Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaiki­nimo tarnybos prie Socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. Š. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, A. J., valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaiki­nimo tarnyba prie Socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) ieškovas susituokė su atsakove R. Š.. Dar iki jų santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė R. B., kurios tėvu įrašytas ieškovas pagal jo pareiškimą. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta. 2020 m. birželio mėnesį, buvusiems sutuoktiniams diskutuojant apie dukros R. B. gyvenamosios vietos pakeitimą, atsakovė pasakė ieškovui, kad R. B. yra ne jo dukra. Iš tiesų R. B., gimusi iki santuokos, ir R. B., gimusi santuokos metu, yra nepanašios išvaizdos. Atsakovė sutiko, kad tėvystė būtų nuginčyta, tačiau pasiūlė tai padaryti ieškovui. Tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis asmeninėmis ir turtinėmis vaikų ir tėvų tarpusavio teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereguliuojamus asmeninius santykius, psichologinę būseną, nenuoširdumą vaikų atžvilgiu. Ieškovas su R. B. nepalaiko artimų socialinių ryšių, todėl bus geriau, jei jo tėvystė, kai jis nėra biologinis mergaitės tėvas, būtų nuginčyta.

Atsakovė su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Kai ji susipažino su R. B. ji jau laukėsi, buvo apie šešis mėnesius nėščia, todėl R. B. puikiai žinojo, kad R. B. nėra jo biologinė dukra. Apie tai, kad ieškovas nėra R. B. biologinis tėvas, dukra taip pat žinojo maždaug nuo penkerių metų amžiaus. R. B. nedaug bendrauja su ieškovu, tėvu dažniausiai ji vadina dabartinį jos draugą A. J.. Ieškovė nurodė ir tai, kad žino, kas yra tikrasis biologinis mergaitės tėtis, tačiau jis turi kitą šeimą, gyvena ne Lietuvoje ir ji atsisako jį įvardinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė R. B.. (duomenys neskelbtini) pareiškimu R. B. pripažino tėvystę, todėl gimimo liudijime įrašytas R. B. tėvu. (duomenys neskelbtini) R. B. ir R. Š. susituokė. Nuo 2012 m. šalys kartu negyvena, (duomenys neskelbtini) santuoka tarp šalių nutraukta. 2021 m. balandžio 22 d. ieškiniu ieškovas kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad R. B. gimė (duomenys neskelbtini); gimimo liudijime jos tėvu nurodytas R. B., motina – R. Š. (t. 1, el. b. l. 5). Santuokos liudijimas patvirtina, kad R. Š. ir R. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 7). Iš sprendimo ir santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp R. Š. (iki ištuokos – B.) ir R. B. nutraukta; nepilnamečių dukrų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su R. Š., iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; sprendime nurodyta, kad šalys nuo 2012 m. kartu negyvena (t. 1, el. b. l. 6, 8–12). Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo terminų rodykle, tėvystės pripažinimui registruoti pateikti dokumentai saugomi 10 metų, todėl dokumentų, kurių pagrindu R. B. įrašytas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, pateikti nėra galimybės. Iš pridėto gimimo įrašo matyti, kad R. B. įrašytas R. B. tėvu pagal bendrą tėvų prašymą tėvystei pripažinti Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtintą Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G. (t. 1, el. b. l. 43–44).

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, nustatančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 2 dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas.

Šalių paaiškinimais, santuokos ir gimimo įrašais nustatyta, kad šalys pradėjo bendrauti, kai atsakovė jau buvo apie šešis mėnesius nėščia, santuoka tarp šalių įregistruota nepraėjus nei dviem mėnesiams po R. B. gimimo, jos tėvystė pripažinta ieškovo pareiškimu. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas nėra biologinis R. B. tėvas. Dėl to sutaria šalys, apie tai maždaug nuo penkerių metų amžiaus žino ir R. B.. Tačiau dėl tėvystė nuginčijimo negali būti sprendžiama formaliai, nes tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais ir kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs ir tai, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tėvystė yra ilgalaikis nuolat kuriamas abipusis tėvo (motinos) ir vaiko ryšys, todėl tuo atveju, jei asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių ketino tapti tėvu, esant pakankamo pagrindo abejoti savo biologine tėvyste, teismai turi teisę riboti tokio asmens teisę nuginčyti tėvystę, siekdami išlaikyti vaikui saugų ir stabilų santykį. Priešingu atveju gali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė į privataus gyvenimo ir jo sprendimo tapti tėvu gerbimą. Tačiau net ir šiuo atveju turi būti siekiama išlaikyti tinkamą interesų pusiausvyrą ir tėvystė neturėtų būti bausmė, greičiau dovana asmeniui vadintis tėčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad šalys kartu gyveno maždaug iki dukrai R. B. suėjo treji metai. Šalių paaiškinimai ir R. B. psichologei išsakyta nuomonė leidžia spręsti, kad šalims nustojus gyventi kartu, R. B. ir ieškovo socialiniai ryšiai nutrūko. Iš mergaitės paaiškinimų matyti, kad ji bendrauja tik su ieškovo tėvais, tačiau telefonu atsiliepus pačiam ieškovui, ji su juo nekalba. Mergaitė neišsakė noro su juo bendrauti, žino, kad jis nenori būti jos tėvu. Iš atsakovės, trečiojo asmens A. J. paaiškinimų bei R. B. išsakytos pozicijos matyti, kad ji tėčiu laiko asmenį, su kuriuo dabar gyvena, jį sveikina su tėčio diena, jai nėra svarbūs įrašai gimimo liudijime, ji ieškovo nelaiko savo šeimos nariu, supranta, kad ieškovas nori, kad teisiškai ji nebūtų jo dukra ir tam ji pati neprieštarauja. Tai, kad tėvystė būtų nuginčyta sutinka ir atsakovė. Taigi, tenka pripažinti, kad tėvystės kaip ilgalaikio nuolat kuriamo abipusio tėvo ir dukros ryšio niekas nenori išsaugoti, per laikotarpį, kai šalys gyvena atskirai (maždaug aštuoneri metai), šis ryšys nebuvo puoselėjimas ir jis yra minimalus. Kaip matyti iš vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, R. B. nuomonės, mergaitei dabartinėje jos šeimoje sudarytos visos sąlygos, įtakojančios visapusišką ir darnią jos raidą, užtikrinančios, kad ji būtų parengta savarankiškai gyventi visuomenėje, čia užtikrinama jos sveikata, darni fizinė ir psichologinė raida bei visuomenei priimtinas auklėjimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad nesant galimybės nustatyti biologinį tėvą, tėvystės nuginčijimas prieštarauja vaiko interesams. Sutiktina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė įvardinti dukros tėvą, todėl bent jau šiame etape, nėra galimybės nustatyti biologinį tėvą. Sprendžiant, ar tai, kad biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, tėvystės nuginčijimas pažeidžia vaiko interesus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas, kai tėvystės santykiai nepalaikomi ir nepuoselėjami, šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu tokio santykio tarp ieškovo ir mergaitės nėra, o įvertinus išsakytas pozicijas – jis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Socialinė tėvystė pati savaime nėra įstatymu saugotina vertybė, kai ji neteikia naudos ir neįtakoja visuomenės santykių. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad šiuo metu jau yra susiformavęs glaudus mergaitės tarpusavio ryšys su mamos gyvenimo partneriu, mergaitė jaučiasi šios šeimos dalimi. Atsižvelgus į tai, siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Juolab neatmestina galimybė, kad pasikeitus ieškovės ir mergaitės požiūriui, gali atsirasti poreikis atkurti santykius su biologiniu tėvu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nėra R. B. biologinis tėvas, kad tarp ieškovo ir mergaitės socialiniai ryšiai nutrūkę ir nė vienas šio ryšio dalyvis neketina šio ryšio atkurti, į tai, kad mergaitė nuo penkerių metų amžiaus žino apie tai, kad ieškovas nėra jos biologinis tėvas, jo, kaip socialinio tėvo, praradimas nekelia jai psichologinio diskomforto, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir tėvystę nuginčyti.

CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą.

Kaip minėta anksčiau, ieškovės parodymais nustatyta, kad kai ji susipažino su ieškovu, buvo nėščia maždaug apie pusę metų. Tokio nėštumo nepastebėti, nesusieti jo su mergaitės gimimo data ir dėl to suklysti negalėjo bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad tėvystės pripažinimo metu ieškovas žinojo apie tai, kad R. B. nėra jo dukra, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė tik 2021 m. balandžio 22 d., todėl praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tėvystei ginčyti.

Sprendžiant dėl šio termino atnaujinimo svarbu tai, kad faktinis tėvystės ryšys yra nutrūkęs, visos suinteresuotosios pusės siekia atsisakyti socialinės tėvystės, todėl ji praranda savo prasmę ir saugoti jį tik ieškinio senaties termino pagrindu, nėra racionalu. Šių aplinkybių bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste, praleistas ieškinio pareiškimo terminas atnaujintinas.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,14 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovui lengvabūdiškai įvertinus socialinės tėvystės naštą: jis pripažino tėvystę, o vėliau, santykiams tarp jo ir atsakovės nutrūkus, savo požiūrį pakeitė ir panoro tėvystę nuginčyti. Atsižvelgus į kilusio teisinio ginčo pobūdį, atsakovė, net ir sutikdama su ieškovo reikalavimu, neturėjo galimybės tėvystės nuginčyti be teismo sprendimo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iš esmės dėl susidariusių išlaidų atsakingas yra ieškovas. Atsižvelgus į tai, iš ieškovo priteistina 8,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje duomenys apie tėvą įrašytas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,14 Eur (aštuonis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.