Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas A. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas L. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. S. ir V. B. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (R. J. P. dviračio vagystė) – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. kovo 19 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. liepos 10 d., sulaikymo laikas Jungtinėje Karalystėje nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. ir suėmimo laikas nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. kovo 18 d.

Nukentėjusiojo Rimanto J. P. civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo A. J. priteista 275 Eur Rimanto J. P. naudai.

Iš A. J., priteista 2 104,09 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (įstaigos kodas 188785847) naudai.

Nuspręsta iš A. J. išieškoti konfiskuotino turto vertę, t. y. konfiskuoti iš nuteistojo 20,27 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 26 d., apie 00 val., prie kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu, t. y. suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių A. L. į įvairias kūno vietas, plėšimo būdu pagrobė svetimą, A. L. priklausantį, turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung U800“, 57,92 Eur (200 litų) vertės, juodos spalvos odinę piniginę, 11,58 Eur (40 litų) vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė ir buto raktas, 14,48 Eur (50 litų) vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam padaryta 83,86 Eur (290 litų) turtinė žala.

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 7 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu, t. y. suduodamas rankomis ir kojomis L. K. į įvairias kūno vietas, plėšimo būdu iš L. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia X2“, 51,84 Eur (179 litų) vertės, tuo L. K. padarydamas 51,84 Eur (179 litų) turtinę žalą.

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 8 d., ryte, tikslus laikas nenustatytas, būdamas L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo stalo pagrobė svetimą, L. S. priklausantį, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 26803-02“, 57,92 Eur (200 litų) vertės, ir V. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2 05“, 115,85 Eur (400 litų) vertės, taip pat pagrobė namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje stovėjusį V. B. priklausantį dviratį, 72,41 Eur (250 litų) vertės, iš viso pagrobė L. S. priklausančio turto už 57,92 Eur (200 litų), tuo padarydamas jai 57,92 Eur (200 litų) turtinę žalą, o V. B. priklausančio turto už 188,25 Eur (650 litų), tuo padarydamas jam 188,25 Eur (650 litų) turtinę žalą.

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 8 d., apie 9.20 val., iš dviračių stovėjimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, pagrobė R. J. P. priklausantį, nedidelės vertės turtą - dviratį „Manpower“, 144,81 Eur (500 litų) vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, joje surinktus duomenis patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad A. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinktų, pirmosios teisme ištirtų įrodymų visuma. Nuteistojo A. J. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas A. L. atžvilgiu) numatytą nusikaltimą patvirtina: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo A. L., liudytojų M. G. ir paties nuteistojo A. J. duoti parodymai, taip pat asmens parodymo atpažinti, daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės. Kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas L. K. atžvilgiu) numatytą nusikaltimą patvirtina: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paties nuteistojo A. J. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo L. K. duoti parodymai (kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), taip pat įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Nuteistojo kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje (L. S. ir V. B. turto vagystė) numatytą nusikaltimą patvirtina: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paties nuteistojo A. J., ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų L. S. ir V. B., bei liudytojos V. M. duoti parodymai (kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Nuteistojo A. J. kaltę padarius BK 178 straipsnio 4 dalį (R. J. P. dviračio vagystė) numatytą baudžiamąjį nusižengimą patvirtina: paties nuteistojo A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. J. P., liudytojų A. P., N. Š. duoti parodymai (kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu), įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti paties nuteistojo A. J., ar nukentėjusiųjų L. S., V. B., R. J. P., A. L., L. K., liudytojų M. G., V. M., N. Š. duotais parodymais, kadangi jie atitinka vieni kitus, yra neprieštaraujantys, ir juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojo byloje surinktus įrodymus ir patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nuteistojo A. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi svetimą turtą nuteistasis A. J. pagrobė po to kai panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. L. ir L. K. atžvilgiu. Vien tai, kad A. L. ir L. K. nesikreipė į medicinos ekspertus nepaneigia nuteistojo A. J. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kadangi byloje neabejotinai įrodyta, jog A. J. panaudojo smurtą nukentėjusiųjų A. L. ir L. K. atžvilgiu ir po to pagrobė jiems priklausantį turtą. Nuteistojo A. J. veika pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pagrobto turto vertė 144,81 Eur (500 Lt) viršijo 3 MGL sumą (114 Eur), tačiau neviršijo 5 MGL sumos (190 Eur). Iš kaltinimo dėl L. S. ir V. B. turto vagystės matyti, kad A. J. nuteistas už tai, kad pagrobė L. S. priklausančio turto už 57,92 Eur (200 Lt), V. B. priklausančio turto už 188,25 Eur (650 Lt), viso pagrobė turto už 246,17 Eur (850 Lt), t. y. turto už didesnę nei 5 MGL (190 Eur) sumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė du apysunkius ir vienas nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, teistumui neišnykus, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinančią ir viena sunkinanti aplinkybė, jis yra jauno amžiaus, nusikalstamomis veikomis padarė sąlyginai nedidelę žalą, dalis nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atsisakė.

Ir nors nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. praeityje teistas 5 kartus, nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei 3 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dirba, yra nevedęs, kad jam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos laisvės atėmimo bausmės (2 metams; 2 metams 6 mėnesiams) yra aiškiai mažesnės už sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė (1 metams 4 mėnesiams) yra mažesnė už sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta bausmė (30 parų arešto) yra šiek tiek didesnė už šios bausmės, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (27,5 paros), kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, konstatuoja, jog nuteistajam skirtos bausmė nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, jos savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikanti bausmių bendrinimo taisyklių, taip pat bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, todėl daroma išvada, kad nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad 2015 m. kovo 19 d. priimtomis BK pataisomis buvo pakeistas BK 56 straipsnis (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554), ir įvertinusi nuteistojo A. J. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai skirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, todėl jų keisti nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad dalis nukentėjusieji, išskyrus nukentėjusįjį R. J. P., jam pretenzijų nereiškė, atsisakė pareikštų ieškinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl nukentėjusiųjų pozicija ir civilinių ieškinių atsisakymas neturi esminės įtakos bausmės skyrimui už padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiajam R. J. P. priteista civilinio ieškinio suma, nes mano, kad dviračio vertė buvo nustatyta nepagrįstai didelė.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo R. J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus ir pateiktus duomenis apie pagrobto dviračio vertę, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad R. J. P. nurodyta ir skundžiamu nuosprendžiu priteista civilinio ieškinio suma – 275 Eur, nėra nepagrįstai per didelė. Kolegija pažymi, kad byloje yra pateikta pagrobto dviračio fotonuotrauka, todėl atlikti papildomų veiksmų nustatant dviračio vertę nėra tikslinga. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju, kai nustatyta, jog R. J. P. priklaususio, pagrobto, turto vertė yra 275 Eur, t. y. didesnė už 5 MGL sumą, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo skundą, jo padėties bloginti negalima, todėl nusikalstamos veikos kvalifikacija nekeistina.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. J. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmes atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, taip pat galutinę bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.