- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-152-518/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- L. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, sudarant fiktyvią bendrovės pardavimo sutartį), 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, jų panaudojimo, perduodant duomenis Juridinių asmenų registrui), 300 straipsnio 1 dalį (dėl mokėjimo kvitų suklastojimo), ir nuteistas:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, sudarant fiktyvią bendrovės pardavimo sutartį) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, jų panaudojimo, perduodant duomenis Juridinių asmenų registrui) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl mokėjimo kvitų suklastojimo) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, L. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: turto konfiskavimą dėl 12 343,90 Eur išieškojimo bei įpareigojimą per 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą. Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
UAB „S“ (duomenys pakeisti) iš L. A. priteista 44 067,95 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat UAB „S“ (duomenys pakeisti) pripažinta teisė į civilinio ieškinio už automobilį „Citroen Jumper“ patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, laikė bei panaudojo netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
būdamas UAB “N” (duomenys pakeisti) (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcininku bei direktoriumi, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „S“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą – 7 490 Eur (25 861,47 Lt) vertės automobilį „BMW 520“,VIN (duomenys neskelbtini), kuris 2008 m. kovo 5 d. Lizingo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jam buvo perduotas pagal 2008 m. kovo 6 d. Turto priėmimo-perdavimo aktą; 16 770 Eur (57 903,46 Lt) vertės automobilį „BMW X5 D“, VIN (duomenys neskelbtini), kuris 2008 m. balandžio 11 d. Lizingo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jam buvo perduotas pagal 2008 m. balandžio 15 d. Turto priėmimo-perdavimo aktą; 6 890 Eur (23 789,79 Lt) vertės automobilį „Citroen Jumper“, VIN (duomenys neskelbtini), kuris 2008 m. birželio 28 d. Lizingo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jam buvo perduotas pagal 2008 m. birželio 28 d. Turto priėmimo-perdavimo aktą, 2010 m. balandžio mėnesį, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir vietą, iš anksto žinodamas, kad S. G. (S. G.) realiai UAB “N” (duomenys pakeisti) bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto nevaldys, tyčia, 2010 m. balandžio mėn., Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus: 2010 m. balandžio 1 d. prašymą priimti S. G. į darbą UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigoms, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimą Nr. 100402-1 dėl S. G. priėmimo direktoriaus pareigoms, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimą Nr. 100403-1 dėl L. A. atleidimo iš direktoriaus pareigų, 2010 m. balandžio 8 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininko sąrašą, kad S. G. yra vienas šios bendrovės akcininkas, turintis 100 proc. bendrovės akcijų, 2010 m. balandžio 8 d. paprastųjų vardinių UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei prie šios sutarties 2010 m. balandžio 8 d. Priedą Nr. 1 UAB “N” (duomenys pakeisti) Dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktą, į kuriuos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. G. prašo jį priimti į darbą, kad S. G. perka, o L. A. parduoda 60 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina yra 600 Lt bei, kad L. A. perduoda, o S. G. priima Priede prie sutarties išvardintus dokumentus ir turtą, šiuos dokumentus kartu su S. G. pasirašė, nors realiai bendrovės akcijų S. G. nepardavė ir UAB “N” (duomenys pakeisti) turto, taip pat UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančių automobilių fiktyviai paskirtam UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriui S. G. neperdavė, UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančių, jam patikėtų automobilių: „BMW 520“, VIN (duomenys neskelbtini); „BMW X5 D“, VIN (duomenys neskelbtini); „Citroen Jumper“, VIN (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „S“ (duomenys pakeisti) negrąžino ir nuo 2010 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) bendrą 49 861,30 Eur (172,161,11 Lt) turtinę žalą bei UAB “N” (duomenys pakeisti) 12 343,90 Eurų (42 621,01 Lt) turtinę žalą.
Taip pat L. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamintus netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: 2010 m. balandžio 1 d. prašymą S. G. priimti į UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas, 2010 m. balandžio 8 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. balandžio 8 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) Dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo akto Priedą Nr. 1 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimą Nr. 100402-1 dėl S. G. priėmimo direktoriaus pareigoms, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimą Nr. 100403-1 dėl L. A. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir 2010 m. balandžio 8 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininko sąrašą, kad S. G. yra vienas šios bendrovės akcininkas, nuo 2010 m. balandžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, po ko, pasirašydamas „S. G.“ vardu savo išgalvotu parašu, patvirtino 2010 m. balandžio 8 d. JAR-1 prašymą registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, į šio prašymo JAR-AF, JAR-VO-V, KD-1 blankus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. G. yra vienintelis bendrovės akcininkas, vienasmenis valdymo organas, taip pagamino netikrus dokumentus, po to 2011 m. gegužės 24 d. šiuos žinomai netikrus dokumentus (2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimą Nr. 100402-1, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimą Nr. 100403-1, 2010 m. balandžio 8 d. akcininkų sąrašą, 2011 m. gegužės 24 d., 15.03 val., JAR-1 prašymą registruoti juridinių asmenų registre, šio prašymo formas JAR-1, JAR-VO-V, KD-1 tariamai patvirtinančius apie UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus ir akcininko pasikeitimą) tą pačią dieną pateikė VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui, adresas Lvovo g. 25, Vilniuje, taip panaudojo netikrus dokumentus, o kitus netikrus dokumentus: 2010 m. balandžio 1 d. prašymą priimti S. G. į darbą UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigoms, 2010 m. balandžio 8 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. balandžio 8 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) Dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo akto Priedą Nr. 1 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, laikė iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., bei žinodamas, kad šie dokumentai netikri ir kad S. G. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų neįgijo, direktoriumi nebuvo ir bendrovės turto nevaldė, 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS tyrėjai, adresas Vilniaus g. 37, Vilniuje, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo metu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-01466-11, taip panaudojo netikrus dokumentus.
Taip pat L. A. nuteistas už tai, kad siekdamas nuslėpti savo padarytą nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. balandžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasisavintą UAB „S“ (duomenys pakeisti) turtą, didelės vertės automobilius: „BMW 520“, VIN (duomenys neskelbtini), „BMW X5 D“, VIN (duomenys neskelbtini), „Citroen Jumper“, VIN (duomenys neskelbtini), kuriuos jis neva 2010 m. balandžio 8 d. perdavė fiktyviai paskirtam UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriui S. G., UAB „Sa“ (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užmaskuotai tęsdamas UAB “N” (duomenys pakeisti) mokėjimus už lizinguojamą turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. vasario 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo tikrus dokumentus – 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. gegužės 20 d., 2010 m. birželio 18 d., 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. liepos 29 d., 2010 m. spalio 5 d., 2010 m. lapkričio 15 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. vasario 21 d. UAB „Sa“ (duomenys pakeisti) mokėjimo kvitus, įmokos mokėtoją UAB „N“ (duomenys pakeisti), įmokas už paslaugas, įmokos gavėją UAB „S“ (duomenys pakeisti) – ties įrašu „įmoką mokančio asmens/sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas“ savo ranka įrašydamas rankraštinius įrašus „S. G.“ bei pasirašydamas „S. G.“ vardu savo išgalvotu parašu.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, sudarant fiktyvią bendrovės pardavimo sutartį), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, jų panaudojimo, perduodant duomenis Juridinių asmenų registrui) panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; 2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl mokėjimo kvitų suklastojimo) panaikinti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.
Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, pagrįstas prielaidomis, bet ne byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais. Apeliantas teigia, kad byloje ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, požymių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-171/2010, 2K-455/2012, 2K-503/2012 skunde pažymima, jog turto pasisavinimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad turtas, kuris jam yra patikėtas, yra svetimas, kad jam patikėtą turtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą paverčia savo turtu ir jį pradeda vertinti kaip savą, kaltininkas valingai paverčia svetimą turtą savo turtu ir ima juo disponuoti bei naudotis kaip savu turtu. Todėl vien tai, jog dėl įvykusio UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pardavimo automobilių savininkas UAB „S“ (duomenys pakeisti) patyrė turtinės žalos, nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Nuteistojo teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes žala lizingo bendrovei buvo padaryta ne dėl jo veiksmų, bet dėl byloje nenustatytų asmenų nusikalstamo sumanymo ir susitarimo su S. G., dėl ko buvo apgauta ne tik lizingo bendrovė, bet ir pats apeliantas. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. A., kaip bendrovės vadovas ir vienas iš akcininkų, pasirašydamas dokumentus dėl bendrovės pardavimo, būtų žinojęs, kad S. G. yra panaudotas byloje nenustatytų asmenų kaip įrankis užvaldyti svetimą turtą bei akcijas perka ir vadovu tampa fiktyviai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog nuo L. A. ir kito bendrovės akcininko M. K. tai buvo sąmoningai S. G. ir kartu su juo veikusių asmenų slepiama, tačiau apygardos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ikiteisminio tyrimo pradžioje S. G. kategoriškai neigė, jog jam kažkas siūlė pasirašyti kokius nors dokumentus dėl tapimo direktoriumi, ir klaidino pareigūnus, jog jo dokumentai neva buvo pavogti ir jais buvo pasinaudota, tačiau vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad jam nepažįstami asmenys pasiūlė už atlygį tapti įmonės vadovu ir nurodytu laiku nueiti į kavinę pasirašyti dokumentų. Tokiais S. G. parodymais netikėti nėra pagrindo, tuo labiau, kad jie atitinka L. A. ir M. K. parodymus apie nenustatytų asmenų dalyvavimą sudarant bendrovės pirkimo – pardavimo sandorį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. A. nepažįstamus asmenis išsigalvojo.
Nuteistasis teigia, kad nors parduodamas bendrovės akcijas nebuvo visiškai atidus ir neišsiaiškino, kokiomis aplinkybėmis S. G. bus laikinu direktoriumi, tai nedaro jo veiksmų nusikalstamais, kadangi versle yra įprasta tokia praktika, kai akcijos formaliai užrašomos vienų asmenų vardu, o įmonei realiai vadovauja kiti asmenys, todėl pirkėjais prisistačiusių A. ir An. paaiškinimas, jog akcijų savininku ir direktoriumi bus S. G., įtarimų nesukėlė. L. A. nurodo supratęs, kad buvo apgautas, kai su juo susisiekė UAB „S“ (duomenys pakeisti) darbuotojas ir pranešė apie vėluojančias įmokas už automobilius. L. A. tvirtina, kad jam buvo išaiškinta, jog lizingo bendrovė užginčys UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pardavimo sandorį, todėl lizingo įmokas toliau reikia mokėti, dėl to siekdamas, kad lizingo bendrovei nekiltų žalos, dar metus laiko po bendrovės pardavimo L. A. iš savo asmeninių lėšų mokėjo įmokas už automobilius ir iš viso sumokėjo 6 537,30 Eur (22 572 Lt). Pirmosios instancijos teismas tokius L. A. veiksmus nepagrįstai, remdamasis tik prielaidomis, pripažino siekiu nuslėpti nusikaltimą, nors įmokų mokėjimas už pasisavintą turtą yra nelogiškas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo neslėpęs bendrovės pardavimo aplinkybių. Teigia turto ieškojusio UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovui paaiškinęs, kad S. G. greičiausiai buvo tik statytinis. Tai patvirtino ir UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktorius A. G.. Be to, teigia apie parduodamas bendrovės akcijas informavęs UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadybininką A. K., bet pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė prašymus iškviesti jį apklausti kaip liudytoją.
Skunde pažymima, jog byloje nebuvo nustatyta, kad po sandorio dėl UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų perleidimo L. A. būtų toliau disponavęs UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausančiais automobiliais, nors ši aplinkybė yra esminė vertinant veiką kaip turto pasisavinimą. Nei atliktos kratos L. A. gyvenamojoje vietoje metu, nei atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo rasta nieko, kas patvirtintų lizinguojamų automobilių buvimą pas nuteistąjį. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog automobiliais disponavo kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo P. J. parodymus. Liudytojas P. J. parodė, kad jis kaip užstatą už piniginę paskolą iš vyriškio, vardu L., buvo gavęs naudotis automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo naudojosi nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. birželio mėnesio. Taip pat liudytojas parodė, kad vyriškis, vardu L., skolos užtikrinimui buvo išdavęs S. G. kaip UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus vardu paprastąjį vekselį, o S. G. neigė pasirašinėjęs vekselį. Visgi P. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme nenurodė, kad nuteistasis L. A. yra asmuo, vardu L., apie kurį liudytojas davė parodymus. Priešingai, iš P. J. pateikto asmens, vardu L., apibūdinimo matyti, jog šio asmens išvaizda neatitinka L. A. išvaizdos. Tik prielaida paremtas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog P. J. dėl kažkokių nežinomų aplinkybių nutyli aplinkybes dėl asmens, vardu L., tapatybės. Be to, S. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė ir neneigė pasirašinėjęs UAB “N” (duomenys pakeisti) vardu vekselį, S. G. apskritai teigė nepamenantis kokius dokumentus ir kada buvo pasirašęs. Byloje liko nenustatyta, kas S. G. vardu pasirašė UAB “N” (duomenys pakeisti) išduotą vekselį, todėl neatmestina, kad tai galėjo padaryti ne S. G. ar L. A., bet ir kitas asmuo. Skunde pažymima ir tai, kad L. A. net nebuvo kaltinamas vekselio suklastojimu. Apygardos teismo liko neįvertinti ir byloje esantys duomenys iš kelių policijos, kuriuose užfiksuoti liudytojo E. K. parodymai apie 2011 m. vasario 25 d. įvykusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo dingęs UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausantis automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad eismo įvykio metu automobilį BMW vairavo asmuo nepanašus į P. J., L. A. ar į S. G..
Skunde L. A. tvirtina bendrovės akcijų pardavimo metu perdavęs S. G. dėžutę su lizinguojamų automobilių dokumentais ir raktais. Tai įvyko išėjus iš kavinės, kur buvo pasirašinėjami dokumentai, prie kavinės S. G. laukė A. ir An., kurie jau anksčiau teiravosi dėl bendrovės akcijų įsigijimo. Šią aplinkybę patvirtino ir M. K.. Taigi, nuo automobilių dokumentų ir raktelių perdavimo momento L. A. nebeturėjo galimybės disponuoti lizinguojamais automobiliais. Nors S. G. neigia gavęs automobilių dokumentus ir raktelius, bet tokios pozicijos jis pradėjo laikytis tik vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose. Be to, aplinkybę, kad S. G. gavo dokumentus ir automobilių raktus, patvirtina byloje esantis S. G. pasirašytas turto priėmimo-perdavimo aktas. S. G. prisipažino sutikęs už atlygį įsigyti įmonę ir būti jos direktoriumi, suprato šių veiksmų esmę, pasirašydamas dokumentus į juos įsigilino, ką patvirtino ir M. K., todėl nuo dokumentų pasirašymo momento tapo atsakingu už jam perduotą turtą.
Skunde teigiama, kad S. G. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus, daug aplinkybių neprisiminė, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus apskritai neigdamas, kad jam kažkokie žmonės pasiūlė už atlygį pasirašyti dokumentus ir pabūti įmonės direktoriumi, kas leidžia abejoti S. G. parodymų patikimumu. Vertindamas S. G. parodymus apygardos teismas parodymų nenuoseklumą aiškino S. G. sveikatos būkle bei praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo įvykių, tačiau lygiai dėl tų pačių aplinkybių S. G. galėjo nebeprisiminti automobilių dokumentų ir raktelių perdavimo fakto. Kita vertus, nors byloje ir yra S. G. medicininiai dokumentai apie jo prastą sveikatą, tačiau S. G. veiksmai rodo, kad jo sveikatos būklė nebuvo tokia bloga kaip teigiama.
Be kita ko, skunde abejojama S. G. parodymų teisingumu ir dėl to, kad S. G. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, padarymu, todėl tik apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu pateikta versija, jog neva kavinėje S. G. pasirašinėjo tuščius lapus, turi būti vertinama kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, nes iki tol S. G. teigė pasirašęs dokumentus, o ne tuščius lapus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. G. nuosekliai tvirtino pasirašinėjęs dokumentus, tik neprisimenantis kokius konkrečiai. Tai, kad kavinėje S. G. pasirašinėjo dokumentus, o ne tuščius lapus, patvirtino ir M. K..
Kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes S. G. veikė kartu su nenustatytais trečiaisiais asmenimis, savo nusikalstamų ketinimų dėl fiktyvaus vadovavimo įmonei L. A. neatskleidė, todėl apie pasirašomų bendrovės akcijų pardavimo dokumentų netikrumą buvo žinoma tik S. G. ir jį atsiuntusiems asmenims, dėl ko L. A. veiksmuose nėra BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Skunde nuteistasis prisipažįsta suklastojęs mokėjimo kvitus, kai mokėdamas įmokas už automobilius po bendrovės akcijų pardavimo mokėtoju nurodė S. G., bet teigia periodinius mokėjimus daręs vien dėl to, kad buvo apgautas, o automobiliai buvo dingę. Banko darbuotoja nuteistajam taip pat nurodžiusi, kad nebūdamas vadovu ir nenurodydamas S. G. pavardės jis neva negalintis mokėti už bendrovę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra nedidelis, veika nesukėlė jokių padarinių, netgi priešingai, dėl to sumažėjo lizingo bendrovės patirta žala, todėl yra pagrindas pripažinti veiką mažareikšme ir pagal BK 37 straipsnio nuostatas atleisti L. A. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, sudarant fiktyvią bendrovės pardavimo sutartį), 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų pagaminimo, jų panaudojimo, perduodant duomenis Juridinių asmenų registrui), 300 straipsnio 1 dalyje (dėl mokėjimo kvitų suklastojimo). Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB “N” (duomenys pakeisti) 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. balandžio 11 d. ir 2008 m. birželio 26 d. buvo sudarytos 3 lizingo sutartys, kurių pagrindu UAB “N” (duomenys pakeisti) buvo perduotos naudotis UAB „S“ (duomenys pakeisti) nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės: „BMW 520“, VIN: (duomenys neskelbtini); „BMW X5 D“, VIN: (duomenys neskelbtini); „Citroen Jumper“, VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). UAB “N” (duomenys pakeisti) paraiškas dėl autolizingo, komercinius pasiūlymus, trišales pirkimo-pardavimo sutartis - 2008 m. kovo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. balandžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. birželio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini); lizingo sutartis 2008 m. kovo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. balandžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. birželio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedus prie lizingo sutarčių – turto priėmimo-perdavimo aktus, įmokų grafikus, pasirašė UAB “N” (duomenys pakeisti) direktorius L. A. (t. 1, b. l. 15-56). 2012 m. rugpjūčio 16 d. L. A. savanoriškai pateikė dokumentus: 2010 m. balandžio 8 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta 2010 m. balandžio 8 d. tarp pardavėjo L. A. ir pirkėjo S. G. dėl UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo, pasirašė L. A. ir S. G.; 2010 m. balandžio 8 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktą – priedą Nr. 1 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuriame nurodyta, kad L. A. perdavė, o S. G. priėmė bendrovės dokumentus pagal sąrašą, kitą turtą, tarp jų 3 automobilius - BMW X5 , BMW 520, Citroen Jumper“, jų registracijos liudijimus, lizingo sutartis, draudimo sertifikatus, signalizacijos pažymą, raktų komplektus t. 4, b. l. 46-51). VĮ “Registrų centras duomenimis“ UAB “N” (duomenys pakeisti) vadovu (direktoriumi) nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. buvo L. A., nuo 2010 m. balandžio 6 d. direktorius S. G.. Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre dėl vadovo ir akcininko duomenų įregistravimo (dokumento data 2010 m. balandžio 8 d.) gautas 2011 m. gegužės 24 d.; Akcininkų sprendimas dėl vadovo išrinkimo (dokumento data 2010 m. balandžio 2 d.) gautas 2011 m. gegužės 24 d.; Akcininkų sprendimas dėl vadovo atleidimo (dokumento data 2010 m. balandžio 2 d.) gautas 2011 m. gegužės 24 d.; Akcininkų sąrašas (dokumento data 2010 m. balandžio 8 d.) gautas 2011 m. gegužės 24 d. (t. 2, b. l. 56-59, 88-99).
Nuteistojo L. A. gynybinė versija ir apeliacinis skundas iš esmės grindžiami tuo, kad visi pirmiau nurodyti sandoriai buvo neapsimestiniai, S. G. buvo perduota tiek pati UAB „N“ (duomenys pakeisti), tiek visas jos turtas, kartu su kaltinime nurodytomis transporto priemonėmis. Ši gynybinė versija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aptarta ir motyvuotai atmesta. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
Apeliantas skunde nurodo, kad žala lizingo bendrovei buvo padaryta ne dėl jo veiksmų, bet dėl byloje nenustatytų asmenų nusikalstamo sumanymo ir susitarimo su S. G., dėl ko buvo apgauta ne tik lizingo bendrovė, bet ir pats apeliantas. Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų, jog L. A., kaip bendrovės vadovas ir vienas iš akcininkų, pasirašydamas dokumentus dėl bendrovės pardavimo, būtų žinojęs, kad S. G. yra panaudotas byloje nenustatytų asmenų kaip įrankis užvaldyti svetimą turtą bei akcijas perka ir vadovu tampa fiktyviai. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jam patikėtų transporto priemonių pasisavinimą nuteistasis bandė pridengti įformindamas fiktyvų sandorį dėl bendrovės akcijų pardavimo kitam asmeniui – S. G..
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m., jam būnant kavinėje Žvėryne, jis sutikęs jam nepažįstamą vyrą, kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, paaiškinęs, kad reikia tik jo paso. Jis davė tam vyriškiui pasą, kuris jį paėmęs trumpam išėjo ir netrukus grįžo. Tas vyriškis jam liepė po kelių dienų būti toje pačioje kavinėje. Tą kartą vaikinas davė jam pasirašyti ant kelių lapų, kurie, jis gerai nepamena, buvo užpildyti ar spausdintu tekstu, ar ranka rašytu tekstu, jis pasirašė, kur tas vaikinas liepė. S. G. paaiškino, kad serga onkologine liga, tuo metu jo būsena buvo bloga, jam dėl ligos buvo sutrikusi kalba, tuo metu kiti asmenys negalėjo net suprasti, ką jis sako. Jam buvo pasakyta, kad jis bus įmonės fiktyvus direktorius, kad valdys kiti. Jis negavo jokių dokumentų, nematė jokių automobilių ir jų neperėmė (t. 6, b. l. 162-163). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes S. G. paaiškino ir apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 155-156). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad įtikintas nepažįstamų asmenų pasirašė jų pateiktus dokumentus. Nors S. G. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau jis nuosekliai nurodė, kad jokie dokumentai, transporto priemonės jam niekada nebuvo realiai perduoti, taip pat neigė aptariamų įvykių metu buvęs su kokiais tai savo draugais, visais atvejais nurodė iš savo pusės buvęs vienas. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, netikslumai S. G. parodymuose gali būti paaiškinami pašlijusia sveikata, kuri apklausų metu buvo bloga, jo apklausa po įvykių praėjus beveik 2 metams. Įvertinusi S. G. parodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad esminėse detalėse jie buvo nuoseklūs, patvirtinti ne tik apklausų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat apklausiant jį pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti S. G., patvirtina, kad įvykio metu jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, girtuokliavo, niekur nedirbo. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje jis buvo gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2002-03-13 iki 2002-03-22, diagnozė: abstinencijos būklė su delyru; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 5, b. l. 15). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu S. G. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo paskirtos bausmės atlikimo, kadangi jis serga marginalinės zonos limfoma, IV stadijos, megaloblastine anemija, virusiniu B hepatitu (t. 4, b. l. 191-192, t. 5, b. l. 2-4). Paties S. G. tvirtinimu, jis įvykio metu beveik negalėjo kalbėti (tą patvirtina medicininiai duomenys). Taigi, tokiu asmeniu buvo lengva manipuliuoti ir įtikinti už piniginį atlygį atlikti pageidaujamus veiksmus, jam net nesuvokiant už jų atlikimą gresiančių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. G. charakterizuojančius duomenis, UAB „N“ (duomenys pakeisti) pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes, S. G. įtraukimą į sandorio sudarymą, jo atsitiktinį suradimą vienoje iš Žvėryno kavinių, pasinaudojimą jo asmeniniu dokumentu – pasu, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis L. A. suprato sudarantis apsimestinį sandorį su asmeniu, kuris nei fiziškai, nei psichiškai negalėjo realiai pirkti jo neva parduodamos bendrovės bei jai vadovauti, taip pat kad L. A., sudaręs apsimestinį sandorį su S. G., jokių vertybių – nei bendrovės dokumentų, nei bankinių dokumentų, nei automobilių S. G. neperdavė, bendrovės turtas po apsimestinio sandorio sudarymo liko jo žinioje ir jis turėjo galimybę jais disponuoti.
Apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo L. A. iškeltą įvykių versiją dėl automobilių perdavimo A. ir An., pagal jį neva susijusiems su S. G., kadangi byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas M. K. patvirtino L. A. iškeltą įvykių versiją dėl bendrovės akcijų pardavimo ir automobilių perdavimo aplinkybių (t. 6, b. l. 98-99), tačiau pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymais pagrįstai nesirėmė, nes jų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, be to, liudytojas M. K. yra nuteistojo žmonos brolis, todėl jis yra suinteresuotas duoti jam palankius parodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. po minėto apsimestinio sandorio sudarymo toliau darė įmokas už neva kitiems asmenims perduotus lizinguojamus automobilius ir tai darė dalyje mokėjimo kvitų pasirašydamas S. G. vardu (t. 1, b. l. 102-111, 114-126). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2412(13) nurodyta, kad 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. gegužės 20 d., 2010 m. birželio 18 d., 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. liepos 29 d., 2010 m. spalio 5 d., 2010 m. lapkričio 15 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. vasario 21 d. įmokos mokėjimo kvituose eilutėje „Įmoką mokančio asmens/sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas“, įrašus „S. G.“ įrašė L. A.; 2010 m. rugpjūčio 16 d. nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, skiltyje „Mokėtojo vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ bei 2010 m. rugsėjo 3 d. įmokos mokėjimo kvite, eilutėje „Įmoką mokančio asmens/sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas“, įrašus įrašė ir pasirašė L. A. (t. 3., b. l. 155-160). Apeliantas skunde nurodo, kad jam buvo išaiškinta, jog lizingo bendrovė užginčys UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pardavimo sandorį, todėl lizingo įmokas toliau reikia mokėti, dėl to siekdamas, kad lizingo bendrovei nekiltų žalos, dar metus laiko po bendrovės pardavimo L. A. iš savo asmeninių lėšų mokėjo įmokas už automobilius. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl L. A. lizinginių įmokų už valdytus automobiliu mokėjimo, jo suklastotus įrašus mokėjimo kvituose, kad įmokas moka S. G., padarė pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu nuteistasis siekė nuslėpti padarytą nusikalstamą veiką, o L. A. apeliacinio skundo argumentas, kad jis mokėjo įmokas už lizinguojamus automobilius siekdamas, jog lizingo bendrovei nekiltų žalos, yra nelogiškas, neįtikinantis ir tik patvirtina, kad bendrovės akcijų pardavimas bei jos turėtų vertybių perdavimas realiai nebuvo įvykęs. Nors apeliantas skunde nurodo neslėpęs bendrovės pardavimo aplinkybių, apie parduodamas bendrovės akcijas informavęs UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadybininką A. K., tačiau UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2013 m. liepos 8 d. informaciniame rašte nurodyta, kad lizingo bendrovė nebuvo informuota apie UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pardavimą, nors pagal lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.2.4 punktą turėjo apie tai pranešti per 5 dienas (t. 1, b. l. 86). Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas tuometinis UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadybininkas A. K. nurodė nepamenantis, ar L. A. informavo lizingo bendrovę apie pasikeitusius akcininkus. Liudytojas paaiškino, kad, kai keičiasi bendrovės akcininkai, jie iš Registrų centro gauna oficialų pranešimą. Juos apie tai klientai ne visada informuoja, todėl jie tai turi patikrinti. Šiuo atveju liudytojo apie tai kažkas iš kolegų užklausė, todėl jis turėjo paskambinti ir pasitikslinti šią informaciją. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis apie įmonės akcijų pardavimą būtų informavęs lizingo bendrovę.
Tai, kad L. A. po apsimestinio UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pardavimo sandorio sudarymo lizinguojamų automobilių niekam neperdavė, o juos pasisavino, iš dalies patvirtina liudytojo P. J. parodymai, kuris paaiškino, kad jis kaip užstatą už piniginę paskolą iš vyriškio, vardu L., buvo gavęs naudotis automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo naudojosi nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. birželio mėnesio. Taip pat liudytojas parodė, kad vyriškis, vardu L., skolos užtikrinimui buvo išdavęs S. G. kaip UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus vardu paprastąjį vekselį, o S. G. neigė pasirašinėjęs vekselį. Nors P. J. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 18-25), nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 197-198) nenurodė, kad nuteistasis L. A. yra asmuo, vardu L., apie kurį liudytojas davė parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus, jog liudytojui P. J. jo nurodomas L. skolos užtikrinimui buvo išdavęs S. G., kaip UAB „N“ (duomenys pakeisti) direktoriaus, vardu paprastąjį vekselį, ką neigia padaręs S. G., ir sugretinęs parodymus dėl fiktyvaus bendrovės pardavimo S. G., apie ką žinojo nuteistasis, padarė pagrįstą išvadą išvadą, kad būtent L. A. pats liudytojui P. J. laikinam naudojimui perleido automobilį BMW 520 arba tai buvo padaryta su jo žinia.
Kaip jau buvo minėta, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Tokią galimybę L. A. turėjo nurodytu laikotarpiu bei pasirašęs fiktyvią UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio nuostatas nėra būtina nustatyti tolimesnių kaltininko veiksmų su pasisavintu turtu, pavyzdžiui, kur konkrečiai jis buvo išgabentas, kad turtą fiziškai išgabeno jį pasisavinęs asmuo, o ne kiti jo paprašyti asmenys. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. buvo tik fiktyvus UAB “N” (duomenys pakeisti) direktorius, jam nebuvo perduotos jokios transporto priemonės, jos ir toliau liko L. A. žinioje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, taip pat apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką – transporto priemonių pasisavinimą, L. A. organizavo fiktyvų UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pardavimą, turėjo tam motyvą ir tikslą, yra teisėta ir pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent jis surado S. G. ir už tam tikrą atlygį įkalbėjo jį tapti fiktyviu UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininku ir direktoriumi. Tuo tikslu buvo pagaminti netikri dokumentai: 2010 m. balandžio 1 d. prašymas priimti S. G. į darbą UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigoms, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimas Nr. 100402-1 dėl S. G. priėmimo direktoriaus pareigoms, 2010 m. balandžio 2 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininkų sprendimas Nr. 100403-1 dėl L. A. atleidimo iš direktoriaus pareigų, 2010 m. balandžio 8 d. UAB “N” (duomenys pakeisti) akcininko sąrašas, kad S. G. yra vienas šios bendrovės akcininkas, turintis 100 proc. bendrovės akcijų, 2010 m. balandžio 8 d. paprastųjų vardinių UAB “N” (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei prie šios sutarties 2010 m. balandžio 8 d. Priedas Nr. 1 UAB “N” (duomenys pakeisti) Dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo aktas. Šiais dokumentais buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad S. G. prašo jį priimti į darbą, kad S. G. perka, o L. A. parduoda 60 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina yra 600 Lt bei, kad L. A. perduoda, o S. G. priima Priede prie sutarties išvardintus dokumentus ir turtą. Šie dokumentai buvo nuteistojo kartu su S. G. pasirašyti, nors L. A. realiai bendrovės akcijų S. G. nepardavė ir UAB “N” (duomenys pakeisti) turto, taip pat UAB “S” (duomenys pakeisti) priklausančių automobilių fiktyviai paskirtam UAB “N” (duomenys pakeisti) direktoriui S. G. neperdavė, UAB “S” (duomenys pakeisti) priklausančių, jam patikėtų automobilių: „BMW 520“, VIN (duomenys neskelbtini); „BMW X5 D“, VIN (duomenys neskelbtini); „Citroen Jumper“, VIN (duomenys neskelbtini), savininkui UAB “S” (duomenys pakeisti) negrąžino ir nuo 2010 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, juos pasisavino, tuo padarydamas UAB “S” (duomenys pakeisti) bendrą 49 861,30 Eur (172,161,11 Lt) turtinę žalą bei UAB “N” (duomenys pakeisti) 12 343,90 Eurų (42 621,01 Lt) turtinę žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. A. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistojo L. A. veiksmai po apsimestinio bendrovės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dėl pagamintų netikrų dokumentų laikymo, jų panaudojimo, dalį jų pateikus 2011 m. gegužės 24 d. Juridinių asmenų registrui, kitą dalį laikius iki jų pateikimo policijai pagrįstai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip pagamintų netikrų dokumentų laikymas ir jų panaudojimas. Nuteistojo L. A. veiksmai dėl mokėjimo kvituose jo įrašų, kad mokėtojas yra S. G., pasirašant už jį, taip pat pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip tikrų dokumentų suklastojimas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis prisipažįsta suklastojęs mokėjimo kvitus, kai mokėdamas įmokas už automobilius po bendrovės akcijų pardavimo mokėtoju nurodė S. G., tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra nedidelis, veika nesukėlė jokių padarinių, netgi priešingai, dėl to sumažėjo lizingo bendrovės patirta žala, todėl yra pagrindas pripažinti veiką mažareikšme ir pagal BK 37 straipsnio nuostatas atleisti L. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. A. veiksmai suklastojant tikrus dokumentus, t. y. 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. gegužės 20 d., 2010 m. birželio 18 d., 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. liepos 29 d., 2010 m. spalio 5 d., 2010 m. lapkričio 15 d., 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. vasario 21 d. UAB „Sa“ (duomenys pakeisti) mokėjimo kvitus, įmokos mokėtoją UAB „N“ (duomenys pakeisti), įmokas už paslaugas, įmokos gavėją UAB „S“ (duomenys pakeisti) - ties įrašu „įmoką mokančio asmens/sąskaitos savininko vardas, pavardė, parašas“ savo ranka įrašant rankraštinius įrašus „S. G.“ bei pasirašant „S. G.“ vardu savo išgalvotu parašu, negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Pažymėtina, kad nurodyti veiksmai buvo tyčiniai ir truko pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. vasario 21 d. Be to, minėtais veiksmais nuteistasis siekė nuslėpti savo padarytą sunkų nusikaltimą, t. y. didelės vertės turto pasisavinimą (BK 183 straipsnio 2 dalis). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma padarytą nusikaltimą apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo išvadai, kad padaryta veika būtų vertinama kaip mažareikšmė dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų ir dėl jos nebūtų tikslinga kaltininkui taikyti baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančias poveikio priemones.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.