Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1242-141/2016 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams A. A., R. A., U. I. L., D. N., V. P., V. P., I. V., D. B., V. N. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių dalies pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. G. byloje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo V. N. su atsakovais A. A., R. A., U. I. L., D. N., V. P., V. P., I. V. ir D. B. pasirašytas sutartis dėl rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio indeksas plane R-5, pirkimo - pardavimo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovė, bei perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas į nurodytos rūsio patalpos dalį. Ieškinio reikalavimus grindė Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Paaiškino, kad atsakovas V. N. administracines patalpas, esančias name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusipirko 2013 metais, tačiau neįgijo teisės į atitinkamą rūsio dalį kaip bendraturtis, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė jai priklausiusią pastato rūsio dalį jau buvo pardavusi 2008 metais, todėl atsakovas V. N. nėra rūsio patalpos bendraturtis. Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo įvykdyta pareiga pranešti bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui bei nurodyti parduodamo daikto kainą ir kitas sąlygas, ieškovė prašė atsakovo V. N. su kitais atsakovais pasirašytas pirkimo - pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis tose dalyse, kurias ieškovė pretenduoja pirkti ir kurios jai priklauso kaip bendraturtei proporcingai jos buto plotui.Atsakovai V. N., V. P. ir V. P. prašė ieškinio netenkinti. Teigė, kad V. N. iki pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo buvo rūsio patalpų bendraturtis, kadangi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam priklausė patalpos, plane pažymėtos indeksais 7-1, 7-15. Dėl to nebuvo privaloma siūlyti ieškovei pirkti pirmumo teise ar pranešti apie pirkimo - pardavimo sandorių sudarymą.Atsakovai A. A., R. A., U. I. L., D. B., D. N. ir I. V. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas V. N. neatsiskaitė su atsakovais už parduotas rūsio patalpas, pažeisdamas susitarimą perkėlė sandėliukus į kitas rūsio patalpas ir be gyventojų sutikimo perėmė laiptinę į rūsį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovui V. N. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso 2013 m. liepos 26 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės įsigytos negyvenamosios - administracinės patalpos (nuo 7-1 iki 7-15 indekso), 179,13 kv. metrų ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 2000 m. lapkričio 3 d. iš VĮ Valstybės turto fondas įsigytos negyvenamosios patalpos, indeksai nuo 5-1 iki 54, 7-14, 7-18, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių plotas 107,92 kv. metrų.Taigi teismas konstatavo, kad atsakovas V. N. yra gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės bendraturtis, todėl atsakovai – rūsio R-5 dalis atsakovui pardavę asmenys – neprivalėjo ieškovei pranešti ir siūlyti pirkti pirmenybės teise parduodamas rūsio patalpos dalis. Ta aplinkybė, kad atsakovui įsigyjant nekilnojamąjį turtą nebuvo nurodyta, jog patalpos parduodamos su rūsio dalimi, nėra esminė. Teismas nurodė, kad gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų 2013 m. lapkričio 12 d. pasirašytas susitarimas patvirtina rūsio patalpų priskyrimą konkrečiam butui, tačiau nėra susitarimo dėl rūsio R-5 atsidalijimo ar dalių priskyrimo konkrečiam buto savininkui.Atsakovas V. N., įsigydamas nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tapo bendraturčiu. Tai yra, įsigijęs nekilnojamojo turto dalį gyvenamajame name, tapo ir šio namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiu.Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovai – rūsio R-5 dalių savininkai, neturėjo pareigos pranešti ieškovei apie ketinimą parduoti jiems priklausančias rūsio dalis bei atlikti kitus Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nurodytus veiksmus, kadangi negyvenamosios patalpos (rūsio) dalys buvo parduotos patalpų bendraturčiui.Teismas nurodė nenustatęs, jog pirkimo - pardavimo sutartys būtų pasirašytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ieškovės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovės advokatas G. P. buvo pateikęs rašytinį prašymą atidėti teismo posėdį, nes nėra tinkamai parengta bylos medžiaga, dar laukiama dalies dokumentų iš VĮ Registrų centras, kurie bus gauti ne ilgiau kaip už 1 mėnesio, o be šių dokumentų nėra galimybės atstovauti ieškovės pozicijai. Tačiau teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, klaidingai konstatavęs, kad ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą jau buvo patenkintas 2016 m. rugsėjo 15 d. Priešingai nei nurodė teismas, ankstesnis teismo posėdis buvo atidėtas dėl neįteikto šaukimo. Šioje byloje advokatas G. P. apskritai nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Taigi teismas 2016 m. gruodžio 5 d. išnagrinėja bylą, kai 80 metų ieškovė nesugeba deramai paaiškinti pateikto ieškinio, nors jai yra paskirtas valstybės gynėjas, tačiau teismas nesudaro galimybių jam atstovauti teismo posėdyje tinkamai pasirengus bylai. Taip buvo grubiai pažeistas pagrindinis civilinio proceso principas, pagal kurį, šalis turi teisę būti tinkamai atstovaujama bylos nagrinėjimo metu.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. N. nurodo su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais sutinkanti, prašo apeliacinį skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. V. nurodo su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais sutinkanti, prašo apeliacinį skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. nurodo su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais sutinkantis, prašo apeliacinį skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Ieškovė apeliacinį skundą grindžia CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tačiau net ir pačios ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti šią CPK nuostatą. Ieškovė neginčija, kad tiek ieškovei, tiek jos atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teismo posėdyje dalyvavo pati ieškovė, o ieškovės atstovo nedalyvavimas buvo aiškinamas tik tuo, kad ieškovės atstovas buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį tam, kad būtų surinkta daugiau įrodymų.Ieškovės garbus amžius, į kurį dažnai apeliuojama apeliaciniame skunde, jokia forma netrukdo ieškovei atsakovo atžvilgiu inicijuoti bei aktyviai dalyvauti dviženkliame skaičiuje teisminių procesų. Be inicijuotų teisminių procesų ieškovė, veikdama ir kaip fizinis asmuo, ir kaip pastato bendrijos pirmininkė, įvairioms institucijoms yra parašiusi begalę nepagrįstų skundų bei pareiškimų, kuriuose įvairiais pagrindais reikalavo nubausti atsakovą.Priešingai nei teigia, ieškovė nuolat teikdavo prašymus dėl posėdžių atidėjimo arba teismo posėdžiai būdavo atidėdami dėl ieškovės kaltės tam, kad ieškovė galėtų tinkamai įvykdyti savo procesines pareigas.Teismas tinkamai įvertino ieškovės reiškiamam reikalavimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė šiems klausimams spręsti aktualias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kuris neturėtų būti naikinamas.Atsakovo nuomone, visas šis procesas, kuris formaliai buvo pradėtas ieškovės vardu, iš tikrųjų buvo paskatintas kitų asmenų, kurie siekia ieškovės rankomis panaikinti ir/ arba pakeisti dar 2014 metais sudarytus ir šalių visiškai įvykdytus sandorius.Vertinant kitų atsakovų pateiktame atsiliepime nurodytą poziciją, susidaro įspūdis, kad būtent šie atsakovai ieškinio patenkinimo siekia net labiau nei pati ieškovė, o šių savo tikslų siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kad su jais nebuvo atsiskaityta už parduotą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsakovai D. N., I. V. ir A. A. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir atsakovai. Dėl šių priežasčių atsakovų prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas procesinės teisės normų pažeidimo klausimas, pirmosios instancijos teismui atsisakius patenkinti ieškovės (jos atstovo) prašymą atidėti teismo posėdį ir išnagrinėjus bylą nedalyvaujant ieškovės advokatui.Apeliacinį skundą apeliantė grindžia CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.Apeliaciniame skunde apeliantė neteigia, kad jos atstovui (advokatui) nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, priešingai, iš apeliantės atstovo pateikto prašymo atidėti teismo posėdį matyti, kad apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo žinoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kuriam esant sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėjamu atveju nėra.Pagal CPK 329 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, nesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Taigi byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės (jos atstovo) prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą apeliantės atstovui nedalyvaujant, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, ir šis pažeidimas buvo toks, kad dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo, pažeidė jos teisę būti tinkamai atstovaujama bylos nagrinėjimo metu.Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės (jos atstovo) prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, atsižvelgęs į tai, kad byla nagrinėjama teisme nuo 2015 m. liepos 23 d. ir ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą jau buvo patenkintas ankstesniame 2016 m. rugsėjo 15 d. posėdyje, be to, teismo vertinimu, buvo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui.Nors apeliantė teigia, kad teismo nurodytas prašymo atmetimo motyvas – kad vieną kartą toks prašymas jau buvo patenkintas – klaidingas, nes ankstesnis teismo posėdis, pasak apeliantės, buvo atidėtas dėl neįteikto šaukimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos (2 t., b. l. 19, 28-33), apie 2016 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdį visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta tinkamai, o teismo posėdis atidėtas būtent ieškovės (apeliantės) prašymu, suteikiant jai galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pakartotinai suteikiant galimybę pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės bei gauti papildomus dokumentus, reikalingus bylos išnagrinėjimui.Taigi bylos nagrinėjimo metu teismas buvo suteikęs apeliantei galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, dėl to vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, o duomenų, kad 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje apeliantės atstovas negalėjo dalyvauti, byloje nėra – apeliantės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo grindžiamas ne negalėjimu dalyvauti teismo posėdyje, o būtinybe gauti (sulaukti) papildomus (-ų) dokumentus (-ų). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pastaroji aplinkybė pateiktame prašyme nebuvo tinkamai motyvuota ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės (jos atstovo) prašymo atidėti teismo posėdį, būtų pažeidęs ieškovės teisę į tinkamą atstovavimą teisme ir tuo padaręs procesinės teisės normų pažeidimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 7 straipsnyje teismui nustatyta pareiga imtis CPK numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.Kita vertus, kaip minėta, procesinės teisės normų pažeidimas (jei tai nėra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas) yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apeliantė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad byla galėjo būti išspręsta neteisingai, apeliaciniame skunde nenurodo, kas yra savarankiškas pagrindas jos apeliacinį skundą atmesti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės 2017 m. lapkričio 6 d. teismui pateiktus paaiškinimus su priedais, nes, remiantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, nors pateiktuose paaiškinimuose apeliantė tvirtina, kad juose nurodo aplinkybes, kurios paaiškėjo po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuose paaiškinimuose (ir jų prieduose) dėstomų įvykių datas, neturi pagrindo taip spręsti. Atsakovas V. N. prašė priteisti iš ieškovės 275 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai nebuvo sudėtingi nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, o ieškovės turtinės padėtis yra sudėtinga (jai teikiama valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba), remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo prašymą tenkina iš dalies, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.