Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjo V. V. įgaliotam atstovui - advokato padėjėjui Rimvydui Buržinskui,

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui Giedriui Petrauskui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl 2010-08-05 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-08-05 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 094516 V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124-2 str. 1 d., padarymą buvo paskirta administracine nuobauda - 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (dalyvaujant pareiškėjui Institucijoje priešinga teisei veika buvo perkvalifikuota iš ATPK 124-2 str. 2 d. į ATPK 124-2 str. 1 d.).

2010-07-26 Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas už tai, kad jis 2010-07-26 apie 16 val. 50 min. A1 kelio 100 kilometre, dešinės pusės važiuojamojoje dalyje (netoli PC Mega), vairuodamas automobilį Citroen Jumper, iš chuliganiškų paskatų kėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat pavojų savo ir kitų žmonių (eismo dalyvių) saugumui – staigiai stabdė transporto priemonę, keitė važiavimo kryptį, tuo priversdamas kitus eismo dalyvius staigia stabdyti savo transporto priemones, keisti važiavimo kryptį, jog išvengtų eismo įvykio ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 p., 140.4 p. reikalavimus.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Institucijos įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pažeidimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, taip įvykio metu filmuotos medžiagos, esančios prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-816-402/2010, duomenimis liudytojų parodymais, nukentėjusiojo paaiškinimu. Administracinis teisės pažeidimas akivaizdžiai buvo padarytas, priešinga teisei veika Institucijos pareigūno priimtame nutarime skirti administracinę nuobaudą buvo kvalifikuota teisingai. Surinktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas pavojingai vairavo transporto priemonę, bandė važiuojamojoje dalyje blokuoti nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę ir tai privertė kitą eismo dalyvį – patį nukentėjusį staiga keisti važiavo kryptį. Be to, tiek nukentėjusiojo paaiškinimo, tiek filmuotos medžiagos duomenys patvirtina, jog nuo Grigiškių miestelio, važiuodamas keliu A1, pareiškėjas keitė važiavimo juostas ir visiškai nerodė posūkių signalų

Nukentėjusysis, nagrinėjant prijuntą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-816-402/2010, viešo teismo posėdžio metu Kauno apygardos administraciniame teisme paaiškino, kad pareiškėjas sukėlė avarinę situaciją magistralėje A1, nes lenkė kitas transporto priemones, keitė važiavimo juostas nerodydamas posūkių signalų. Vėliau, netoli PC Mega pareiškėjo draugai lengvuoju automobiliu, taip pat ir pareiškėjas mikroautobusu bandė blokuoti nukentėjusiojo automobilį ir vos neįvyko eismo įvykis, kai greta pravažiavo krovininis automobilis. Nukentėjusysis dėl to turėjo staigiai stabdyti ir apvažiuoti kelio važiuojamojoje dalyje staiga sustojusias transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p.).

ATPK 124-2 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą transporto priemonės vairavimą – tai transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88.2 p. įpareigoja transporto priemonės vairuotoją prieš persirikiuojant, prieš lenkiant ir baigiant lenkti, prieš sukant į kairę, dešinę ar apsisukant parodyti įspėjamąjį posūkio signalą. KET 140.1 p. – 140.4 p. nustatyta, jog vairuotojui draudžiama: viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį, viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle, važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 094516 dokumentų (b.l. 14-39), prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-816-402/2010 dokumentų duomenų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymų bei paaiškinimų turinio matyti, kad pareiškėjas 2010-07-26 kelyje A1, vairuodamas automobilį Citroen Jumper, būdamas stresinėje būsenoje ir lenkdamas kitas transporto priemones dėl to persirikiuodamas į kitas (gretimas) eismo juostas, visiškai nerodė posūkio signalų, tuo akivaizdžiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 88.2 p. reikalavimus. Sprukdamas nuo jį persekiojančio automobilio Opel Astra vairuotojo, kuris prieš pareiškėją buvo panaudojęs fizinį smurtą (pareiškėjo paaiškinimo, teismo medicinos specialisto išvados duomenys), pavojingai važiavo - staiga sustojo magistraliniame kelyje netoli Prekybos centro MEGA, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140 p. reikalavimus. Teismas pabrėžia, kad staiga keičiam važiavimo juostą – persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, kai eismas buvo intensyvus, nerodant posūkio signalų, pareiškėjas realiai sukėlė pavojingas situacijas ir realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog prie PC Mega nukentėjusiojo automobilis buvo blokuojamas, nes pareiškėjo automobilis staiga sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, bandė važiuoti atbuline eiga ir to pasėkoje privertė nukentėjusįjį, siekiant išvengti susidūrimo su pareiškėjo draugo vairuojamu automobiliu, staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį – sukti staiga į dešinę ir apvažiuoti netikėtą kliūtį sudariusias transporto priemones, siekiant užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai prieštaravo KET 88.2 p., 140 p. reikalavimams. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad 2010-08-05 nutarimu skirti administracinę nuobaudą, dalyvaujant posėdyje pareiškėjui, jo priešingi teisei veiksmai Institucijos pareigūno pagrįstai buvo perkvalifikuoti į lengvesnį administracinį teisės pažeidimą, negu buvo suformuluotas kaltinimas (įtarimas) administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi, teismas pabrėžia, kad pareiškėjas pažeidė KET 88.2 p., 140 p. reikalavimus, todėl pagrįstai buvo nustatyta, jog jis savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124-1 str. 1 d. Duotoje situacijoje teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų nurodytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Institucijos pareigūnas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo priešingiems teisei veiksmams turėjo įtakos nukentėjusiojo veiksmai, tačiau to nepakanka išvadai, jog susidarė būtino reikalingumo būsena, kuri būtų pakankamu pagrindu konstatuoti administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimui pareiškėjo veiksmuose (ABTĮ 57 str.).

Skiriant administracinę nuobaudą pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl savo priešingų teisei veiksmų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). teismas iš esmės sutinka su tokia pareigūno išvada ir savo iniciatyva nesunkina pareiškėjo teisinės padėties. Dėl šių priežasčių Institucijos pareigūnui buvo pakankamas pagrindas svarstyti minimalios baudos paskyrimo klausimą bei specialiosios teisės atėmimą skirti minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Dėl to ir teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos pareiškėjui paskirtos iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 27 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str. nurodytų reikalavimų, tačiau nevisiškai išsamiai atsižvelgiant į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes. Administracinė nuobauda gali būti pripažinti pagrįsta bei teisėta tik tuo atveju, kai materialinės teisės normos sankcijos taikymas pažeidėjui visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. ATPK 20 str. nuostatos numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda paskiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas bei aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas, remiantis ATPK 30-1 str., pareiškėjui visiškai neskirti papildomos administracinės nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ABTĮ 57 str.). Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9–827/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, LVAT nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006 ir t.t.). Šiuo atveju Institucija, skirianti administracinę nuobaudą, turi administracinę nuobaudą individualizuoti, atsižvelgdama į ATPK 20 str., 30 str. 2 d., 30-1 str., 30-2 str. nurodytas aplinkybes. Taigi, skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat ir į nustatytų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį, reikšmingumą arba tokių aplinkybių nebuvimą) bei imperatyviai laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo pergyvena, savo veiksmų iš esmės neneigia bei nuoširdžiai gailisi, praeityje nubaustas tik už negrubius KET pažeidimus, taip pat nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismui pateiktų dokumentų duomenys patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjo priešingų teisei veiksmų atlikimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo veiksmai. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad paskirta papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas nevisiškai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Šiuo atveju pačio teisės pažeidimo užfiksavimo faktas ir 400 Lt baudos paskyrimas, yra pakankama prevencinė poveikio priemonė pareiškėjui, kad jis ateityje nedarytų teisės pažeidimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui ATPK 30-1 str. pagrindu tikslinga visai neskirti papildomos administracinės nuobaudos, nes yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti tik sumokėjus piniginę baudą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat laikosi nuomonės, jog panašiose situacijose ATPK 30-1 str. nuostatos iš esmės gali būti taikomos (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2009-04-24 nutartis byloje Nr. N502-831/2009 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2010-08-05 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 094516, kuriuo V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124-2 str. 1 d., padarymą buvo paskirta administracine nuobauda - 400 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (dalyvaujant pareiškėjui Institucijoje veika buvo perkvalifikuota iš ATPK 124-2 str. 2 d.), pakeisti ir V. V. neskirti papildomos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.