Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svet­la­nos Jurgaitienės, Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

vie­šame teismo po­sė­dy­je ape­lia­ci­ne tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nukentė­ju­siosios E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, išteisintas ir baudžiamoji byla nutraukta, nes nepadaryta veika, tu­rinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo pro­ceso ko­dek­so (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Privačios kaltintojos nukentėjusios E. Č. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nukentėjusios E. Č. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 29 d., apie 15.30 val., sodų ben­drijoje „D.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš savo sklypo (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiosios sklypą (duomenys neskelbtini), metė medžio šaką ant kieme stovėjusio jos au­tomobilio „Chrysler Pacifica“ ir jį apgadino. Dėl tyčinių ir neteisėtų kaimyno V. K. veiksmų jai buvo padaryta 755,92 Eur turtinė žala. Padarytos žalos dydį patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos išvados. Tokiu būdu V. K. sugadino svetimą E. Č. priklausantį turtą, t. y. jis buvo kal­ti­na­mas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. K. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuojamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji E. Č. prašo panaikinti Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. spalio 20 nuosprendį ir privačios kaltintojos E. Č. skundą, pateiktą privataus kaltinimo tvarka, tenkinti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktą transporto priemonės ver­ti­ni­mo ataskaitą bei joje konstatuotus automobilio apgadinimus. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad V. K. nepadarė nusikaltimo ir/ar baudžiamojo nusižen­gi­mo dėl to, jog esą nesugadino turto, kurio vertė sugadinimo dieną siektų 5 MGL, tačiau skun­dą privataus kaltinimo tvarka Kauno apylinkės teismas priėmė ir nagrinėjo daugiau negu 6 mėnesius, kol konstatavo, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos ap­lin­kybės. Apeliantės teigimu, tokiu būdu Kauno apylinkės teismas užkirto kelią teikti teis­mui pa­pildomus įrodymus, susijusius su apgadinto automobilio detalių verte, bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ginčas dėl sugadintų detalių vertės iš viso nekilo, dėl ko Kauno apylinkės teismas gru­biai pažeidė BPK 412¹ straipsnio nuostatas, nes nustatęs, jog automobilio apgadinimai neuž­­traukia baudžiamosios atsakomybės, teismas privalėjo atsisakyti pradėti privataus kal­ti­nimo bylos procesą, o ne nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.Skunde taip pat pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodamas, kad sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra 73,55 Eur, t. y. net nesiekia 3 MGL (113 Eur) dydžio sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei konstatavo, kad bendras transporto priemonei padarytas nuostolis 665,92 Eur. Vertinimo ataskaita buvo ruošiama siekiant nustatyti transporto priemonei „Chrysler Pacifica“ padarytą nuostolį, o ne įvertinti sugadintų detalių vertę. Todėl atsižvelgiant į tai, jog V. K. permesdamas medžio šaką per tvorą apgadino transporto prie­monės priekinį bamperį, kapoto gaubtą bei „Chrysler“ ženklą, atsižvelgiant į tai, jog kapoto gaubtą bei priekinį bamperį ekonomiškai naudingiau buvo taisyti, negu įsigyti naują, buvo paruošta nuostolių ataskaita apskaičiuojant atkūrimo (remonto) kaštus, ko pirmosios ins­tan­cijos teismas nevertino. Tokiu būdu pasirinkus vietoje naujų kapoto gaubto bei bam­perio įsi­gijimo suremontuoti šias remontuotinas detales, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buvo apgadinta tik viena detalė - apdaila ant variklio gaubto, nors bylos me­džia­ga pa­tvir­tina, kad buvo sugadinti ir variklio gaubtas bei bamperio apatinė dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra 73,55 Eur, prieštarauja bylos medžiagai. Tokiu būdu teismas vadovavosi tik ataskaitos ats­kirais duo­me­nimis, o ne duomenų visuma bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, kadangi taisytinų daiktų vertės ataskaitoje nebuvo nurodytos, o buvo nurodyti tik eko­no­miš­kai naudingų taisyti daiktų (detalių) remonto kaštai, kas jokiu būdu nereiškia, jog kapoto gaubtas ir/ar bamperis nebuvo apgadinti iš viso, kaip nuosprendyje nurodė teismas.Skunde teigiama, jog V. K. sugadinto turto vertė iki sugadinimo viršijo 5 MGL dydį, todėl net ir atmetus automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytus orientacinius patirtus nuostolius ir turto atkuriamąją vertę, darytina pagrįsta išvada, kad V. K. padarė veiką, kuri pagal galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją būtų laikoma nusikalstama. Taigi pirmosios instancijos teismas, aiškin­da­mas BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, neatsižvelgė į nu­ro­dytas aplinkybes ir nepagrįstai V. K. netaikė baudžiamosios atsa­ko­my­bės.Išteisintasis V. K. pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą, kuriuose prašo apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintojo gy­nėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios E. Č. ape­liacinis skundas atme­tamas.Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pa­grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis tai­syk­lė­mis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsi­ti­ki­nimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įs­ta­tymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu. Duomenų pri­pa­ži­ni­mas įrodymais ir įro­dy­mų ver­­tinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiai nu­ken­tė­ju­siajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių ap­lin­ky­bių vertinimo, nelai­ky­tina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pa­žei­dimu.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo at­ve­ju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziu­muo­ja­ma, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kal­ti­namojo kaltę padarius nusikalstamą vei­ką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, su­ga­dinto turto vertė nesiekia sumos, kuri asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, spren­džia, kad V. K. pagrįstai išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pa­da­rinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (ATPK 50³ straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 21-34). Automobilio apžiūrėjimo akte (1 t., b. l. 24) nurodyta, jog pažeidimų prieš apgadinimą nebu­vo, tačiau prie pastabų pažymėta tik apžiūros pradžia, kas dalyvavo automobilio apžiūroje ir, kad automobilis pritaikytas JAV rinkai. Jokie konkretūs automobilio pažeidimai nenurodyti. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti vienas nežymus automobilio įlenkimas ir vienas nežymus įbrėžimas (1 t., b. l. 31-34). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos atkūrimo (re­mon­to) kaštų nustatymo detalizacijos matyti, kad automobilio „Chrysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo remonto ir medžiagų kaina iš viso 575,92 Eur, iš kurių remontai darbai su da­žy­mu ir dažymo medžiagomis sudaro 485,15 Eur, o keičiamos dalys – 73,55 Eur. Įvertinus au­to­mo­bilio apgadinimus, kurie yra itin maži – iš nuotraukų matomas įlenkimas, tai, kad E. Č. nepagrindė būtinybės dėl tokių smulkių defektų perdažyti beveik visą auto­mo­bi­lio priekį, tai, kad nukentėjusiosios pateiktoje automobilio remonto sąmatoje yra nurodyta tur­to atkuriamoji vertė, t. y. suma, susidedanti iš remonto darbų, detalių ir dažymo bei eks­plo­a­tacinių medžiagų kainų, PVM, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės, da­rytina išvada, kad E. Č. neįrodė ir nepagrindė konkrečios žalos dydžio. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nusta­ti­nė­damas sugadinto turto vertę, pagrįstai vertino tik keičiamų dalių kainą ir sprendė, kad V. K. sugadinto turto vertė yra 73,55 Eur ir nukentėjusiosios pateiktą automobilio apgadinimų ataskaitą vertino tinkamai.Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pareikšto kaltinimo V. K. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, E. Č. civilinis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą nukentėjusiajai neužkertamas kelias reikšti ci­vi­linį ieškinį civilinio proceso tvarka.Apeliantės teigimu, Kauno apylinkės teismas užkirto kelią teikti teismui papildomus įro­dy­mus, susijusius su apgadinto automobilio detalių verte. Teismas, nustatęs, jog automobilio ap­gadinimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, apeliantės teigimu, privalėjo atsisakyti pra­dėti privataus kaltinimo bylos procesą, o ne nagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuos­pren­dį. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nu­kentėjusioji turėjo teisę teikti papildomus įrodymus ir šia teise pasinaudojo – nukentėjusiosios atstovo prašymu prie bylos buvo pridėti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio nuorašas ir Kauno apygardos teismo nutartis (1 t., b. l. 78), transporto priemonių valdytojų civilinės at­sa­komybės privalomojo draudimo sutartis (1 t., b. l. 114). Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, pirmosios instancijos teismas neužkirto nukentėjusiajai teikti dokumentų. Tik nuken­tė­ju­sio­sios ir jos atstovo sprendimas buvo kokius dokumentus teikti yra tikslinga. Pažymėtina ir tai, kad teisėjas, būdamas nešališkas ir remdamasis byloje esančiais duo­menimis, priešingai nei teigiama skunde, neprivalėjo imtis jokių veiksmų nenagrinėti bylos tol, kol nebuvo visiškai įsitikinęs, kad jo priimtas sprendimas bus teisingas, pagrįstas ir motyvuotas. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrody­mais ir rašytine bylos me­džiaga, pakankamai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, padarė ištir­tus įro­dy­mus ati­tin­kančias išvadas ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintojo gynėjas advokatas G. Andrijauskas prašė iš nukentėjusiosios priteisti 500 Eur išteisintojo advokato išlaidoms apmokėti. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nu­ken­tėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį ap­mo­ka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Privataus kaltinimo byloje svars­tant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaištą laiką tei­kiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2015). Šioje byloje apeliacinis skundas, kurį padavė nukentėjusioji, atmetamas kaip nepagrįstas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme nebuvo atlie­kamas įro­dy­mų ty­ri­mas, byla nedidelės apimties. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija spren­džia nepriteisti iš­tei­sin­tajam iš nukentėjusiosios jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.