Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-13318-599/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
e2-13318-599/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08209-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Ieškovas
UAB „Sergel”
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13318-599/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08209-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel” ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 349,47 Eur skolą, 12,58 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus Telia Lietuva (buvęs AB „OMNITEL“) ir atsakovo 2010-11-02 sudaryta Sutartis dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 940118, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis naudotis bei už jas sumokėti. Pradinis kreditorius už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2015-09-30 iki 2016-03-31 išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 349,47 Eur. 2017-01-23 d. ieškovas ir Telia Lietuva (buvęs AB „OMNITEL“) pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-2150-14938, kuria Telia Lietuva (buvęs AB „OMNITEL“) perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2017-10-13 ieškovo pranešimu.

Sutinkamai su LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatomis, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Nagrinėjamoje byloje išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir dokumentus, pagrindžiančius reikalavimo teisės perleidimą, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,–vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovui prievolės sumokėti skolą neįvykdė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovui šiuo atveju kyla pareiga sumokėti 349,47 Eur skolą.

Sutinkamai su LR CK 6.258 str. 1 d. nuostatomis, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2010-11-02 sudarytos Sutarties dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 9401186 6.5 p. numatyta, jog atsakovui nesilaikant prievolės laiku apmokėti už suteiktas paslaugas, atsakovas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo atsakovui delspinigius, kurie šiuo konkrečiu atveju sudaro 12,58 Eur už 180 d. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 12,58 Eur delspinigių.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 362,05 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2020-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CK 6.62 str. - 6.63 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 6.260 str., 6.261 str., ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas pilnutinai iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 349,47 Eur skola, 12,58 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 362,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-19) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 3,72 Eur, teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sergel“, į.k. 125026242, naudai 349,47 Eur skolą, 12,58 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 362,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2020-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė