- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2-2701-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00204-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- BUAB „Mikroklimatas“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo BUAB ”Mikroklimatas” atstovei advokatei S. Š., atsakovui M. L. ir atsakovo atstovui advokatui J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės BUAB „Mikroklimatas“ ieškinį atsakovui M. L. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovo argumentai
1. Iešovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti BUAB „Mikroklimatas“ (toliau vadinama ir Bendrove) 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. liepos 26 d. atliktus mokėjimus atsakovui M. L. negaliojančiais ab initio; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą M. L. grąžinti ieškovui BUAB „Mikroklimatas“ 54 000 Eur.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas M. L., būdamas vieninteliu Bnedrovės akcininku ir vadovu, 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018, kuria iškėlė bankroto bylą Bendrovei.
3. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, 2018 m. sausio 11 d., vasario 28 d. ir kovo 27 d. paskolų sutartimis paskolino Bendrovei iš viso 73 500 Eur. Šalys susitarė, kad paskolos suteikiamos neatlygintinai, o paskolų grąžinimo terminas sueina 2018 m. birželio 30 d. Iš bankroto administratoriui perduotų Bendrovės dokumentų taip pat paaiškėjo, kad ieškovas 2018 m. kovo 1 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 44 000 Eur dydžio sumą, o likus mažiau nei mėnesiui iki atsakovo pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikimo teismui, t.y., 2018 m. liepos 26 d., ieškovas atsakovui atliko dar vieną 10 000 Eur dydžio mokėjimą (toliau – Ginčijami sandoriai arba Pavedimai). Abiejų Pavedimų mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad lėšos pervestos kaip paskolos grąžinimas. Vadovaujantis Bendrovės finansiniai duomenimis, abejų Pavedimų atlikimo metu Bendrovė turėjo didelės vertės vykdytinų finansinių įsipareigojimų kitiems tos pačios ir aukštesnės eilės kreditoriams. Tuo tarpu turimų Bendrovės lėšų tai dienai pakako atsiskaityti tik su nedidele dalimi Bendrovės kreditorių.
4. Bendrovė jau nuo 2018 m. gegužės mėnesio praktiškai nebemokėjo darbo užmokesčio savo darbuotojams bei nevykdė su darbo užmokesčiu susijusių privalomų mokėjimų valstybei. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2018-07-26 dieną siekė 469 379,59 Eur, be to, Bendrovė turėjo ir kitų didelės vertės greitu metu vykdytinų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tuo tarpu Bendrovės 2018 m. balanse nurodytas turtas, kuris neatitiko faktinės Bendrovės finansinės situacijos, sudarė 748 746 Eur. Taigi, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 4 straipsnio dalies nuostatomis, darytina išvada, kad Bendrovė dar iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo faktiškai buvo nemoki.
5. Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.66 str. normomis, kurios suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurie pažeidžia kreditorių interesus (actio Pauliana). Nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandrius negaliojančiais. Atsakovas nuo 2013 m. buvo Bendrovės akcininku ir vadovu, todėl ginčo šalys žinojo, o jei ir nežinojo, galėjo ir turėjo žinoti apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį ir gresiantį bankrotą. Bendrovei ir atsakovui žinant šias aplinkybes, Bendrovė turėjo susilaikyti nuo disponavimo jai priklausančiu turtu – piniginėmis lėšomis, tačiau sąmoningai prieš pat bankroto bylos iškėlimą atliko didelės vertės Pavedimus išimtinai vienam iš Bendrovės kreditorių – atsakovui, bei tokiu būdu sumažino turtą, iš kurio galimai būtų tenkinami kitų ieškovo kreditorių reikalavimai. Ginčijami sandoriai pažeidė ieškovų kreditorių teises, kadangi dėl šių sandorių kitų ieškovo kreditorių galimybės išsiieškoti skolą iš ieškovo ženkliai sumažėjo, be to, atlikus ginčijamus Pavedimus, buvo suteiktas pirmumas vienam Bendrovės kreditoriui, Bendrovei faktiškai jau esant nemokiai. Atsakovas neturėjo teisinės prievolės sudaryti Ginčijamus sandorius, todėl jie turėtų būti pripažinti negaliojančiu. Šalių sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias buvo atlikti ginčijami Pavedimai, buvo neatlygintinos. Taigi, vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis, ieškovas laikytinas nesąžiningu CK 6.66 straipsnio prasme. Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 3 ir 6 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo, sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai 50 proc. juridinio asmens akcijų. Atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. yra vienintelis Bendrovės akcininkas. Be to, Atsakovas nuo 2013 m. spalio 10 d. iki pat bankroto bylos Bendrovei iškėlimo dienos ėjo Bendrovės vadovo pareigas.
6. Ginčijamų sandoriai pripažintini negaliojančiais ir antruoju pagrindu dėl prieštaravimo CK 1.80 ir 6.930 ¹ straipsnių nuostatoms. 2018 m. kovo 1 d., t.y. pirmojo ginčijamo Pavedimo atlikimo dieną, Bendrovė turėjo piniginių lėšų bendrai 48 114,72 Eur sumai, o Bendrovės skoliniai įsipareigojimai įvairiems kreditoriams šiai dienai sudarė net 547 835,94 Eur. Bendrovės turimos pinginės lėšos 2018 m. liepos 27 d., t.y. antrojo ginčijamo Pavedimo atlikimo dieną, sudarė 7 863,03 Eur. Tuo tarpu mokėtinos sumos šiai datai sudarė 645 327,12 Eur. Bendrovė Ginčijamų sandorių atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems savo kreditorių reikalavimams patenkinti.
7. 2018 m. kovo 1 d. Bendrovės į biudžetą mokėtinos įmokos sudarė 36 942,53 Eur, o pagal Bendrovės darbuotojų atžvilgiu išduotus vykdomuosius dokumentus mokėtinos sumos siekė 7 362,69 Eur. Bendrovė nemokėdadama darbo užmokesčio darbutojamas tuo pačiu nevykdė įsipareigojimo pervesti darbuotojų skolą kreditoriams pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Be to, Bendrovė turėjo nemažos vertės įsiskolinimų kitiems tos pačios eilės kreditoriams. Bendrovė 2018 m. kovo 1 d. pervedė M. L. 44 000 Eur, kai tuo tarpu atsakovo Bendrovei suteiktų paskolų atsakovui grąžinimo terminas dar net nebuvo suėjęs.
8. Iš 2018 m. liepos 26 d. Bendrovės finansinių duomenų taip pat matyti, kad Bendrovė šiai datai turėjo finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ir darbuotojams bendrai 26 492,28 Eur sumai. Tuo tarpu Bendrovės pagal jos atžvilgiu išduotus vykdomuosius dokumentus mokėtinos sumos siekė 3 201,10 Eur.
II. Atsakovo atsikirtimų argumentai
9. Atsakovas M. L. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad dar iki 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties tarp šalių sudarymo, ieškovas buvo skolingas atsakovui 39889,34 Eur dydžio sumą. Ši ieškovo skola atsakovui susidariusi dar nuo 2013 m. spalio 15 d. 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartimi atsakovas ieškovui paskolino 9500,00 Eur. Nuo tos dienos ieškovo skola atsakovui išaugo iki 49389,34 Eur. 2018 m. vasario 28 d. paskolos sutartimi atsakovas ieškovui paskolino dar 34500,00 Eur. Nuo tos dienos ieškovo skola atsakovui išaugo iki 83889,34 Eur. Taigi 2018 m. kovo 1 d. ieškovo atliktas bankinis pavedimas atsakovui 44000,00 Eur sumai yra skirtas grąžinti ne ieškovo nurodytas 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. vasario 28 d. paskolos sutartimis paskolintas suma, tačiau dar iki 2018 m. sausio 11 d. susidariusį įsiskolinimą ir dalis, t. y. 4110,66 Eur dydžio suma padengė 2018 m. sausio 11 d. sudarytos paskolos dalį. Nuo 2018 m. kovo 1 d. ieškovas atsakovui liko skolingas 39889,34 Eur dydžio sumą.
10. 2018 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi atsakovas, norėdamas užtikrinti, kad Bnedrovė vykdytų einamuosius mokėjimus, ieškovui paskolino 29500,00 Eur. Nuo tos dienos ieškovo skola atsakovui išaugo iki 69389,43 Eur. 2018 m. liepos 26 d. ieškovas bankiniu pavedimu atsakovui grąžino 10000,00 Eur sumą pagal sudarytas paskolos sutartis. Pagal nurodytas 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 27 d. paskolos sutartis, ieškovas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą iki 2018 m. birželio 30 d. Taigi 2018 m. liepos 26 d. įsiskolinimai pagal pastarąsias paskolos sutartis laikomi pradelstais.
Motyvuojamoji dalis
11. Atsižvelgiant į tai, jog 2018 m. kovo 1 d. ieškovo atliktas bankinis pavedimas atsakovui buvo skirtas padengti ieškovo skolas atsakovui, susidariusias dar iki 2018 m. sausio 11 d., o 2018 m. liepos 26 d. bankinis pavedimas buvo skirtas padengti dalį jau pradelstų ieškovo įsiskolinimų atsakovui.
12. Ieškovas ieškinyje nepateikia nei vieno realaus kreditoriaus, kurio reikalavimas būtų patvirtintas bankroto byloje ir kuris atsiradęs anksčiau, nei 2018 m. kovo 1 d. ieškovo atliktas bankinis pavedimas atsakovui. Todėl Ieškovas neįrodo actio Pauliana sąlygų: konkretaus kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimo, kreditorių teisės pažeidimo, sandorio neprivalomumo, šalių nesąžiningumo.
13. Iki pat kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. rugpjūtį įmonė neturėjo jokio teisminio ginčo, kurioje būtų atsakovu, nebuvo jokių išduotų ar vykdomų teismo vykdomųjų dokumentų jos atžvilgiu. Būtent 2018 m. vasario – kovo mėnesiais įmonė išgyveno didžiausią augimą per visą jos gyvavimo istoriją. Dėl padidėjusių užsakymų apimčių vos per vieną mėnesį jos darbuotojų skaičius daugiau nei padvigubėjo (nuo apytikriai 100 iki virš 200) ir šis skaičius dar augo vėlesniais mėnesiais. Ieškovo atstovo teiginys, kad kovo 1 d. atsakovas žinojo sunkią įmonės padėtį, gręsiantį nemokumą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes (iš turimų įmonės dokumentų žinomas bankroto administratoriui) yra nepagrįstas. Tai patvirtina faktas, kad 2018 m. kovo 1 d. atsakovas, susigrąžinęs 44.000 eurų paskolą, jau po 4 savaičių įmonei vėl paskolino 29.500 eurų. Poreikį užtikrinti einamųjų mokėjimų vykdymą akcininko paskolomis sukėlė su darbuotojų ir darbo apimčių augimu susiję atliktų darbų aktavimo vėlavimai, išaugę išankstiniai mokėjimai, visų pirma gyvenamojo ploto nuoma Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
14. Įmonės Bankrotą lėmė staigus vykdomų užsakymų sutrikimas 2018 vasarą. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio pirmomis dienomis davė nurodymus darbų vadovams nedelsiant pateikti kuo detalesnę informaciją apie jau atliktus, bet dar neužaktuotus darbus bei apie likusią darbų apimtį ir tikėtiną jų atlikimo terminą. Pateikti duomenys iš dviejų didžiausių statybviečių Vokietijoje (“Adidas” arena “Herzogenaurache” ir “Daimler” akumuliatorių gamykla Kamenze) pagrįstai sukėlė nuogąstavimų, kad likusi darbų apimtis neatneš laukto proveržio ir artimiausiu metu neatsvers per paskutinį laikotarpį patirtų didelių darbo užmokesčio ir gyvenamojo ploto nuomos sąnaudų. Lygiagrečiai atsakovas davė nurodymą buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui parengti kuo detalesnes finansines ataskaitas, tarpinius pelno nuostolio balansus. Dar nesulaukęs detalių finansinių duomenų, Atsakovas – tuometinis įmonės vadovas, nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei.
15. Ieškovo teiginys, jog BUAB „Mikroklimatas“ jau gegužės mėnesį neatsiskaitė su savo darbuotojais, yra nepagrįstas jog BUBA „Mikroklimatas“ skola SoDrai atsirado tik nuo 2018-08-17.
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir teismo sprendimo argumentai
16. Byloje nustatyta, kad dar iki 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties tarp šalių sudarymo, ieškovas buvo skolingas atsakovui 39889,34 Eur dydžio sumą. Ši ieškovo skola atsakovui susidariusi dar nuo 2013 m. spalio 15 d. 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartimi atsakovas ieškovui paskolino 9500,00 Eur. Nuo tos dienos ieškovo skola atsakovui išaugo iki 49389,34 Eur. 2018 m. vasario 28 d. paskolos sutartimi atsakovas ieškovui paskolino dar 34500,00 Eur. Nuo tos dienos ieškovo skola atsakovui išaugo iki 83889,34 Eur. Taigi 2018 m. kovo 1 d. ieškovo atliktas bankinis pavedimas atsakovui 44000,00 Eur sumai yra skirtas grąžinti ne ieškovo nurodytas 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. vasario 28 d. paskolos sutartimis paskolintas suma, tačiau dar iki 2018 m. sausio 11 d. susidariusį įsiskolinimą ir dalis, t. y. 4110,66 Eur dydžio suma padengė 2018 m. sausio 11 d. sudarytos paskolos dalį. Nuo 2018 m. kovo 1 d. ieškovas atsakovui liko skolingas 39889,34 Eur dydžio sumą.
17. Kaip nurodė atsakovas, 2018 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi atsakovas, norėdamas užtikrinti, kad Bendrovė vykdytų einamuosius mokėjimus, ieškovui papildomai paskolino 29500,00 Eur. Nuo tos dienos ieškovo skola atsakovui išaugo iki 69389,43 Eur. 2018 m. liepos 26 d. ieškovas bankiniu pavedimu atsakovui grąžino 10000,00 Eur sumą pagal sudarytas paskolos sutartis. Pagal nurodytas 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 27 d. paskolos sutartis, ieškovas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą iki 2018 m. birželio 30 d. Taigi 2018 m. liepos 26 d. įsiskolinimai pagal pastarąsias paskolos sutartis laikomi pradelstais.
18. Atsižvelgiant į tai, jog 2018 m. kovo 1 d. ieškovo atliktas bankinis pavedimas atsakovui buvo skirtas padengti ieškovo skolas atsakovui, susidariusias dar iki 2018 m. sausio 11 d., o 2018 m. liepos 26 d. bankinis pavedimas buvo skirtas padengti dalį jau pradelstų ieškovo įsiskolinimų atsakovui.
19. Remiantis CK 6.55 str. 1 d., skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kuriai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję ir nei viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Teismas sprendžia, kad ginčo Pavedimais grąžintos skolos, kurių grąžinimo terminai suėję.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 21–24 punktai).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 22 punktas).
22. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d. Bendrovė vykdydama ginčijamą 44000 eur pavedimą neturėjo jokio teisminio ginčo, kurioje būtų atsakovu, nebuvo jokių išduotų ar vykdomų teismo vykdomųjų dokumentų jos atžvilgiu. Ieškovo nurodytas priverstinis skolų išieškojimas iš Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiuo pagal trečiųjų asmenų išduotus vykdomuosius dokumentus negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti, kad pati Bendrovė yra skolininkė pagal vykdomuosius dokumentus ir yra pagrindas taikyti imperatyviai CK 6.930¹str. 1 d. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eilę. Teismas sprendžia, kad ginčijamą 2018 m. kovo 1 d. mokėjimo pavedimą pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo CK 1.80 ir 6.930 ¹ straipsnių nuostatoms nėra pagrindo.
23. Teismo vertinimu, ginčijamą 2018 m. kovo 1 d. mokėjimo pavedimą pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo CK 6.66 straipsnio nuostatoms nėra pagrindo.
24. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, būtent 2018 m. vasario – kovo mėnesiais įmonė išgyveno didžiausią augimą per visą jos gyvavimo istoriją. Dėl padidėjusių užsakymų apimčių vos per vieną mėnesį jos darbuotojų skaičius daugiau nei padvigubėjo (nuo apytikriai 100 iki virš 200) ir šis skaičius dar augo vėlesniais mėnesiais. Ieškovo atstovo teiginys, kad kovo 1 d. atsakovas žinojo sunkią įmonės padėtį, gręsiantį nemokumą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes (iš turimų įmonės dokumentų žinomas bankroto administratoriui) yra nepagrįstas. Tai patvirtina faktas, kad 2018 m. kovo 1 d. atsakovas, susigrąžinęs 44.000 eurų paskolą, jau po 4 savaičių įmonei vėl paskolino 29.500 eurų. Poreikį užtikrinti einamųjų mokėjimų vykdymą akcininko paskolomis sukėlė su darbuotojų ir darbo apimčių augimu susiję atliktų darbų aktavimo vėlavimai, išaugę išankstiniai mokėjimai, visų pirma gyvenamojo ploto nuoma Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Po ginčijamo pavedimo Benrovės sąskaitoje AB SEB banke liko 45902,75 Eur pinigų likutis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo kiti kreditoriai, kurių skolų grąžinimo terminai buvo suėję. Nepaneigtas atsakovo argumentas, kad Bendrovės bankroto byloje teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, atsiradę vėliau negu 2018 m. kovo 1 d.
25. Actio Pauliana institutas nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, 2018 m. kovo 1 d. mokėjimo pavedimas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
26. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustato: skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 punktas).
28. Remiantis išdėstytu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad atsakovas 2018 m. kovo 1 d. bankiniu pavedimu 44000,00 Eur sumai susigrąžindamas suteiką paskolą nepažeidė kreditorių interesų ir taikyti CK 6,66 str. nustatytas kreditorių teisių gynimo priemones nėra pagrindo.
29. Bendrovės turimos pinginės lėšos 2018 m. liepos 27 d., t.y. antrojo ginčijamo Pavedimo atlikimo dieną, sudarė 7 863,03 Eur. Tuo tarpu mokėtinos sumos šiai datai sudarė 645 327,12 Eur. Bendrovė Ginčijamų sandorių atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems savo kreditorių reikalavimams patenkinti.
30. Iš 2018 m. liepos 26 d. Bendrovės finansinių duomenų taip pat matyti, kad Bendrovė šiai datai turėjo finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ir darbuotojams bendrai 26 492,28 Eur sumai. Tuo tarpu Bendrovės pagal jos atžvilgiu išduotus vykdomuosius dokumentus mokėtinos sumos siekė 3 201,10 Eur.
31. Teismas sprendžia, kad antro ginčijamo 2018 m. liepos 27 d. pavedimas pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumą bei atitinka CK 6.66 str. 1 d. nustatytus kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio požymius, nes Bendrovė 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje buvo nemoki, tačiau suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t.y. atsakovui. Pavedimo šalys buvo nesąžiningos, nes atsakovas buvo Bendrovės vadovas ir žinojo apie faktinį Bendrovės nemokumą (CK 6.67 str. 2 p.).
32. Teismas pripažsįsta negaliojančiu 2018 m. liepos 26 d. ieškovas bankinį pavedimu, kurio atsakovui grąžino 10000,00 Eur sumą ir taiko restituciją priteisdamas ieškovui iš atsakovo 10000 Eur sumą.
33. Ieškinio reikalavimų 81 procento dalis atmetama, o likusioje dalyje tenkinama, todėl ieškovui iš patirtų 3186,95 eur bylinėjimosi išlaidų priteisiama 606 eur. bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš patirtų 2001,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisiama 1621 eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1015 eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu UAB “Mikroklimatas” 2018 m. liepos 26 d. atliktą mokėjimą atsakovui M. L. nuo atlikimo momento ir priteisti ieškovui BUAB “Mikroklimatas” iš atsakovo M. L. 10000 eur. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. L. iš ieškovo BUAB “Mikroklimatas” 1015 eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą padudodant per Vilniaus apygardos teismą.