 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. M. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą, 2010-06-10 priėmė jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. 2010-11-09 Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija atmetė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo A. M. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

A. M. įsitikinimu, R. Š., tarnybiniame pranešime tyčia nurodė klaidingą informaciją, kad jis (A. M.) įbėgo į aukščiau nurodytų bendrovių patalpas ir iš vidaus užsirakino įėjimo duris, kad patekęs į minėtas patalpas iš jų išnešė ir paslėpė su ikiteisminio tyrimu susijusius daiktus ir dokumentus, po ko užrakino kito įėjimo į aukščiau nurodytas bendrovės patalpas duris, kad advokatu A. M. prisistatęs asmuo sudarė kliūtis netrukdomai patekti į aukščiau nurodytų bendrovių patalpas, atlikti kratą ir nustatyti tiesą byloje, slėpdamas tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus, tuo aktyviais veiksmais trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai. R. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta klaidinga informacija buvo pateikta kaip tikrai buvę faktai, siekiant suformuoti A. M., kaip nusikaltėlio įvaizdį. Savo viršininkui adresuotame tarnybiniame pranešime R. Š. paskleidė apie A. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino, pažemino ir diskreditavo jį kaip asmenį.

Taikinamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymu R. Š. atsisakė taikytis su A. M. ir paaiškino, kad rašydamas tarnybinį pranešimą savo tiesioginiam viršininkui, vadovavosi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu bei kitais poįstatyminiais aktais ir neturėjo advokato A. M. atžvilgiu asmeniško suinteresuotumo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atliekant kratą, jo (R. Š.) įsitikinimu, advokatas A. M. trukdė atlikti šį procesinį veiksmą, todėl ir buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Šiuo atveju R. Š. neturėjo tyčios pažeminti advokato A. M. garbės bei orumo ir jį apšmeižti. R. Š. atsisakė taikytis su A. M., teigdamas, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., sudėties ir prašė jo atžvilgiu nepradėti privataus kaltinimo proceso.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje A. M. patvirtino pareiškime išdėstytus reikalavimus bei nurodytas faktines aplinkybes ir prašė R. Š. atžvilgiu pradėti privataus kaltinimo procesą, nes pastarojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., sudėtis.

LR BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ši informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).

Atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti LR BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

LR BPK 3 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, išklausęs A. M. bei R. Š. paaiškinimus bei įvertinęs pateiktą rašytinę medžiagą, mano, kad joje nėra duomenų, jog R. Š. būtų siekęs sąmoningai paniekinti ar pažeminti advokatą A. M., paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Priešingai, rašydamas savo tiesioginiam viršininkui – Kastyčiui Baraišiui tarnybinį pranešimą, pareigūnas – R. Š. nurodė, kad jo nuomone advokatas A. M. trukdė pareigūnams tinkamai atlikti kratą. Šiame tarnybiniame pranešime, FNTT vyr. tyrėjas R. Š. išdėstė savo, kaip pareigūno nuomonę dėl A. M. veiksmų kvalifikacijos ir nesiekė jį apšmeižti ar paniekinti bei pažeminti. Įvertinus A. M. atžvilgiu priimtą 2010-06-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį bei 2010-11-09 Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nutartį, teismas, mano, kad R. Š. dėl savo tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos sąžiningai klydo ir jo veiksmuose nėra šmeižimo nusikaltimui būtino subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Esant šioms aplinkybėms atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą R. Š. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR BPK 3 str. 1 d. 253 str., 412 ¹ str. 4 d. teisėjas:

n u tarė:

Atsisakyti pagal A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą R. Š. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose LR BK 154 str. 1 d. sudėties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas