Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Byla Nr. N-62-954-12

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2010-10-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
N-62-954-12
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00377-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-954/2012Teisminio proceso Nr.4-63-3-00377-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 42.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pripažino D. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio („Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“) 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai teisės medžioti atėmimą 18 mėnesių su šaunamojo ginklo BLASER R93 Nr.911389 su optiniu taikikliu KAPS bei 6 vnt. šovinių, šovinių dėtuvės, optinio taikiklio apsaugos, šautuvo diržo, medžioklinio peilio MUELA, šautuvo dėklo konfiskavimu, taip pat pasiūlyta atlyginti laisvei gyvenančiai gyvūnijai 647 Lt žalą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda D. A. skirta už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.30 val. Vingininkų medžiotojų klubo medžioklės plote D. A. sumedžiojo vieną stirną – patiną, tačiau apie tai nepranešė medžioklės vadovui, sumedžiotą žvėrį su R. R. automobiliu parvežė į Jucaičių gyvenvietėje esančią sodybą neužpildžius licencijos, ji užpildyta tik prieš pradedant apdoroti žvėrį ir vietoj medžioklės vadovo pasirašė pats D. A., pildant licenciją neteisingai buvo nurodytas medžioklės plotų vienetas, metai, tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 23, 24 ir 25punktų reikalavimus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. A. skundą, 2010 m. spalio 29 d. nutarimu jį iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą, kuriuo asmuo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį skiriant už tai 150 Lt baudą. Teismas pažymėjo, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokolu asmeniui suformuluotas kaltinimas pažeidus Medžioklės taisyklių 23, 24, 25, 26.13, 60.33 punktų reikalavimus, tačiau skundžiamu nutarimu jis pripažintas kaltu padaręs tik Medžioklės taisyklių 23, 24, 25 punktų pažeidimus, todėl nagrinėja priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl minėtų punktų pažeidimo. Medžioklės taisyklių 23 punktas nustato, jog prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų yra sumedžiota, bei surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai. Pagal šią teisės normą akivaizdu, jog už medžioklės lapo tinkamą užpildymą atsakingas yra medžioklės vadovas. Medžioklės taisyklių 24 punktas apibrėžia licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti sąvoką – tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Numatyta, kad <...> licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant žvėrienos apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas <...>. Medžioklės taisyklių 25 punkte numatyta, kad <...> už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.

Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. vyko medžioklė, kurios vadovas buvo S. K., D. A., kartu su R. R. ir S. A. apie 21.00 val. pradėjo medžioklę Biržiškinės miške, vadovas medžiojo kitoje vietoje, apie 22.30 val. pažeidėjas sumedžiojo stirną – patiną, tačiau apie tai nepranešė medžioklės vadovui, o medžioklės licencija paties D. A. užpildyta prieš pradedant apdoroti sumedžiotą žvėrį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta nušovęs žvėrį iš karto nepranešęs medžioklės vadovui, kuris taip pat patvirtino, jog medžioklės lape nenurodė apie nušautą žvėrį, nes D. A. apie tai pranešė tik 2 val. (jau 2010 m. rugpjūčio 24 d.). Teismas pažymėjo, jog Medžioklės taisyklių 23 punktas nustato, kad už tinkamai užpildytą medžioklės lapą atsako medžioklės vadovas, todėl Institucija nepagrįstai skundžiamame nutarime D. A. atžvilgiu nurodė minėto punkto pažeidimą. Atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį atsiranda už medžiojimą be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija. Nutarimu konstatuoti licencijos užpildymo pažeidimai: 1) neteisingai nurodytas medžioklės plotų vienetas – Biržiškės miškas; 2) neteisingai nurodyti metai. Teismas pabrėžė, jog metų nurodymas – 1010 m. rugpjūčio 23 d. - yra techninio pobūdžio klaida, o Biržiškės plotų vienetas įeina į Vingininkų medžioklės plotų vienetą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo apsirikti įrašydamas medžioklės plotų vienetą, todėl Institucija nepagrįstai konstatavo, jog buvo neužpildyta licencija, o versija apie tai, jog licencija užpildyta Jucaičių kaime esančioje sodyboje (medžioklės plote) prieš dorojant žvėrį, nepaneigta.

Teismas akcentavo, kad veikos kvalifikavimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis aplinkybėmis, todėl konstatuoja, kad nesurinkus pakankamai faktinių duomenų dėl licencijos neužpildymo sumedžiojus gyvūną, D. A. veika pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį kvalifikuota nepagrįstai. Tačiau įvertinus Medžioklės taisyklėse pateiktą licencijos sąvoką bei nurodytą atsakomybę už užpildymą, akivaizdu, jog tiek medžioklės vadovas, tiek ir žvėrį sumedžiojęs medžiotojas atsako už tinkamai užpildytą licenciją. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats pasirašė ir užpildė licenciją prieš pradėdamas doroti sumedžiotą žvėrį, vadinasi, licencija buvo užpildyta netinkamai, o tokie D. A. veiksmai vertintini kaip Medžioklės taisyklių pažeidimas, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 5 dalyje. Perkvalifikuodamas asmens veiką ir parinkdamas konkrečią nuobaudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia D. A. asmenybę (anksčiau baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d.).

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti jo priimtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad D. A. sumedžiojo stirną ir neužpildė licencijos, o atsakomybei pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį atsirasti užtenka tokio veiksmo. Pabrėžia, jog Medžioklės taisyklių 24 punkte aiškiai nurodyta, kad licencija turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant žvėrienos apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš veiksmų pirmiau pradedamas.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, D. A. prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apygardos administracinio teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir kt.). Šiuo atveju apeliantas, tvirtindamas, jog byloje nustatyta, kad D. A. neužpildė licencijos sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, už ką kyla atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, jokia bylos medžiaga šiuo aspektu padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė(b. l. 63), todėl paminėtas kaltinimas vertinamas kaip paremtas spėjimais ir prielaidomis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog licencijos netinkamas užpildymas negali būti prilygintas jos neužpildymui, ko reikalauja ATPK 85 straipsnio 4 dalies dispozicija.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas