Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-349-932/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
AN2-349-932/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02013-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-349-932/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02013-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-1596-2020 paliktas nepakeistas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1596-2020 S. K. Š. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog 2020 m. birželio 7 d., apie 15.55 val., Vilniuje, Savanorių pr. 48 įžengė į pėsčiųjų perėją šviečiant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją perėjo, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 43 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalyje. Už tai jam paskirta 20 eurų dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi jo skundo netenkino. Teismas pažymėjo, jog už ANK 428 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą nenumatyta galimybė paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nustatytu terminu pareiškėjas S. K. Š. administracinio nurodymo sumokėti 10 eurų dydžio baudą neįvykdė. Neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo teisena tęsiasi bendra tvarka bylą nagrinėjant institucijoje, kas ir buvo nurodyta S. K. Š. įteiktame administracinio nusižengimo protokole. Teismas konstatavo, kad skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui institucijos pareigūnas pagrįstai paskyrė ANK 428 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 20 eurų dydžio nuobaudą, skundžiame nutarime teisingai konstatuota, kad nėra S. K. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Institucijos pareigūnas, net ir nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pareiškėjui paskyrė minimalų baudos dydį.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį prašymai ir teisiniai argumentai

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, apeliantas pateikė skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir dėl padaryto administracinio nusižengimo jam paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Apeliantas skunde nurodo išvakarėse nusipirkęs bilietą į traukinį, kuris turėjo išvykti 17.00 val. Buvo sekmadienio popietė, iš abiejų gatvės pusių nebuvo jokio transporto. Jis buvo neįpareigotas, o sulaukė tik siūlymo sumokėti 10 eurų dydžio baudą, t. y. pasiūlė apsispręsti pačiam. Apeliantas pažymi nors ir negyvena skurdžiai, tačiau mano, kad jo padarytas nusižengimas tėra formalus, vertas įspėjimo.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. V. pateiktame atsiliepime prašoma apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pateikto skundo argumentais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia paduoto apeliacinio skundo turinys. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija padaryto nusižengimo, o teismas neįžvelgia, kad nusižengimas būtų inkriminuotas nepagrįstai, todėl neturėdamas pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, šioje nutartyje pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

7. Apeliantas savo skunde dėsto argumentus, susijusius su administracinio nurodymo vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo aspektu išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, todėl iš naujo argumentai nekartotini, pažymėtinos tik atskiros aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o, kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Pabrėžtina, jog bauda – tai viena iš ANK 23 straipsnyje įtvirtintų administracinių nuobaudų rūšių. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Apeliantui kartu su administracinio nusižengimo protokolu kaip tik ir buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriame pasiūlyta sumokėti 10 eurų dydžio baudą. Apeliantas skunde nurodo supratęs tokį pasiūlymą iš esmės kaip galimybę jam pačiam laisvai apsispręsti ar mokėti nurodyto dydžio baudą, ar apskritai jos nemokėti. Tokia interpretacija yra aiškiai neteisinga. Administracinio nurodymo ir jame pateikiamo pasiūlymo esmė yra suteikti galimybę kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palengvinti savo teisinę padėtį, taip pat padarytus nusižengimus tiriančioms ir nagrinėjančioms institucijoms palengvinti kylančią administracinę naštą (perteklinio bylų, kuriose visos aplinkybės yra aiškios, nagrinėjimo), tačiau siūlymas susimokėti atitinkamo dydžio baudą, anaiptol, negali būti suprantamas kaip pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikiama pasirinkimo teisė nuspręsti, ar sumokėti nurodyto dydžio baudą, ar jos apskritai nemokėti. Tokia interpretacija paneigtų administracinės nuobaudos prievartinį pobūdį, sudarytų prielaidas visuomenėje formuoti nebaudžiamumo jausmą už tam tikrus administracinius nusižengimus, užkirstų kelią įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinės nuobaudos paskirtį.

10. Už ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 20 iki 40 eurų. Kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju apeliantui administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 10 eurų. Apeliantas administracinio nurodymo neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas administracinio nurodymo neįvykdė, šis nurodymas, remiantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, tapo negaliojančiu ir administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta bendra tvarka.

11. Bylą išnagrinėjus bendra tvarka, apeliantui buvo paskirta ANK 428 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 20 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su tokia bauda, apeliantas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau teismas skundo netenkino. Nagrinėjamame apeliaciniame skunde vėlgi prašoma sušvelninti paskirtą nuobaudą ir apsiriboti įspėjimu. Pabrėžtina, kad apelianto prašoma skirti administracinė nuobauda nėra numatyta ANK 428 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kas reiškia, jog šiuo atveju prašoma skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatytą straipsnio sankcijoje.

12. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

13. Šiuo klausimu aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020 išaiškinta, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

14. Pasisakydamas dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog tiek bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, tiek apylinkės teismas procesiniuose sprendimuose nepagrįstai konstatavo, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui yra sukakę (duomenys neskelbtini) metai ir tai yra pagrindas pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir šioje dalyje pakeisti institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį.

15. Visgi, nepaisant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės nustatymo, teismas neturi pagrindo apeliantui skirti švelnesnę ir jo prašomą nuobaudą – įspėjimą. Pabrėžtina, jog būtinybę apsiriboti būtent tik tokia nuobauda apeliantas sieja ne su kokiomis nors, jo manymu, išskirtinėmis aplinkybėmis, bet vadovaudamasis subjektyviu įsitikinimu, kad jo padarytas nusižengimas negalėjo sukelti pavojaus nei eismo saugumui, nei jam pačiam, tai neva tebuvo formalus pažeidimas, vertas tik įspėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad įvykis kilo sekmadienio popietę ir iš abiejų pusių nesimatė jokio transporto, apeliantas skunde savo elgesį – perėjimą per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui – laiko suprantamu ir, kaip galima suprasti, pateisinamu. Iš to matyti, kad nors skundą padavęs asmuo ir pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, tačiau savo elgesio nevertina kritiškai, paties nusižengimo nė kiek nesureikšmina, netgi neįžvelgia jokio pavojingumo, o elgesį apskritai laiko suprantamu ir pateisinamu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog į apelianto interesus jau yra pakankamai atsižvelgta, nes jam ir taip paskirta minimali ANK 428 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Kaip matyti iš paties apelianto pozicijos, tokio dydžio nuobauda jam nesudarys finansinių nesklandumų, materialinė padėtis nėra apsunkinta.

16. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti apeliantui švelnesnę, nei sankcijoje numatytą, administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

S. K. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1596-2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį pakeisti bei pripažinti K. S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.

Kitą nutarimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė