- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1037-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02671-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- G. Z.
- Ieškovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- MBNA Limited
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8719-902/2025, pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui G. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir atsakovo G. Z. priešieškinį ieškovei A. Z. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo MBNA Limited, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės A. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo G. Z. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir tęsiant iki sprendimo priėmimo dienos; taip pat nustatė laikiną atsakovo G. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Šalies argumentai
3. Atsakovas G. Z. patikslintu priešieškiniu kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikams po 100 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti laikiną ieškovės priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką su vaikais. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė aplinkybėmis, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka yra itin minimali, neatitinka vaikų interesų ir norų, atsakovo bendravimas su vaikais yra nepagrįstai apribotas, nepaisant to, jog nėra jokių įrodymų, jog atsakovas negali pasirūpinti vaikais.
4. Ieškovė su atsakovo prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių naujų ir objektyvių faktų, aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą keisti teismo nutartį, pagal kurią yra sureguliuotos ir daugiau nei tris mėnesius vykdomos dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaikais sąlygos. Pažymėjo, kad kas savaitę keičiantis vaikų bendravimui su tėvu ir mama, vaikai patirs daug nepatogumų. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas su tėčiu bei rotaciniu, lygių dalių principu grindžiamas bendravimas po savaitę laiko, įneš sumaišties ir nestabilumo į vaikų kasdieninį gyvenimą. Tai pat ieškovės teigimu, kadangi atsakovas dirba užmiestyje, neturės galimybių vaikus suvežioti į visas jų lankomas ugdymo įstaigas, tame tarpe ir į muzikos mokyklą, kurią lanko abu vaikai.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, jog vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekiant išsaugoti vaikų gyvenimo stabilumą, šiuo metu Skyrius nemato pagrindo keisti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą. Taip pat nurodė, kad nesutinka su atstovo prašymu priteisti laikiną išlaikymą iš vaikų mamos, o priteistinas išlaikymo dydis iš G. Z. gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pasiūlymą nustatyti maksimalų tėvo ir vaikų bendravimą principu „50/50“. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę ir turimus duomenis apie šeimą tikslinga nustatyti tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką principu „50/50“, nes būtent tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius nepilnamečių vaikų interesus ir atlieptų jų poreikį maksimaliai laiko praleisti su abiem tėvais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovo G. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies - pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nustatytos laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z. ir D. Z. tvarką ir išdėstė ją taip:
„1. G. Z. bendrauja su vaikais kiekvienų metų neporinės savaitės penktadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą porinės metų savaitės penktadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val.
1.1. Pasiimant ir perduodant vaikus, kartu su jais turi būti perduodami visi jiems reikalingi asmeniniai daiktai ir ugdymosi priemonės.
1.2. Atsižvelgiant į tai, kad abu nepilnamečiai vaikai šiuo metu lanko muzikos mokyklos fortepijono klasę, abiejų tėvų namuose jiems turi būti užtikrinamos vienodos galimybės groti klavišiniu muzikos instrumentu.
2. Nepilnamečiams vaikams leidžiant laiką su G. Z. yra užtikrinamas nepertraukiamas vaikų būrelių ir kitų užsiėmimų lankymas.
3. Nepilnamečiams vaikams esant pas kiekvieną iš tėvų, jiems sudaromos neribotos galimybės bendrauti su skyrium esančiu tėvu. Tėvai turi užtikrinti, kad vaikų telefonai visuomet būtų įjungti ir pakrauti, o bendravimas netrikdytų vaikų nakties poilsio laiko.
4. Tėvai skatinami bendradarbiauti ir vengti konfliktų, kurie neigiamai veikia vaikų emocinę būseną. Jei kyla nesutarimų dėl bendravimo tvarkos, siūloma kreiptis į tarpininką (pvz., socialinį darbuotoją ar mediatorių), kad būtų išvengta tiesioginių konfliktų vaikų akivaizdoje.
5. Tėvai vienas kitą nedelsiant informuoja apie svarbius vaikų gyvenimo įvykius (pvz., sveikatos problemas).
6. Kalendorines šventes: Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, vaikai praleidžia pas abu iš tėvų po lygiai, pagal iš anksto tėvų suderintas dienas bei atsižvelgiant į vaikų norus.“
Likusioje dalyje atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas netenkino.
7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, aktualius klausimui dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų dabartinė gyvenamoji vieta atitinka jų interesus ir poreikius, yra stabili, jiems pažįstama ir artima, todėl, šiuo metu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (vaikų motina), atitinka nepilnamečių vaikų interesus, laikinai sureguliuoja esamą konfliktinę situaciją tarp vaikų tėvų ir užtikrina esamos padėties stabilumą, todėl keisti vaikų gyvenamosios vietos nėra pagrindo.
8. Dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo, teismas nurodė, kad įvertinęs Skyriuje registruotus vaiko teisių pažeidimus, šalių pasisakymus ir papildomai išklausytą nepilnamečių vaikų nuomonę, nustatė, jog šiuo metu galiojančios laikinosios bendravimo tvarkos vykdymas yra apsunkintas dėl šalių tarpusavio konfliktiškumo, o vaikai laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir išklausant jų nuomones 2025 m. birželio 20 d., t. y. nori praleisti su kiekvienu iš tėvų vienodai laiko gyvenant pas kiekvieną po savaitę laiko. Teismas atsižvelgęs į tai, kad vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių, į vaikų nuomonę, bei į tai, kad šalys gyvena tame pačiame mieste, kas nesudaro jokių kliūčių abiem tėvams užtikrinti tinkamą ir savalaikį vaikų pristatymą į ugdymo įstaigą ar būrelių lankymą, į tai, kad šalių darbo grafikas taip pat nesudarys kliūčių užtikrinti vaikų pristatymą ir pasiėmimą, nusprendė pakeisti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su tėvais „50:50“ principu.
9. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta lieka nepakeista, netenkino atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovės. Teismas taip pat atsisakė sumažinti 2025 m. birželio 12 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, motyvuodamas tuo, kad byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, laikino išlaikymo suma nėra grindžiama rašytiniais įrodymais, teismas neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, šiai dienai nėra aišku, kokio dydžio išlaikymas vaikams yra reikalingas, taip pat byloje nėra duomenų ar argumentų, jog dabartinė nustatyta laikino išlaikymo suma būtų neteisinga ar neproporcinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas G. Z. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti vaikams teikiamą laikiną išlaikymą iki 150 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesumažinti priteisto laikino išlaikymo dydžio. Nurodo, kad teismas pakeitęs laikiną bendravimo tvarką „50:50“ principu, neįvertino, kad vaikams gyvenant kartu su apeliantu, jam taip pat reikės pirkti maistą, gaminti, pirkti rūbus vaikams, su jais vykti pramogauti, į gydymo įstaigas. Apelianto teigimu, į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai (nuotraukos, pažymos, pirkinių kvitai, sąskaitų išrašai), patvirtina, kad apeliantas ne tik prisideda prie kasdienių vaikų poreikių tenkinimo, bet ir rūpinasi jų sveikata, laisvalaikiu bei pramogomis. Tokiomis aplinkybėmis 300 Eur dydžio laikino išlaikymo priteisimas tik iš apelianto iš esmės iškreipia abiejų tėvų prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus esmę, vienam iš tėvų, t.y. apeliantui nepagrįstai perkeliant abiejų tėvų išlaikymo pareigą, o kitam, t.y. ieškovei, suteikiant galimybę nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės nesant tam jokių objektyvių pagrindų.
10.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės, kurios bendravimo laikas su vaikais nustatytas toks pat kaip ir apelianto, išlaidos vaikams yra kompensuojamos, tačiau apeliantui šių išlaidų niekas nekompensuoja, paramą iš valstybės (vaiko pinigus) taip pat gauna tik ieškovė, nors jos objektyviai įskaičiuotinos į vaiko būtinųjų išlaidų apimtį. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti papildomai gauna po 122,50 Eur kas mėnesį valstybės kiekvienam vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudaro 654,89 Eur (777,39 Eur -122,50 Eur), o vieno iš sutuoktinių – 327,45 Eur (654,89 Eur/2). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti priteistino laikino išlaikymo dydį bent jau iki 164 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė aiškią, pagrįstą ir motyvuotą nutartį. Nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Laikino išlaikymo sumos yra ieškovės naudojamos nepilnamečių vaikų būtiniausiems poreikiams užtikrinti, tik ieškovė perka vaikams reikalingas ugdymo priemones, uniformas, aprangas, apatinius, viršutinius drabužius, avalynę, drabužius laisvalaikiui, atsižvelgiant į sezoniškumą. Teismo įpareigojimu, visi nepilnamečiams vaikams reikalingi asmeniniai daiktai, ugdymo priemonės yra perduodami atsakovui, prasidėjus atsakovo bendravimo savaitei, tad atsakovui pirkti jokių daiktų vaikams nėra poreikio. Ieškovė sumoka visas rinkliavas, mokesčius, susijusius su vaikų ugdymu, mobiliojo ryšio priemonių ir ryšio paslaugų naudojimu. Kaip pageidavo atsakovas, jis pasiėmęs bendrauti vaikus užtikrina tik jų minimalius poreikius maistui. Atsakovas teigė, jog turi galimybes nuvežti ir pasiimti vaikus į/iš ugdymo įstaigos, neformaliojo švietimo būrelių, užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo sąlygas, tuo buvo grindžiamos atsakovo galimybės maksimaliai bendrauti su vaikais.
11.2. Atsakovo nurodytas išlaikymo prievolės disbalansas nepagrįstas ir neįrodytas, o atsakovo atskirasis skundas deklaratyvus, paremtas teismų praktikos citavimu, kuri nėra susijusi su konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bet apima nuolatinio nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jo dydžio aspektus. Pažymėtina tai, kad ieškovė jau rugsėjo mėnesį sudarė neformaliojo švietimo sutartis, prisiėmė kitus sutartinius įsipareigojimus dėl vaikų ugdymo išlaidų apmokėjimo, vaikams reikalingų priemonių, paslaugų vaikams teikimo ir apmokėjimo, tad įsipareigojimų vykdymo tęstinumas turi būti išsaugotas. Teismas teisingai ir motyvuotai, siekdamas išsaugoti vaikų išlaikymo stabilumą, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tęstinumą, nepakeitė vaikams nustatyto laikino išlaikymo mokėjimo tvarkos, tačiau įpareigojo šalis toliau tęsti vaikų ugdymo procesus. Ieškovė be kita ko, jau yra įgijusi vaikams reikiamas artėjančio žiemos sezono prekes, vaikai naudojasi jiems įgytomis priemonėmis, tad atsakovas neturi pareigos ir nemoka jokių papildomų vaikų išlaidų. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad didelė dalis atsakovo pirkinių yra susijusi su atsakovo buities užtikrinimu, tame tarpe vaikams įgyta dviaukštė lova, sintezatorius yra skirti atsakovo aplinkos pritaikymui tinkamam bendravimui su vaikais, ko iš esmės pageidavo atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta pakeisti nustatytą laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
16. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės A. Z. ir atsakovo G. Z. santuokos nutraukimo ir tuo susijusių pasekmių taikymo. 2025 m. birželio 12 d. nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir tęsiant iki sprendimo priėmimo dienos; taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Skundžiama 2025 m. spalio 3 d. nutartimi teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nustatytos laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Z. ir D. Z. tvarką, nustatydamas, kad šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais „50:50“ principu. Taip pat teismas minėta nutartimi paliko vaikų gyvenamąją vietą nepakeistą bei atsisakė tenkinti atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikams po 100 Eur per mėnesį.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia 2025 m. spalio 3 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti vaikams nustatyto laikino išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad teismui pakeitus laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustačius, kad vaikai su kiekvienu iš tėvų praleidžia po tiek pat laiko, jam tenka ir didesnės kasdieninės vaikų išlaikymo išlaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovo vertinimu toks teismo sprendimas reiškia tėvų teisių ir pareigų disbalansą.
19. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia kitokį reikalavimą, nei teikė pirmosios instancijos teismui, t.y. prašo ne priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės, o sumažinti iš jo priteistą laikiną išlaikymą nuo 300 Eur iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 312 straipsnyje yra numatytas draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus, tačiau šiuo atveju siekiant užtikrinti prioritetinius vaikų interesus, teismas atskirąjį skundą nagrinėja iš esmės ir pasisako dėl jame nurodytų argumentų.
20. Pirma, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pakeitęs laikiną bendravimo tvarką ir nustatęs, jog vaikai praleidžia po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, turėjo objektyvų pagrindą pakeisti ir nustatyto laikino išlaikymo dydį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio (jo pakeitimo) klausimas, kuris nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės ir įvertinus visus byloje pateiktus faktinius įrodymus, susijusius su finansine padėtimi (gaunamomis pajamomis, išlaidomis būstui, komunalinėms, pragyvenimui ir pan.) Dėl to teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (o tai pat ir pakeitimo, nesant esmingai pasikeitusių aplinkybių), teismas negali išsamiai pasisakyti dėl argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš šalių nurodytų aplinkybių, ieškovė dengia išlaidas susijusias su vaikų ugdymu, mokesčių apmokėjimu. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Priešingai, apeliantas patvirtino, kad vaikų ugdymo įstaigų, būrelių ir užsiėmimų išlaidas ir kitus svarbius vaikų poreikius dengia ieškovė (atskirojo skundo 25 punktas). Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad didžioji dalis atsakovo pirkinių yra susijusi su atsakovo buities užtikrinimu (dviaukštė lova, sintezatorius, televizorius), kurie skirti atsakovo aplinkos pritaikymui tinkamam bendravimui su vaikais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, kad pakeitus laikiną bendravimo tvarką, iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaikų išlaikymu, nėra faktinio pagrindo.
21. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė proporcingumo principą. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė esminių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pakeitus laikiną bendravimo tvarką, apeliantui buvo perkelta pareiga iš dalies dengti ir su esminiais (ne kasdieniniais) vaikų poreikiais susijusias išlaidas. Aplinkybės, kad apeliantas patiria padidėjusias maisto, kuro ar jo gyvenamosios vietos pritaikymo vaikų poreikiams išlaidas, neįrodo, kad nustatyta laikino išlaikymo suma būtų neteisinga ar neproporcinga. Taip pat paminėtina, kad apeliantas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, esmingai keičiančių jo finansinę situaciją, kuri jau buvo įvertinta sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma 150,00 Eur suma kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, kurią siekia mokėti apeliantas, neužtikrintų nepilnamečių vaikų interesų. Apeliantas vertina tik savo finansines galimybes teikti išlaikymą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, kuriai neabejotinai tenka didesnė našta užtikrinti vaikų poreikius. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo jau išspręsto teiktino laikino išlaikymo dydžio klausimo, laikino išlaikymo dydis apskaičiuotas pagal teismų praktikoje ne kartą minimus kriterijus, jų neviršija. Pastebėtina ir tai, kad orientacinis minimalaus atlyginimo kriterijus pripažintinas kaip užtikrinantis būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius. Tuo tarpu apeliantas ir prašydamas pakeisti jau nustatytą sumą, ją sumažinant, nepagrindė, kaip jo ketinamas mokėti išlaikymas užtikrins būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius (CPK 178 straipsnis).
22. Nepagrįstai apeliantas, siekdamas sumažinti išlaikymo dydį, remiasi ir argumentu, jog teismas, nesumažindamas laikino išlaikymo dydžio, neįvertino valstybės teikiamos paramos ieškovei. Visų pirma, kaip matyti iš 2025 m. birželio 12 d. nutarties turinio, laikino išlaikymo dydis nustatytas atsižvelgus į valstybės teikiamą paramą kiekvienam nepilnamečiam vaikui – mokamą išmoką. Antra, kaip jau minėta, šiuo atveju sprendžiamas tik laikino išlaikymo klausimas (laikinas išlaikymas priteistas iki teismo sprendimo priėmimo), kai tuo tarpu priimant galutinį sprendimą bus sprendžiamas išlaikymo bei jo dydžio nepilnamečiams vaikams klausimas, vertinant byloje esančius įrodymus, tarp jų ir atsakovo minimas ieškovės gaunamas įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas iš valstybės, taip pat ir realius vaikų poreikius.
23. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog nenustatyta byloje esmingai pasikeitusių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą keisti 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nustatytą laikino išlaikymo dydį, bei vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio nepakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo, nutartis, kuria nesumažintas teikiamo išlaikymo dydis, nesuvaržo atsakovo teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepažeidžia atsakovo lygiateisiškumo ir nėra neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.