Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-590-464/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2-590-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00204-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-590-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00204-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-590-464/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ ieškinį atsakovui M. L. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Mikroklimatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti UAB „Mikroklimatas“ 2018-03-01 ir 2018-07-26 atliktus atsakovui M. L. mokėjimus negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą M. L. grąžinti ieškovei BUAB „Mikroklimatas“ 54 000 Eur.

2. Nurodė, kad atsakovas, būdamas vieninteliu BUAB „Mikroklimatas“ akcininku ir vadovu, Vilniaus apygardos teismui 2018-08-21 pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018 priimta 2018-09-14 nutartimi bankroto bylą bendrovei iškėlė, ši nutartis įsiteisėjo 2018-09-26.

3. Bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės dokumentais, nustatė, kad atsakovas 2018-01-11, 2018-02-28, 2018-03-27 paskolų sutartimis paskolino bendrovei iš viso 73 500 Eur. Šalys susitarė, kad paskolos suteikiamos neatlygintinai, o paskolų grąžinimo terminas sueina 2018-06-30. Tačiau ieškovė 2018-03-01 bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 44 000 Eur dydžio sumą, o 2018-07-26 – dar 10 000 Eur, nors tuo metu bendrovė turėjo didelės vertės vykdytinų finansinių įsipareigojimų kitiems tos pačios ir aukštesnės eilės kreditoriams.

4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovui priklausantį 54 000 Eur vertės turtą, t. y. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Šį prašymą grindė aplinkybe, kad atsakovas, nuo 2013 metų būdamas vieninteliu BUAB „Mikroklimatas“ akcininku ir vadovu, gerai žinojo įmonės finansinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams bei galimybes atgauti skolas iš debitorių. Atsakovas ginčijamus mokėjimus atliko likus vos keletui mėnesių iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kai įmonė jau buvo nemoki. Atsakovo veiksmai patvirtina atsakovo nesąžiningumą bei galimybę imtis veiksmų turtui sumažinti, pabloginti savo finansinę padėtį, siekiant apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-12 nutartimi tenkino prašymą ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones –areštavo 54 000 Eur sumos atsakovui M. L. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai arešto sumai areštavo atsakovo pinigines lėšas, vertybinius popierius, priklausančius atsakovui ir esančius pas jį ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove BUAB „Mikroklimatas“, naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti ir specialiesiems poreikiams tenkinti.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra preliminariai pagrįstas.

7. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės iš tiesų kelia abejonių dėl atsakovo atliktų veiksmų sąžiningumo. Ginčo pobūdis ir atsakovo atlikti prieš bankroto bylos inicijavimą galimai nesąžiningi veiksmai leido teismo pripažinti, kad, netaikius atsakovo turtui arešto, egzistuoja tikimybė, jog atsakovas gali imtis ir kitų veiksmų turtui paslėpti ar jį apsunkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas M. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-02-12 nutartį ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė laikotarpiu nuo 2013-10-15, iki 2018-01-11 buvo skolinga atsakovui 39 889,34 Eur. Kadangi 2018-01-11 atsakovas ieškovei paskolino dar 9 500 Eur, ieškovės skola atsakovui padidėjo iki 49 389,34 Eur. Taip pat atsakovas 2018-02-28 paskolino ieškovei 34 500 Eur sumą. Ieškovės 2018-03-01 atliktas 44 000 Eur bankinis pavedimas buvo skirtas grąžinti skolas, atsiradusias dar iki 2018-01-11 ir 2018-02-28 paskolos sutartimis paskolintų sumų. Paskolos 2018-03-27 sutartimi atsakovas paskolino ieškovei 29 500 Eur. Ieškovė 2018-07-26 bankiniu pavedimu grąžino atsakovui 10 000 Eur sumą, juolab kad 2018-01-11, 2018-02-28, 2018-03-27 sutartimis visą paskolos sumą ieškovė buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2018-06-30.

8.2. Ieškovė neįrodinėjo, kokius ji turėjo kreditorinius įsipareigojimus 2018-03-01 ir 2018-07-26, kuomet buvo atlikti bankiniai pavedimai atsakovui. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ieškovė nebuvo skolinga iki pat bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės bankrotą lėmė staigus vykdomų užsakymų sutrikimas 2018 metų vasarą.

Atsiliepimas

8.3. Atsakovo veiksmuose nebuvo nesąžiningų veiksmų. Ieškovės teiginiai, kad jos darbuotojams 2018 m. gegužės mėnesį nebuvo mokamas darbo užmokestis, nepagrindžiami jokiais įrodymais. Pažymi, kad įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondui susidarė 2018-08-17, tačiau tik dėl to, kad ieškovei buvo pradėta bankroto procedūra.

8.4. Ieškovė nepateikia teismui visų reikšmingų bylai dokumentų, iš kurių matyti, jog 2018-03-01 metu BUAB „Mikroklimatas“ buvo veikianti, moki, pilnai galinti atsiskaityti su kreditoriais bendrovė. Bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis.

9. Ieškovė BUAB „Mikroklimatas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-02-12 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Kartu su ieškiniu pateikta ieškovo finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir lėšų apskaitos lentelė patvirtina, kad ieškovė 2018-03-01 turėjo vykdytinų finansinių įsipareigojimų kitiems, aukštesnės eilės kreditoriams, kurie sudarė ne mažiau kaip 44 305,25 Eur, kai ieškovės turimos piniginės lėšos sudarė 48 114,72 Eur. Aplinkybė, kad ieškovė 2018-03-01 pavedimu grąžino ne 2018 metais, o anksčiau atsakovo ieškovei suteiktą paskolą, neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovė, pervesdama beveik visas turimas bendrovės lėšas išimtinai vienam, žemesnės eilės kreditoriui (atsakovui), akivaizdžiai pažeidė imperatyviai įstatymo nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eilę.

9.2. Bankiniu pavedimu 2018-03-01 pervestos lėšos buvo skirtos padengti dalį įsiskolinimo pagal 2018-01-11 paskolos sutartį. Tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad terminas paskolai pagal šią sutartį grąžinti turėjo sueiti tik 2018-06-30. Atsakovas atskirajame skunde dėl 2018-07-26 atlikto pavedimo ir jo neteisėtumo nepasisakė. Ieškinyje išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovė 2018-07-26 buvo nemoki, ji turėjo kitų didelės vertės pradelstų finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams. Be to, paskutinis bankinis pavedimas buvo atliktas likus vos keletui savaičių iki atsakovo kreipimosi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

9.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo puikiai žinoma visa su bendrovės veikla ir jos finansine padėtimi susijusi informacija, įskaitant apie pradelstus ieškovės finansinius įsipareigojimus, jų eiliškumą, dydį, kreditorius. Ginčijami pavedimai galėjo būti atliekami tik su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, žinia, šių pavedimų atlikimas likus vos keliems mėnesiams iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo bei dalinai padengiant dar net nepradelstus įsiskolinimus, nėra ir negali būti laikomi atsakovo sąžiningais veiksmais. Bendrovės finansinės būklės blogėjimas buvo tendencingas, tęstinis procesas, kuris ne tik turėjo būti, bet ir buvo puikiai žinomas atsakovui.

9.4. Ieškovė, vadovaujama atsakovo, prieš pat bankroto bylos iškėlimą atliko kitus sandorius, kurių metu buvo perleistas ieškovės iki bankroto bylos iškėlimo didesnės vertės turėtas turtas kitoms atsakovo vadovaujamoms ar su juo susijusioms įmonėms. Dėl šių sandorių nuginčijimo ieškovės bankroto administratorius yra inicijavęs civilines bylas Vilniaus miesto apylinkės teisme (Nr. e2-9843-931/2019 ir Nr. e2-9845-960/2019), kuriose teismai taip pat taikė bankroto administratoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9.5. Atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, ieškinyje buvo nurodęs aplinkybes dėl bendrovės vėlavimo mokėti darbo užmokestį darbuotojams už gegužės mėn., taip pat aplinkybės dėl dalies ieškovės turimų debitorių bankrutavimo dar 2015-2016 metais ir negalėjimo jau nuo 2015-2016 m. išsireikalauti nemažos vertės gautinų sumų iš savo debitorių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas M. L. prie atskirojo skundo pridėjo atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraščio kopiją, ištraukas iš internetinės svetainės https://rekvizitai.vz.lt, atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštį.

11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai arba pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti naujus įrodymus teikiantis asmuo.

12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė nei prašymo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nei argumentavo tokių dokumentų pateikimo šios instancijos teisme poreikį, nei įvardijo, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo būtent dabar, jų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą klausimas nesprendžiamas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

14. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB ,,Mikroklimatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės 2018-03-01 ir 2018-07-26 atliktus apeliantui M. L. mokėjimus negaliojančiais ab initio ir taikyti restituciją, įpareigojant apeliantą M. L. grąžinti ieškovei 54 000 Eur pinigines lėšas. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantas buvo suteikęs ieškovei paskolų, tačiau 54 000 Eur suma iš ieškovės sąskaitos jam buvo pervesta jau esant ieškovei faktiškai nemokiai ir prieš bankroto bylos iškėlimą, nors tuo metu bendrovė turėjo didelės vertės vykdytinų finansinių įsipareigojimų kitiems tos pačios arba aukštesnės eilės kreditoriams. Taip pat pateikia ieškinyje dėstomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (paskolos sutartis, bankinius pavedimus, ieškovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir turimų lėšų apskaitos lentelių kopiją ir kt.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad duomenų spręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais pakako. Šioje bylos proceso stadijoje nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas.

16. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo, kokius ji turėjo kreditorinius įsipareigojimus 2018-03-01 ir 2018-07-26, kuomet buvo atlikti ginčijami bankiniai pavedimai apeliantui, įtakos ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimui neturi. Apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo ribas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, pakankamumas ir / ar jų įrodomoji reikšmė yra fakto, kuris konstatuojamas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės pagal įrodinėjimo proceso taisykles, nustatytas CPK, klausimas. Toks faktas nenustatomas sprendžiant vien tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

17. Apeliantas taip pat ginčija ir teismo nustatytą antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jo atžvilgiu nebūtų taikomi laikini ribojimai disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis. Savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie apelianto nesąžiningą elgesį. Tokie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.

18. Atsakovui nustatomi disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis ribojimai iš tiesų yra varžančios priemones, kurios galioja iki teismas ginčą išnagrinėja iš esmės ir įsiteisėja dėl to priimtas teismo sprendimas (jeigu ieškinys atmetamas) arba iki sprendimo įvykdymo (jeigu ieškinys tenkinamas) (CPK 150 str.). Todėl tokių ribojimų nustatymą, be kitų aplinkybių, lemia ir bent jau tikėtinų duomenų buvimas apie atsakovo nesąžiningumą bei spėjamus veiksmus, kuriuos jis galėtų atlikti, siekdamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.

19. Nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobūdis – ieškinyje įvardintos šio ginčo faktinės aplinkybės (ieškovei iškelta bankroto byla, siekiama užtikrinti visų bendrovės kreditorių interesus, teigiama, kad ginčo mokėjimais apeliantas, pažeisdamas mokėjimų tvarką ir elgdamasis nesąžiningai, užsitikrinimo tik savo paties interesus) leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti, jeigu apeliantui nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria.

20. Kitokios išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio ar kitokio apelianto sąžiningumo vertinimo nesuponuoja ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė apeliantui iki šiol tebėra skolinga, nes, apmokėdama 54 000 Eur sumą, padengė tik dalį savo skolos apeliantui. Bendrovės savininkas, o nagrinėjamu atveju apeliantas buvo dar ir jos vadovas, žinodamas, kad bendrovė patiria nuostolių ar neturi pakankamai apyvartinių lėšų reikalingoms piniginėms operacijoms atlikti, gali priimti atitinkamus sprendimus dėl akcininko papildomų piniginių įnašų į bendrovę, dėl paskolos suteikimo, dėl įstatinio kapitalo padidinimo, arba, jeigu bendrovės mokumo jau nėra galimybės atkurti, imasi organizuoti Lietuvos respublikos Įmonių bankroto įstatyme numatytas nemokumo procedūras teisme (inicijuoja bankroto procesą).

21. Tai, kad apeliantas, būdamas bendrovės savininku (akcininku), priėmė sprendimą skolinti bendrovei, savaime nereiškia, kad jis yra įgijęs pirmenybės teisę prieš kitus bendrovės kreditorius susigražinti šias investicijas. Priešingai, ieškovės teigimu, pirmenybes teisę šiuo konkrečiu atveju turėjo kiti kreditoriai. Taigi, kol ginčas dar nėra išnagrinėtas, nepaneigti tokie ieškovės argumentai, kad ieškovė su apeliantu atsiskaitė vien dėl jo sąsajų su bendrove, pažeisdama kitų kreditorių pirmenybės teises. Kadangi asmens elgesio sąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste turi būti vertinamas tiek atsižvelgiant į jo veiksmus, atliktus iki civilinės bylos iškėlimo, tiek į atliekamus iškėlus bylą, tiek ir į prognozuojamus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinyje nurodomus apelianto veiksmus, sutrikusio bendrovės mokumo situacijoje tenkinant savo paties interesus, pripažino patvirtinančiais grėsmę sėkmingam teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai, įvykdymui. Tokiu atveju galima prognozuoti, kad ir ateityje jis galėtų imtis panašių veiksmų, kurie galėtų kelti grėsmę sprendimo įvykdymui.

22. Pažymėtina, kad savo atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė įvardijo ir kitas teisme nagrinėjamas bylas, kuriose buvo ginčijami, be kita ko, atsiskaitymo (priešpriešinių reikalavimų įskaitymo) sandoriai ir su kitais susijusiais su apeliantu kreditoriais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9845-960/2019 jau įsiteisėjusiu teismo 2019-05-08 sprendimu buvo patenkintas BUAB „Mikroklimatas“ ieškinys ir pripažinti negaliojančiais tos bylos šalių 2018-07-31 sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir jos pagrindu atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9843-931/2019, kurioje ginčytas kitas 2018-07-31 pirkimo – pardavimo sandoris ir taip pat atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, 2019-06-11 teismo sprendimu BUAB „Mikroklimatas“ ieškinys taip pat buvo patenkintas (šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs). Abejose bylose nustatyta, kad prieš pat bankroto bylos ieškovei BUAB „Mikroklimatas“ iškėlimą ginčijami sandoriai sudaryti su kitu juridiniu asmeniu, kuriam vadovavo ir kurio vienu iš akcininkų buvo apeliantas, o vėliau vienintele akcininke tapo jo sutuoktinė.

23. Tokios kitose bylose nustatytos aplinkybės teikia papildomą pagrindą vertinti apelianto elgesį kaip nesąžiningą ir keliantį grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Kitaip tariant, netaikius jokių apribojimų, apeliantui nebūtų kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti ieškovės pervestas pinigines lėšas, jeigu apeliantas nuspręstų taip pasielgti. Kai reikalavimo suma didelė, o tikimybė, kad asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovės atžvilgiu nesąžiningai, proporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimai negali būti konstatuojami.

24. Apeliantui nepaneigus preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sąlygų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė