Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1440-527/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-10
Bylos Nr.: e2A-1440-527/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolita Cirulienė
Ieškovas: AB LESTO
Atsakovas: V. G.
Trečiasis asmuo: R. K.

Civilinė byla Nr. e2A-1440-527/2015;proceso Nr. 2-69-3-02017-2014-7;

procesinio dokumento kategorijos: 42.5, 121.14, 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB LESTO apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2429-192/2015 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovei V. G. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo R. K.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ginčas byloje kilo dėl to, kas yra atsakingas už neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų – namo savininkas yra nuomininkas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje (b. l. 3–6) prašė priteisti iš atsakovės 1 943,88 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013-09-27 ieškovo inžinieriams patikrinus elektros energijos apskaitos prietaisus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame atsakovei, buvo nustatytas savavališkas pasijungimas, apeinant apskaitos prietaisus ir, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, redakcija 2010-02-11, įsakymu Nr. 1-38 (toliau tekste – Taisyklės) 113 punktu, 2013-09-27 buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11002049 (toliau – Aktas). Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 126.12 ir 126.13 punktais, atliko elektros energijos perskaičiavimą nuo 2013-01-16 iki 2013-09-27 ir pagal akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią nustatė 1 943,88 Lt padarytos žalos dydį. Įvertinus akte užfiksuotas aplinkybes, ieškovo nuomone, negalima daryti išvados, kad atsakovė tvarkingai naudojo elektros energiją, nes buvo įrengta nelegali atšaka, kurios įrengimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado žala, o atsiradusi žala tapo tų veiksmų rezultatu (CK 6.247str.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 16 d. sprendimu (b. l. 100–102) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 83,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 3,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1998-07-16 priklausantis atsakovei (b. l. 19–20), nuo 2007-09-01 buvo išnuomotas R. K. (b. l. 63–65). Ieškovas 2013-09-27 atlikęs elektros energijos apskaitos patikrinimą aptiko neteisėtą elektros energijos pajungimą prieš apskaitą. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11002049 patvirtina, kad apžiūros metu dalyvavo nuomininkė R. K. (b. l. 7), kuri leido operatoriaus darbuotojui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią, kad būtų apskaičiuotas savavališko prisijungimo metu suvartotos elektros energijos kiekis (b. l. 9). Ieškovas, vadovaudamasis Taisyklių 126.12 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad buvo suteikta galimybė patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiavo pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas) ir nustatė ieškovui neteisėtu prisijungimu padarytos žalos dydį, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-09-27 – 1 943,88 Lt. Trečiasis asmuo R. K. pripažino, jog neteisėtai prisijungė prie elektros tinklo, todėl, teismo nuomone, žala ieškovui atsirado dėl R. K., laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2013-09-27 gyvenusio name, veiksmų – neteisėto pasijungimo ir neteisėto elektros energijos vartojimo. Kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos ieškovui atsiradimu, teismas ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Tai, kad atsakovė yra namo savininkė ir privalo jį tinkamai prižiūrėti, niekaip negalėjo įtakoti ir kontroliuoti neteisėtų kito asmens veiksmų, todėl, teismo nuomone, atsakovė negali būti atsakinga už žalą, atsiradusią ieškovui dėl neteisėto trečiojo asmens pasijungimo prie elektros tinklo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde (b. l. 107–110) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Teisę sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį turi teisėti techninius reikalavimus atitinkančių elektros energijos tiekimo įrenginių ir apskaitos prietaisų valdytojai nepriklausomai nuo valdymo pagrindo. V. E. energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, redakcija 2010-02-11, įsakymu Nr. 1-38 (toliau tekste – Taisyklės) vartotojas prieš pradėdamas vartoti elektros energiją privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje neginčytinai įrodyta, kad elektros energijos tiekimo paslauga į atsakovės namų valdą buvo tiekiama ir jai apie tai buvo žinoma, todėl šalių valia tiekti ir gauti elektros energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiklosčiusius tarp ginčo šalių santykius ieškovė yra elektros energijos pardavėja, o atsakovė – elektros energijos vartotoja ir pirkėja, todėl, remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalėjo sumokėti už tiektą elektros energiją ir atsakyti už pažeidimus, susijusius su neapskaitinės elektros energijos vartojimu (CK 6.387 str. 2 d.). Atsakovė nurodė, kad pažeidimų nustatymo metu jos su ieškove nesiejo sutartiniai santykiai. Toks atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.17 str. 2 d. nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo– pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino naudojimosi elektros energija faktą. Atsakovės ketinimus patvirtina ir faktas, kad iš karto po pažeidimų nustatymo atsakovė sudarė elektros energijos tiekimo (pardavimo)–vartojimo (pirkimo) sutartį su ieškovu (b. l. 5). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai santykiai. Sutikdama dalyvauti sutartiniuose santykiuose, gauti iš šių santykių naudą, atsakovė sutiko prisiimti atsakomybę tiek mokėti už teikiamą elektros energiją, tiek ir laikytis kitų tokio pobūdžio santykiams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, vienodos visiems vartotojams, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovei buvo žinomos ir, naudodamasi ieškovo teikiama elektros energija, atsakovė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. CK nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tam tikromis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovės kaltei įvertinti taikytinas objektyvus protingo asmens testas (kriterijus). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Atsakovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame name gyveno R. K., kuri nuomos sutarties pagrindu įgijo teises ir pareigas, tačiau jų tinkamai nevykdė (CK 6.200 str. 1 d., 6.263 str.). Todėl paaiškėjus, kad nuostoliai dėl neapskaitinės elektros energijos vartojimo atsirado dėl nelegalios atšakos, turi būti reikalaujama priteisti žalą iš R. K.. Tačiau atsakovė nuomos sutartį pateikė tik teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, sutartis pasirašyta ne atsakovės ir neįregistruota viešajame registre. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre (CK 6.579 str.). Sutartiniu pagrindu sukurta turtinė prievolė CK 6.245 ir 6.256 straipsniuose įvardinta kaip sutartinė civilinė atsakomybė, kurią pritaikius skolininkui atsiranda pareiga atlyginti kreditoriui pastarojo patirtus nuostolius, o tam tikrais atvejais ir sumokėti netesybas. CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, vertinant ją per civilinio proceso teisėje įtvirtinto rungimosi principo (CPK 12 str.) ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkos (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) prizmę, reiškia, kad ieškovui tokio pobūdžio byloje pakanka pateikti įsiskolinimo faktą patvirtinančius įrodymus ir neprivalu įrodinėti skolininko kaltės. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus. Atsakovė nepaneigė pažeidimo buvimą ir nuostolių paskaičiavimo teisingumą patvirtinančių įrodymų. Nustačius pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų apsaugą buvimą ir šios pareigos nevykdymą, atsakovei tenka pareiga įrodinėti kaltės nebuvimo klausimą. Atsakovei nepateikus kaltę paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-12-29 sprendime byloje Nr. I (16)-21/2007 pažymėjo, kad „<...> svarbu nustatyti ar vartotojo elgesys atitinka tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių elektros tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, pripažinta, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala“. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina. CPK 263 straipsnis įtvirtina reikalavimus teismo sprendimui, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 5 ,,Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo galiojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeidęs materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

Civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą (CK 6.2 str.). Pagal šioje byloje pareikštą ieškinį AB Lesto savo reikalavimus atsakovei kildino iš nekilnojamo turto savininkui kylančių pareigų nevykdymo. Pagal ginčui aktualias Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (aktuali redakcija, galiojusi iki 2013-12-08), vartotojas – asmuo, kurio valdomi elektros energijos įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (Taisyklių 6 p.). Vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (Taisyklių 15 p.), nes vartoti elektros energiją galima tik šių Taisyklių nustatyta tvarka sudarius sutartis (Taisyklių 5 p.). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gali sudaryti ne tik turto savininkas, bet ir kitas teisėtas turto valdytojas bei nuomininkas (Taisyklių 17 ir 18 p.). Taisyklių 18 punkte numatyta, ,,Taisyklių 15 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai.(...)“. Iš nurodytų nuostatų darytina išvada, kad, prieš vartojant elektros energiją, atsakovė, kaip turto savininkė, arba turto nuomininkė, esant atsakovės raštiškam sutikimui ir pateikusi nuomos sutartį, turėjo kreiptis į ieškovą ir sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu, už kurį ieškovo paskaičiuota skola, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta tiek su atsakove, kaip nekilnojamojo turto savininke, tiek su to turto nuomininke (trečiuoju asmeniu R. K.), būtent kuri, prisipažinusi neteisėtai vartojusi elektros energiją, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra atsakinga pagal šioje byloje pareikštą ieškinį už neteisėtai suvartotą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas su šia apylinkės teismo išvada nesutinka.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad elektros energijos tiekimo paslauga į atsakovės namų valdą buvo tiekiama ir jai apie tai buvo žinoma, todėl šalių valia tiekti ir gauti elektros energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiklosčiusius tarp ginčo šalių santykius ieškovė yra elektros energijos pardavėja, o atsakovė – elektros energijos vartotoja ir pirkėja, todėl, remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalėjo sumokėti už tiektą elektros energiją ir atsakyti už pažeidimus, susijusius su neapskaitinės elektros energijos vartojimu (CK 6.387 str. 2 d.). Atsakovė nurodė, kad pažeidimų nustatymo metu jos su ieškovu nesiejo sutartiniai santykiai. Toks atsakovės argumentas taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo– pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino naudojimosi elektros energija faktą. Atsakovės ketinimus patvirtina ir faktas, kad iš karto po pažeidimų nustatymo, kaip apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, atsakovė sudarė su juo elektros energijos tiekimo (pardavimo)–vartojimo (pirkimo) sutartį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių konkliudentiniais veiksmais nuo 1998 m. (b. l. 55) buvo susiklostę sutartiniai elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai. Atsakovė, esant poreikiui ir faktiškai vartojant ieškovo elektros energiją, turėjo kreiptis į ieškovą ir sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (Taisyklių 5 ir 15 p.), tačiau to nepadarė, tuo pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent konkliudentiniais veiksmais (elektros energiją priimdama; neprašydama jos tiekimą sustabdyti ar nutraukti) atsakovė išreiškė sutikimą ieškovui tiekti elektros energiją, todėl ieškovui tiekiant, o atsakovei tiesiogiai ar nuo jos priklausomiems tretiesiems asmenims (nuomininkams) priimant ir naudojant elektros energiją, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai.

Atsakovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame name gyveno R. K., kuri nuomos sutarties pagrindu įgijo teises ir pareigas, tačiau jų tinkamai nevykdė (CK 6.200 str. 1 d., 6.263 str.), todėl paaiškėjus, kad nuostoliai dėl neapskaitinės elektros energijos vartojimo atsirado dėl nelegalios atšakos, jie turi būti priteisiami iš nuomininkės R. K., o ne iš atsakovės, kam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetęs. Tačiau pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 6.579 straipsniu, atsakovė negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju – prieš ieškovą) viešajame registre neįregistruotos ir ieškovui net nebuvusios pateiktos 2007-09-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 63–65). Be to, kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (žr., pvz., LAT 2013-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog būtent atsakovė, kaip turto savininkė, nesant sudarytos ieškovo rašytinės sutarties su nuomininke, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažintina atsakinga už suvartotą elektros energiją, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp šių šalių nebuvo pasirašyta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir kad trečiasis asmuo prisipažino atlikęs neteisėtą prisijungimą.

Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka ir Taisyklių 96 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) jo operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).

Sutikdama dalyvauti sutartiniuose santykiuose, gauti iš šių santykių naudą, atsakovė sutiko prisiimti atsakomybę tiek mokėti už teikiamą elektros energiją, tiek ir laikytis kitų tokio pobūdžio santykiams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, vienodos visiems vartotojams, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovei buvo žinomos ir, naudodamasi ieškovo teikiama elektros energija, atsakovė prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. CK nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tam tikromis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovės kaltei įvertinti taikytinas objektyvus protingo asmens kriterijus.

Sutartiniu pagrindu sukurta turtinė prievolė CK 6.245 ir 6.256 straipsniuose įvardinta kaip sutartinė civilinė atsakomybė, kurią pritaikius skolininkui atsiranda pareiga atlyginti kreditoriui pastarojo patirtus nuostolius, o tam tikrais atvejais ir sumokėti netesybas. CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, vertinant ją per civilinio proceso teisėje įtvirtinto rungimosi principo (CPK 12 str.) ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkos (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) prizmę, reiškia, kad ieškovui tokio pobūdžio byloje pakanka pateikti įsiskolinimo faktą patvirtinančius įrodymus ir neprivalu įrodinėti skolininko kaltės. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, tuo tarpu atsakovė nepaneigė pažeidimo buvimą ir nuostolių paskaičiavimo teisingumą patvirtinančių įrodymų. Nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, elektros imtuvus prijungus prieš apskaitą, atsakovei tenka pareiga įrodinėti kaltės nebuvimo klausimą. Atsakovei nepateikus kaltę paneigiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-12-29 sprendime byloje Nr. I (16)-21/2007 pažymėjo, kad „<...> svarbu nustatyti ar vartotojo elgesys atitinka tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia jam nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių elektros tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, pripažinta, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala“. Pritartina ieškovui, jog atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

CPK 263 straipsnis įtvirtina reikalavimus teismo sprendimui, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 5 ,,Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).

Išdėstytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, dėl to priėmė teismo sprendimą, kuriuo nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės žalos atlyginimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant tai, kad ieškovas, ieškiniu, pateiktu elektroninių ryšių priemonėmis, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 943,88 Lt, turėjo mokėti tik 43,74 Lt (kas atitinka 12,68 Eur) žyminį mokestį (1 943,88 x 0,03 x 0,75), ieškovui grąžintina 10,26 Lt (kas atitinka 2,97 Eur) permokėto už ieškinį žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB LESTO (j. a. k. 302577612) 1 943,88 Lt (kas atitinka 562,99 Eur) žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,74 Lt (kas atitinka 12,68 Eur) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovui AB LESTO (j. a. k. 302577612) 10,26 Lt (kas atitinka 2,97 Eur) už ieškinį permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2014-01-15 mokėjimo nurodymu Nr. 000056419 Swedbank, AB.

Priteisti iš atsakovės V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (mokama VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei LESTO (j. a. k. 302577612) 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Jolita Cirulienė