Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. C., jo įgaliotiems atstovams - advokato padėjėjui Mindaugui Krivickui, advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., 130² str., 124¹ str. 1 d., 123 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 10 d., 02 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), V. C. vairavo transporto priemonę VW Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilės girtumas. V. C. yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojas nepateikė automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilis buvo išregistruotas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,16, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. C. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Teismui parodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. jo prašymu pas jį atvažiavo Ž. B. sutvarkyti mamai priklausančio automobilio VW Toureg. Sutvarkius automobilį VW Toureg, mama juos abu pakvietė vakarienės, po kurios nuėjo miegoti. Buvo vėlus paros metas. Ž. B. pasiūlė vykti pas jį atsigerti alaus. Jis žinojo, kad mama turi dar vieną seną automobilį, sugalvojo jį jai nežinant paimti ir ryte grąžinti. Imdamas raktelius, pamatė, kad yra ir kito automobilio VW Toureg rakteliai. Automobilio VW Toureg raktelius perdavė Ž. B., pasiėmė techninį pasą. Automobilį VW Toureg vairavo Ž. B.. Nuvažiavę į Ž. B. kiemą, pasistatė mašiną, nuėjo į barą ir atsigėrė alaus. Vėliau nusprendė mašinoje pasiklausyti muzikos, su savimi pasiėmė alaus. Sėdint automobilyje VW Toureg, prie jų priėjo policijos pareigūnai. Įvykio dieną automobilio jis nevairavo, automobilį VW Toureg vairavo Ž. B.. Mamai priklausantį automobilį VW Toureg jis pasiėmė savavališkai, su savimi neturėjo automobilio dokumentų, nežino ar automobilis buvo priregistruotas (42 b.l.).

Apklausta 2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu transporto priemonės VW Toureg savininkė L. L. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos sūnus. Teismui ji paaiškino, kad įsigijo VW Toureg automobilį su defektu. Sūnaus draugas Ž. B. moka taisyti mašinas, todėl jis atvažiavo jai ir sūnui padėti. Po to, kai sūnaus draugas sutvarkė automobilį, ji juos abu pakvietė vakarienės. Po vakarienės ji nuėjo miegoti, o iš ryto jai paskambino, kad automobilis areštuotas. Automobilio rakteliai buvo koridoriuje, raktų dėžutėje, niekas niekada jų nelietė, ji negalvojo, kad sūnus taip padarys. Sūnus paėmė automobilio raktelius be jos žinios, ji tuo metu miegojo. Nurodė, kad žinojo, jog sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilio draudimo neturėjo, nes su juo nevažinėjo (42-43 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. jam paskambino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, paprašė apžiūrėti mašiną. Nuvažiavo pas jį ir tvarkė mašiną. Ilgai užtruko, todėl V. C. motina pakvietė pavalgyti, užsikalbėjo, jo motina išėjo. Pasikalbėjo su V. C. ir nutarė važiuoti namo, atsigerti alaus. V. C. sakė, kad jo mama turi seną mašiną, tačiau atnešė VW Toureg raktelius ir jie išvažiavo. Nuvažiavo prie jo namo, užėjo į šalia esantį barą, vėliau sugalvojo pasiklausyti muzikos, jis atsisėdo į galą, o V. C. į priekį. Garsiai klausėsi muzikos ir kai atvyko policijos pareigūnai, pagalvojo, kad kažkas pareigūnus iškvietė dėl muzikos. Kai išėjo iš baro, automobilio VW Toureg niekas nevairavo, nežino ar automobilis buvo užvestas, tačiau konsolė skleidė šviesą. Žinojo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės vairuoti, V. C. planavo pas jį pernakvoti ir kartu su juo parvaryti mašiną, kol motina nepastebėjo (43 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad įvykio dieną važiavo Draugystės gatve ir pastebėjo VW Toureg automobilį, kuris važiavo „bordiūrais“. Automobilis visą laiką buvo matomumo zonoje, atstumas tarp VW Toureg ir tarnybinio automobilio buvo apie 5 metrus. Įsuko į kiemą, automobilį vairavęs V. C. išlipo, bandė pasišalinti. Automobilyje, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, buvo vyriškis. Vairuotojas pateikė tik automobilio registravimo liudijimą, patikrino duomenų bazėje ir nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės vairuoti. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo patikrintas blaivumas. Prieš blaivumo patikrinimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų surašytas draugui, kuris turi teisę vairuoti (55-56 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad įvykio dieną patruliuodamas su R. B. pastebėjo automobilį, kuris įtartinai manevravo. Privažiavo prie minėto automobilio, iš automobilio išlipo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bandė pasišalinti. Visą laiką matė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo ir išlipo iš automobilio. V. C. patikrino ir nustatė, kad jis neblaivus. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kartu buvo vaikinas ir mergina (56 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. C. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, teismo posėdžio metu parodė, jog jis automobilio VW Toureg nevairavo neblaivus, o sėdėjo minėtame automobilyje ir klausėsi muzikos, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo patvirtina ir jo versiją, kad ne jis vairavo automobilį VW Toureg, paneigia, visų pirma, nuoseklūs policijos pareigūnų R. B. ir A. M. parodymai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad tiesiogiai matė, jog automobilį VW Toureg vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, automobilis važiavo „bordiūrais“, buvo patikrintas jo blaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (55-56 b.l.). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. M., kuris pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, privažiavus prie minėto automobilio, iš jo išlipo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bandė pasišalinti. Parodė, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį VW Toureg, o patikrinus V. C. blaivumą ir nustatė, kad jis neblaivus (56 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniuose pranešimuose (4,5 b.l.) užfiksuotas įvykio aplinkybes, kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Pažymėtina, jog V. C. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepaneigia bei jo administracinės atsakomybės nešalina, ir V. C. įgaliotos atstovės advokatės Irenos Sabaitienės nurodoma aplinkybė apie tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje esantys vienodi tarnybiniai pranešimai rodo vienodą pareigūnų, kurie tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje ir stebėjo tas pačias aplinkybes, situacijos vertinimą, todėl dėl jų objektyvumo abejonių nekyla (2012 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-646/2012). V. C. įgaliotos atstovės advokatės Irenos Sabaitienės nurodoma aplinkybė, kad nėra aiškiai nustatyta pažeidimo padarymo vieta, tai yra ar Draugystės g. 5 C, ar Draugystės g. 5B, tačiau tai nelaikytina esminiu prieštaravimu, kadangi byloje esantys skirtingi namų numeriai nėra nutolę itin dideliu atstumu vienas nuo kito, iš esmės yra maždaug toje pačioje zonoje. Šiuo atveju nurodyta gatvė bei namų, esančių toje pačioje zonoje, numeriai, manytina, yra pakankamai tiksli įvykio vietos aplinkybė ir tai nelaikytina esminiu trūkumu (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-66-2014).

Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja Ž. B. parodymais, kadangi Ž. B. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, įvykio metu buvęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimų, dėl kurių padarymo yra kaltinamas V. C., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti V. C. administracinės atsakomybės, be to, juos paneigia ir V. C. kaltę įrodo ne tik aukščiau paminėtų tiesiogiai teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymai, tačiau ir kiti byloje surinkti bei teismo tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), asmens blaivumo testas Nr. 2155, iš kurio matyti, kad V. C. 2015 m. lapkričio 10 d., 03 val. 18 min., nustatytas 1,35 promilių girtumas (2 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatas (3 b.l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (6 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (7 b.l.), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, jog V. C. yra baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą (16-18 b.l.).

Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

V. C. 2012 m. vasario 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., jam paskirta nuobauda - 1300 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, nenustatyta, kad šios nuobaudos vykdymas būtų sustojęs. Nesumokėjęs paskirtosios baudos už ankstesnį teisės pažeidimą, jis padarė naują analogišką pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2AT-62-696/2015).

Nagrinėjamoje byloje V. C. veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti pagal 123 str. 1 d., kadangi iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad transporto priemonė VW Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išregistruota (11 b.l.). V. C. veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti ir pagal 124¹ str. 8 d., kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė automobilio civilinės atsakomybės draudimo, o pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą, kurio pažeidimas inkriminuotas V. C., <...> Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės <...>. V. C. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Krivickas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) pateikė teismo posėdžio metu, iš jo matyti, kad transporto priemonė VW Toureg yra apdrausta nuo 2015-10-16 iki 2016-01-15 (29 b.l.), tačiau šio dokumento V. C. su savimi neturėjo ir tikrinančiajam pareigūnui nepateikė, todėl jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d. sudėtį.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. C. 2015 m. lapkričio 10 d., 02 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilės girtumas. V. C. yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojas nepateikė automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilis buvo išregistruotas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,16, 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ir 130² str., sudėtis. V. C. kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. C. turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p). V. C. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, daro tapačius administracinius teisės pažeidimus, išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, tai itin neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybė traukiamo asmens asmenybę, bei rodo jo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – maksimalaus dydžio baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d. ir 130² str., sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 130² straipsnyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kad transporto priemonės savininkė L. L. perleido jai nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Toureg administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apklausta teismo posėdžio metu ji parodė, kad pažeidimo padarymo dieną sūnaus draugas tvarkė minėtą transporto priemonę, sūnus su draugu ilgai užtruko, ji tuo metu paruošė vakarienę, po vakarienės nuėjo miegoti, o sūnus savavališkai pasiėmė automobilio raktelius (42-43 b.l.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neapibrėžia perleidimo sąvokos, teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr.19, p.69). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „perleidimas“ apibrėžia kaip „atidavimą“. Teismo nuomone, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių transporto priemonės savininkės L. L. teisme pateiktą versiją, kad savo transporto priemonės ji administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neperleido, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininkės valią, jai šių aplinkybių nežinant, dėl to L. L. negali būti atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio VW Toureg konfiskavimas neskirtinas.

Nagrinėjamoje byloje V. C. veika taip pat kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., kuris numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, todėl konstatuotina, kad teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. fiksavimas, nustačius sunkesnio pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. padarymą yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Dėl to V. C. padarytas pažeidimas, t.y. transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, padarytas neblaivaus asmens, bausto už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kvalifikuotinas tik pagal vieną administracinį įstatymą – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., o administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹str., 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., 129 str., 130² str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. C. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ir 130² str., ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį – 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį - 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas – 1 448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK: 15053055453. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.