Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1620-160/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
2A-1620-160/2015
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00794-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
Atsakovas
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1620-160/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00794-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3; 11.9.10.8; 15.3.2; 15.4; (S) 16.2.4.; 121.21;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo, palūkanų už priteistą atlyginimą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

R. P. prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-01-13 įsakymu Nr. P(KnGS)-2 ir 2012-01-16 įsakymu Nr. P(knGS)-3 pačiam prašant, priteisti ieškovui iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos, priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-05-03 įsakymu Nr. P(KnGS)-47 ir panaikinti šį įsakymą; negrąžinti į darbą, 2008-06-30 darbo sutartį, jos 2009-07-01 priedą laikyti nutrauktais teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir nustatyti vidutinį ieškovo dienos darbo užmokestį, taikant mėnesinę suminę darbo laiko apskaitą; priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos.

Paaiškino, kad pagal 2008-06-30 sudarytą darbo sutartį nuo 2008-07-03 dirbo Vaidotų geležinkelio stoties, Kenos stoties techninės vagonų punkto šeštos kategorijos vagonų tikrintoju–remontininku, o 2009-05-25 įsakymo pagrindu nuo 2009-07-01 buvo perkeltas dirbti į Kenos geležinkelio stotį. 2011-12-27 Techninės vagonų priežiūros punkto viršininkas S. P. išsikvietė jį į savo darbo kabinetą ir liepė jam parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru kaltindamas, kad jis 2011-12-24 darbe buvo neblaivus, pasišalino iš darbo vietos ir vairuodamas automobilį įvažiavo į Kenos geležinkelio stoties tvorą. Neparašius prašymo atleisti savo noru grasino atleisti pagal „straipsnį“. Neatlaikęs psichologinio spaudimo jis parašė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, bet atsitokėjęs maždaug po valandos grįžo į S. P. kabinetą ir pareiškė, kad prašymą atšaukia. Prašymo atšaukti S. P. neleido, paaiškino, kad 2011-12-28 bus organizuojamas darbuotojų pamainos susirinkimas, kuris ir nuspręs, ar ieškovą atleisti iš darbo savo noru, ar pagal „straipsnį“. 2011-12-28 įvyko visos darbuotojų pamainos susirinkimas, kuriame nutarta, gavus nurodymą iš viršaus, atleisti ieškovą iš darbo pagal „straipsnį“. Ieškovas 2011-12-29 gavo atsakovės reikalavimą pateikti pasiaiškinimą iki 2012-01-02. Ieškovas 2011-12-30 paskambino Kenos geležinkelio stoties viršininko pareigas laikinai ėjusiam L. L. ir pasakė, kad nori atvykti ir atsiimti 2011-12-27 prašymą atleisti iš darbo savo noru, bet atsakovės atstovas nurodė atvykti kitą darbo dieną. Ieškovas 2012-01-02 atvyko pas L. L., pateikė pastarajam 2011-12-30 prašymą laikyti negaliojančiu ieškovo 2011-12-27 prašymą atleisti iš darbo savo noru, taip pat pateikė pasiaiškinimą dėl 2011-12-24 įvykio aplinkybių. Atsakovės atstovas L. L. priėmė ieškovo pasiaiškinimą, bet atsisakė priimti ieškovo 2011-12-30 prašymą laikyti negaliojančiu 2011-12-27 prašymą atleisti iš darbo savo noru, nurodė, kad šis prašymas niekam neperduotas ir neturi jokios reikšmės. Ieškovas savo 2011-12-30 prašymą nuvežė į atsakovės direkciją, esančią Vilniuje, Mindaugo g., bet ten niekas jo prašymo nepriėmė. Dėl to ieškovas nurodytą prašymą išsiuntė paštu. 2012-01-13 jis susirgo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-01-23 raštu informavo kad jo 2011-12-30 prašymą, kuriuo ieškovas prašė jo 2011-12-27 pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant laikyti negaliojančiu, gavo praleidus DK 127 str. 4 d. nustatytą 3 darbo dienų terminą (2012-01-19) todėl, remdamasis ieškovo 2011-12-27 prašymu atleisti iš darbo. Kenos geležinkelio stoties viršininkas 2012-01-13 ir 2012 -01-16 įsakymais nutraukė darbo sutartį su ieškovu savo noru, nukeldamas darbo sutarties nutraukimo datą į pirmą dieną ieškovui grįžus po ligos. Atsakovė šių įsakymų nesiuntė ieškovui. Kadangi jis nepraleido DK 127 str. 4 d. nustatyto trijų dienų termino prašymui atšaukti, iš darbo atleistas neteisėtai. Į buvusį darbą negali grįžti, nes atsakovė sudarytų neįmanomas sąlygas dirbti. Dėl neteisėto atleidimo susirgo, patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, atsakovė jį skaudžiai pažemino, kvailino prieš tėvus, draugus, giminaičius ir pažįstamus. Dėl to patyrė 10000 Lt neturtinės žalos. 2012-05-03 įsakymu AB „Lietuvos geležinkeliai“ atleido jį iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, t. y. darbo metu 2011-12-24 apie 1:00 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,75 prom. (vidutinis) girtumo laipsnis ir jis vairavo automobilį bei atsitrenkė į tvorą. Atsakovė iš darbo jį atleido nepagrįstai, nes atsakovė 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymais dėl tų pačių aplinkybių darbo sutartį su ieškovu jau buvo nutraukusi. Po ieškovo kreipimosi į teismą dėl nurodytų įsakymų, atsakovė juos panaikino 2012-03-09 ir po to dar kartą atleido ieškovą iš darbo 2012-05-03 įsakymu. Atsakovė turi alkotesterį ieškovo darbo vietoje, todėl ieškovo blaivumą galėjo patikrinti pati, bet to nepadarė. Atleisdama ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atsakovė vadovavosi Vilniaus rajono policijos komisariato 2012-01-05 raštu, įsakymą atleisti iš darbo aptariamu pagrindu priėmė 2012-05-03, t. y. po keturių mėnesių. Ginčijamą 2012-05-03 įsakymą atsakovė priėmė praleidusi DK 241 str. nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo tada, kai paaiškėjo drausmės pažeidimas. Priimdama ginčijamą įsakymą, atsakovė siekė susidoroti su ieškovu, nes nelaukė Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-93-269/2012, kurioje ieškovas ginčijo jo blaivumo testą, išnagrinėjimo. 2012-01-02 pasiaiškinime jis nurodė atsakovei, jog nevairavo automobilio, buvo blaivus, o iš darbo pasišalino, nes jį išvežė policijos pareigūnai. (t. I, b. l. 124-128, 166-170).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškininius reikalavimus atmesti, o reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru, palikti nenagrinėtą. Paaiškino, kad 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-03-09 panaikino iki jiems įsigaliojant. 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymais darbo sutartis su ieškovu nuraukta, sutarties nutraukimo datą nukeliant į pirmą dieną grįžus ieškovui po ligos. 2012-01-13 ieškovas pranešė, kad susirgo, todėl su įsakymais jis nebuvo supažindintas. Gavus pranešimą apie ligą 2012-01-16 įsakymu darbo sutarties su ieškovu nutraukimo data buvo nukelta į pirmą ieškovo darbo dieną grįžus po ligos. Atleisti ieškovą iš pareigų buvo du pagrindai - ieškovo prašymas ir darbo drausmės pažeidimas. Atsakovė 2012-03-09 įsakymu panaikino 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymus, kurių pagrindu siekė atleisti ieškovą iš pareigų jo prašymu, bei 2012-05-03 įsakymu atleido ieškovą iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas 2011-12-23 dirbo naktinę pamainą. Apie vidurnaktį jam priklausantis automobilis „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas atsitrenkęs į tvorą. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, bet ieškovo automobilio nebebuvo. Ieškovas buvo Techninės vagonų priežiūros punkte. Ten policijos pareigūnai nešiojamu alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,75 prom. alkoholio, po to išsivežė ieškovą. Atvykęs į darbą 2011-12-27 ieškovas parašė prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru. 2011-12-28 įvyko operatyvinis pasitarimas, jame dalyvavo ir ieškovas. Jis pripažino, kad 2011-12-24 darbo metu vartojo alkoholį. Ieškovas 2011-12-30 pateikė atsakovės atstovui L. L. pareiškimą atšaukti jo 2011-12-27 prašymą atleisti iš darbo savo noru, bet atsakovės atstovas atsisakė priimti tokį ieškovo pareiškimą kaip paduotą praleidus DK 127 str. 4 d. nustatytą terminą. Dėl tos pačios priežasties ir vėliau atsakovė atsisakė priimti aptariamą ieškovo pareiškimą, kurį ieškovas pakartotinai bandė įteikti atsakovei nuvykęs į pastarosios administracijos buveinę (duomenys neskelbtini). Nurodytą ieškovo pareiškimą atsakovė gavo registruotu paštu 2012-01-19. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas S. P. nevertė ieškovo 2011-12-27 rašyti prašymo atleisti ieškovą iš darbo savo noru. Aptariamą prašymą ieškovas parašė ir pateikė atsakovei, nes nenorėjo būti atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas įrodymais, nes ieškovui diagnozuota radikulopatija, kurios priežastys iš esmės yra fizinės ir nesusijusios su stresu, įtampa ar neigiamais išgyvenimais. Ieškovo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2012-01-13 iki 2012-05-03. Ieškovui grįžus į darbą, atsakovė 2012-05-03 priėmė įsakymą, kuriuo nutraukė darbo sutartį su ieškovu DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. pagrindu. Priimant 2012-05-03 įsakymą, DK 241 str. nustatytas terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, nes į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, komandiruotės ar atostogų. Darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2012-12-24. Ieškovas nuo 2012-01-13 iki 2012-05-03 sirgo, todėl ligos laikotarpis neįskaičiuojamas į drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Nuo dienos, kai paaiškėjo drausmės pažeidimas iki drausminės nuobaudos paskyrimo praėjo 21 kalendorinė termino drausminei nuobaudai skirti diena. Atsakovė laikėsi DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Tai, kad atsakovė 2012-03-09 įsakymu panaikino 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo jo prašymu, nereiškia, jog atsakovė pripažino netinkamai pritaikiusi įstatymą, nes buvo du pagrindai atleisti ieškovą iš darbo – jo prašymas ir darbo drausmės pažeidimas. Ieškovas dar nebuvo atleistas iš darbo jo prašymu, nes atsakovės 2012-01-16 įsakymu darbo sutarties nutraukimas nukeltas į pirmąją ieškovo darbo dieną grįžus į darbą po ligos. 2012-03-09 darbo sutartis su ieškovu dar buvo nenutraukta, todėl atsakovė atšaukė įsakymą nutraukti darbo sutartį ieškovo prašymu. Su ieškovo argumentu, kad ieškovui nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda, nes tai padaryta žinant, jog ieškovas ginčija policijos pareigūnų atliktą ieškovo blaivumo testą, atsakovė nesutinka. Skirdama drausminę nuobaudą, atsakovė rėmėsi ne tik Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pateikta informacija, bet taip pat ir kitais duomenimis: atsakovės darbuotojų paaiškinimais, žodžiu pateiktomis aplinkybėmis. Ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovė turėjo laukti administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, prieštarauja savo paties argumentams dėl reikalavimo skirti drausminę nuobaudą per vieno mėnesio terminą. Ieškovo blaivumą patikrino policijos pareigūnai ir išvežė iš darbo vietos, todėl atsakovė neabejojo pareigūnų atlikta asmens blaivumo patikra. Teisės aktuose nenustatyta darbdavio pareiga papildomai pačiam atlikti blaivumo patikrą, kurią atliko policijos pareigūnai. Argumentai dėl aplinkybių apie ieškovo 2011-12-27 prašymą nutraukti darbo sutartį tiesiogiai nesusiję su darbo sutarties nutraukimu pagal 2012-05-03 įsakymą, nes darbo sutartis nutraukta ne ieškovo prašymu, bet darbdavio iniciatyva, ieškovui padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškinio reikalavimas priteisti 10000 Lt neturtinės žalos nepagrįstas, nes ieškovo nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2012-05-03 ir tą pačią dieną buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu. Ieškovas darbo sutarties nutraukimo dieną buvo sveikas. Todėl neaišku, kokių neigiamų išgyvenimų ieškovas patyrė dėl atleidimo iš darbo 2012-05-03 (t. II, b. l. 11-17).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-17 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovas R. P. neteisėtai atleistas iš darbo atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. 2012-01-13 įsakymu Nr. P(KnGS)-2 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir 2012-01-16 įsakymu Nr. P(KnGS)-3 „Dėl darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimo“. Kitus ieškovo R. P. reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1751,11 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui R. P. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL lėšų, sumokėtų 2013-06-09 nurodymu AB SEB banke „Akropolio“ skyriuje, už civilinėje byloje Nr. 2-1183-912/2014 paskirtą rašysenos ekspertizę, dalį, lygią 925,57 Lt. Nustatė, kad bylos aplinkybės patvirtino, kad ieškovas 2011-12-27 pateikė atsakovei prašymą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2011-12-28 bei nurodė, kad sutinka atlyginti jo padarytą žalą išskaičiuojant iš atlyginimo. Ant ieškovo prašymo yra atsakovės atstovo 2011-12-27 rezoliucija „patenkinti prašymą ir dėl gamybinio būtinumo atleisti po 14 darbo dienų, t. y. nuo 2012-01-16“. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G. 2012-01-13 įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ atleido ieškovą iš darbo nuo 2012-01-16 darbuotojo pareiškimu (ieškovo 2011-12-27 prašymu) pagal DK 127 str.1 d. Atsakovė nesupažindino ieškovo su nurodytu įsakymu, nes ieškovas 2012-01-13 telefonu pranešė, kad susirgo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties viršininkas S. G. 2012-01-16 įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimo“ nukėlė ieškovo darbo sutarties nutraukimo datą į pirmą darbo dieną grįžus po ligos, nes ieškovas 2012-01-13 susirgo. Pagal DK 127 str. 4 d., darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Ieškovo prašyme atleisti jį iš darbo įrašyta data „2011-12-27“. Trys darbo dienos atšaukti nurodytą ieškovo prašymą buvo 2011 m. gruodžio 28, 29 ir 30 d. Ieškovas į bylą pateikė jo 2011-12-30 prašymą, adresuotą laikinai einančiam AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties viršininko pareigas L. L. Atsakovės pateiktas ieškovo 2011-12-30 prašymas ir pridėtas vokas rodo, kad nurodytą raštą ieškovas paštu išsiuntė 2014-01-17, o atsakovė šį raštą gavo 2012-01-19. Iš atsakovės Krovinių vežimo direkcijos Kenos geležinkelio stoties 2011-12-28 pasitarimo protokolo, kuriame dalyvavo ir ieškovas, matyti, kad pasitarime nutarta ieškovui įteikti reikalavimą pasiaiškinti dėl 2011-12-24 apie 0 val. 20 min., įvykusio įvykio aplinkybių, t. y. ieškovo automobiliu atsitrenkimo į atsakovės teritorijoje esančią tvorą, taip pat policijos pareigūnų nustatyto ieškovo kraujyje 1,75 prom. alkoholio. Atsakovės atstovas L. L. 2011-12-29 pareikalavo, kad ieškovas iki 2012-01-02 13:00 val. raštu pasiaiškintų, kodėl darbo vietoje buvo neblaivus ir galbūt dalyvavo įvykstant eismo įvykiui bei pasišalino iš savo darbo vietos. Ant nurodyto atsakovės reikalavimo ieškovas pasirašė, kad šį reikalavimą gavo 2011-12-30. Antstolio V. Č. 2012-02-22 faktinių aplinkybių konstravimo protokolas ir prie jo pridėtas garso įrašas rodo, kad ieškovas atsakovės atstovui 2012-01-02 pateikė pasiaiškinimą „Dėl 2012-12-24 įvykio aplinkybių“ ir 2011-12-30 prašymą laikyti negaliojančiu ieškovo 2011-12-27 prašymą atleisti jį iš darbo pačiam prašant. Ieškovo 2012-01-02 pasiaiškinime uždėtas atsakovės spaudas rodo, kad atsakovė jį priėmė 2012-01-02 11.50 val. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas ieškovo ir atsakovės atstovo L. L. pokalbis rodo, kad ieškovo prašymas atšaukti 2017-12-27 prašymą nebuvo priimtas paaiškinant, kad 2011-12-27 prašymas yra negaliojantis. Atsakovės atstovas S. P. nepatvirtino ir nepaneigė aplinkybės, kad ieškovas tą pačią dieną dėl 2014-12-27 prašymo atšaukimo kreipėsi pas jį. L. L. nepatvirtino, kad telefonu 2011-12-27 prašymo atšaukimą ieškovui liepė atnešti 2012-01-02. Ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo pareiškimo dėl prašymo nutraukti darbo sutartį atšaukimo tą pačią dieną palikti atsakovės administracijos kanceliarijoje, išsiųsti registruotu paštu ar įteikti atsakovei kitu būdu. Įvertino, kad atsakovės atstovas L. L. 2012-01-02 pateikė ieškovui neteisingą informaciją, jog ieškovo prašymas neturi jokios teisinės reikšmės ir nesukels jokių teisinių padarinių. Bet ieškovo 2011-12-27 prašyme atleisti iš darbo savo noru yra atsakovės atstovo 2011-12-27 rezoliucija „patenkinti prašymą ir dėl gamybinio būtinumo atleisti po 14 darbo dienų, t. y. nuo 2012-01-16. Šias aplinkybes vertino ieškovo naudai ir padarė išvadą, kad atsakovės atstovas 2011-12-30 sutiko, jog ieškovas 2012-01-02 atšauktų prašymą nutraukti darbo sutartį, bet 2012-01-02 atsisakęs priimti tokį ieškovo atšaukimą, pažeidė savo elgesiu sukurtą ieškovo teisėtą lūkestį pasinaudoti DK 127 str. nustatyta darbuotojo teise pakeisti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovės atstovui paaiškinus, jog ieškovo 2011-12-27 prašymas nesukels jokių teisinių padarinių, atsakovė 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymais nutraukė darbo sutartį su ieškovu 2011-12-27 prašymo pagrindu. Toks atsakovės įvykdytas ieškovo atleidimas iš darbo 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymų pagrindu neteisėtas, todėl šį ieškovo reikalavimą tenkintino. Nurodė kad reikšminga tai, kad atsakovė 2012-03-09 įsakymu pripažino netekusiais galios ginčijamus 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymus. Atsakovė 2012-01-16 įsakymu buvo nukėlusi ieškovo darbo sutarties nutraukimo datą į pirmą darbo dieną grįžus po ligos. Ieškovas sirgo nuo 2012-01-13 iki 2012-05-02. Atsakovė įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo pati pripažino netekusiais galios jiems esant neįteiktiems ieškovui pastarojo nedarbingumo laikotarpiu. Pradinį ieškinį, kuriuo taip pat prašyta panaikinti ginčijamus įsakymus, ieškovas pareiškė teisme 2012-02-17 t. y. dar jiems galiojant. Dėl to atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad negalima pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimo iš darbo pagal pačios atsakovės panaikintus 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymus.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, jog ieškovo liga nebuvo susijusi su jo neteisėtu atleidimu iš darbo pačiam prašant, todėl atmetė prašymą dėl žalos atlyginimo.

Nustatė, kad ieškovas dirbo pagal jam nustatytą grafiką naktine pamaina 2014-12-23 – 2014-12-24. Atsakovės TVPP operatorė R. M. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad iš tvarkdarės sužinojo, kad ieškovas padarė avariją, sugadino tvorą ir rėžėsi į stulpą. Kenos stoties tvarkdarė L. Z. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad iš UAB „Gelsaugos“ darbuotojo sužinojo, kad neblaivus TVPP darbuotojas įvažiavo į tvorą, įvykio vietoje nerado nei mašinos nei darbuotojo. Nuvykusi į TVPP rado visus pamainos darbuotojus darbo vietoje, išskyrus ieškovą. Vyr. vagonų tikrintojas remontininkas A. V. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad iš apsaugos darbuotojo sužinojo, kad pamainos darbuotojas R. P. savo asmeniniu automobiliu trenkėsi į stulpą, po to sužinojo, kad ieškovas buvo neblaivus. Vagonų tikrintojas remontininkas V. A. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad su ieškovu tą pamainą buvo porininkai, po paskutinės vagonų apžiūros, kuri baigėsi 22.20 val., ieškovo nematė, apie įvykį sužinojo iš operatorės. UAB „Gelsauga“ darbuotojas V. B. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad jo darbuotojas jam pranešė, kad automobilis „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-12-24 apie 0:00 val. atsitrenkė į tvorą, vairavo įtartinai neblaivus ieškovas, kurį rado kartu su policijos pareigūnais, kurie ieškovą išvežė. UAB „Gelsauga“ darbuotojas V. N. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad apie 23:45 val. pastebėjo į tvorą atsirėmusį tamsų lengvąjį automobilį. Dėl 2011-12-24 eismo įvykio ieškovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 d. Po Eismo įvykio policijos pareigūnai patikrino ieškovo blaivumą ir nustatė 1,75 prom. (vidutinį) girtumo laipsnį. Atsakovės atstovas L. L. 2011-12-30 įteikė ieškovui 2011-12-29 reikalavimą „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“. Ieškovas 2012-01-02 pateikė pasiaiškinimą, kad 2012-12-24 jo automobilį vairavo kitas žmogus, ieškovas darbe buvo blaivus, policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, jis kelis kartus pūtė į alkotesterį, kuris rodė 0.00 prom., bet vėliau policijos pareigūnas parodė alkotesterį su 1,75 prom. rodmeniu. Ieškovas nesutiko su tokiais alkotesterio rodmenimis ir nepasirašė ant alkotesterio atspausdinto kvito. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-05-08 ekspertizės akte konstatuota, kad tyrimui pateiktame R. P. 2011-05-24 asmens blaivumo testo Nr. 0496 antrajame egzemplioriuje visą rankraštinį tekstą parašė ir eilutėje „pareigūno parašas“ pasirašė D. P.; nustatyti ar eilutėje „asmens parašas“ pasirašė ieškovas R. P., ar D. P. ar M. S., ar kitas asmuo, negalima, nes pasirašiusiajam asmeniui identifikuoti gali turėti įtakos pasirašymo laikas (tamsiu paros metu, pasirašiusiojo neblaivumas, stresinė būklė). Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-93-269/2012 esančiame 2012-10-05 ekspertizės akte padaryta išvada, kad negalima nustatyti, ar ant kito blaivumo testo egzemplioriaus eilutėje „asmens parašas“ pasirašė ieškovas. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio UAB „Gelsauga“ darbuotojo V. N. 2011-12-24 paaiškinimo matyti, kad pastarasis asmuo prie į tvorą atsitrenkusio ieškovo automobilio matė žmogų, apsirengusį geležinkeliečių uniforma. Kitas UAB „Gelsauga“ darbuotojas V. B. 2011-12-24 paaiškinime nurodė, kad prie į tvorą įvažiavusio automobilio matė du žmones – vairuotoją R. P. ir kitą asmenį M. Š.; vėliau darbo vietoje ieškovas rastas neblaivus. Policijos pareigūno M. S. 2011-12-24 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ieškovas prisipažino, kad vairavo automobilį ir vartojo alkoholį dienos metu, prašė surašyti protokolą tik už eismo įvykį, nenurodyti, jog ieškovas pasišalino iš eismo įvykio. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-21 nutarimu, priimtu R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažino ieškovą kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. nustatytus administracinius teisės pažeidimus bei nustatė, kad ieškovas darbe 2011-12-23 – 2011-12-24 buvo neblaivus. Atmetė ieškovo atstovo prašymą nesivadovauti administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis nurodydamas, kad išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas turi tokią pat teisinę galią ir sukelia tokius pat teisinius padarinius kaip ir baudžiamojoje ar civilinėje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas. Įvertinęs aptartas aplinkybes padarė išvadą, kad atsakovė įrodė ieškovą buvus darbe darbo laiku neblaiviu. Toks ieškovo elgesys yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 235 str. 2 d. 8 p. Dėl to buvo pagrindas ieškovui taikyti drausminę atsakomybę. Laikė, kad atsakovė įvykdė DK 240 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą dėl pasiaiškinimo iš darbuotojo pareikalavimo bei nepraleido termino skirti nuobaudą, nes ieškovas nuo 2012-01-13 iki 2012-05-03 sirgo ir šis laikotarpis neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti. Ieškovo padarytas nusižengimas yra šiurkštus, nuobauda (atleidimas iš darbo) yra adekvati padarytam nusižengimui.

Atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, priteisė dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų 1751,11 Lt bei grąžino nepanaudotą užstato dalį, įmokėtą padengti ekspertizės išlaidoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovas R. P. neteisėtai atleistas iš darbo 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymais, panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi šių įsakymų pagrindu darbo santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2012-01-02 darbuotojas L. L. atsisakė priimti ieškovo prašymą, kuriuo jis atšaukė savo 2011-12-27 prašymą atleisti iš darbo savo noru dėl to, kad prašymas buvo paduodamas praėjus 3 dienų terminui po prašymo padavimo. Kartu vyko tyrimas dėl ieškovo padaryto drausminio nusižengimo – alkoholinių gėrimų naudojimo darbe. 2012-01-13 ieškovas pranešė apie ligą, todėl tą pačią dieną priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo savu noru jam nebuvo įteikta, 2012-01-16 įsakymu atleidimo data perkelta į pirmą dieną po jo ligos. Tačiau gavus paštu jo prašymą, kuriuo jis atšaukia savo prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, 2012-03-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsakymu panaikino abu įsakymus dėl jo atleidimo iš darbo savo noru. Ta aplinkybė, kad ieškovas padavė teismui ieškinį dėl jo atleidimo iš darbo savu noru įsakymams galiojant, nerodo, kad tuo metu darbo santykiai su darbuotoju buvo nutrūkę. Darbo santykiai su darbuotoju būtų buvę nutraukti jam grįžus po ligos į darbą, tačiau 2012-03-09 darbdavys įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo savo noru panaikino. Visi byloje pateikti įrodymai liudija, kad prašymą atleisti iš darbo savo noru ieškovas atšaukė jau suėjus 3 dienų terminui po prašymo pateikimo, nes nėra įrodymų, kad jis prašymą padavė ar paštu išsiuntė 2011-12-30. Ekspertizės išlaidos susidarė dėl ieškovo prašymo ją skirti, ekspertizė jau buvo atlikta ir administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl išlaidos dėl analogiškos teismo ekspertizės atlikimo turi būti priskirtos ieškovui. Kadangi dalis jų priteista iš atsakovo, bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuotos. Be to jos susidarė dėl reikalavimo dalies, kurioje ieškovo ieškinys atmestas (t. III, b. l. 42-50).

Apeliaciniu skundu R. P. prašo sprendimą dalyje, kurioje atmestas jo ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas yra darbuotojas ir silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis. Atsakovas, 2011-12-30 sutikęs, kad ieškovas atsiimtų prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, vėliau prašymo nepriėmęs iki kol prašymas nebuvo išsiųstas paštu ir atšaukęs įsakymus dėl atleidimo iš darbo tik tuomet, kai jau teismui buvo paduotas ieškinys dėl neteisėto jo atleidimo iš darbo, savo elgesiu užkirto kelią teisėtiems ieškovo reikalavimams, psichologiniu spaudimu sudarė sąlygas, dėl kurių dėl įtampos jis susirgo ir patyrė neturtinę žalą. Dėl ieškovo ligos teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus medicininius dokumentus bei gydytojos paliudijimą, todėl teismo išvada, kad liga nesusijusi su jo neteisėtu atleidimu iš darbo, yra nepagrįsta. Nagrinėjant drausminės nuobaudos paskyrimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, nes pagal CPK 182 str. reglamentavimą nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios nustatytos baudžiamojoje ar civilinėje byloje. Apklausti liudytojai, rašysenos ekspertizė nepatvirtino, kad ieškovas darbe buvo neblaivus. Atšaukus įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo savo noru, atsakovas neleido ieškovui pateikti pasiaiškinimo dėl 2011-12-24 įvykių (t. III, b. l. 63-71).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovas patyrė spaudimą rašyti prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Neturtinė žala ieškovui nebuvo padaryta. Tai, kad ieškovas siekė atsišaukti savo prašymą atleisti iš darbo savo noru, o atsakovas prašymo nepriėmė dėl to, kad ieškovas siekė jį atsiimti suėjus 3 dienų terminui, nereiškia, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų atsiimant prašymą ir patirtų išgyvenimų, nepatogumų, sukėlusių jam žalą, nėra. Remtis kitos bylos išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų nepagrįsta, nes ieškovas prašo remtis kitu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris negali būti laikomas kaip formuojantis teisminę praktiką. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo ieškovo argumentai nepagrįsti, nes atleidimo iš darbo tvarka nebuvo pažeista. Ieškovas dėl darbo drausmės pažeidimo pasiaiškinimą buvo pateikęs, atleistas iš darbo įstatymo nustatytu laikotarpiu, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad ieškovas darbe buvo neblaivus, o ieškovo aiškinimas, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios nustatytiems faktams – absurdiškas (t. III, b. l. 76-84).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstytos faktinės aplinkybės, nusakančios įvykius, susijusius su ieškovo atleidimu iš darbo, faktiškai yra panašios, šalys skirtingai jas vertina, todėl šioje byloje teismo sprendimo pagrįstumas ir teisingumas priklauso nuo faktinių aplinkybių vertinimo.

Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, atsakovo paaiškinimų, administracinio teisės pažeidimo bylos, tiek ieškovo atleidimas iš darbo savo noru, tiek ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, yra susiję su 2011-12-23 įvykusiu įvykiu Kenos geležinkelio stoties teritorijoje nustačius, kad ieškovas darbo metu buvo girtas ir vairuodamas automobilį Kenos geležinkelio stoties teritorijoje įvažiavo į tvorą. Todėl sprendžiant klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo savu noru ir dėl darbo drausmės pažeidimo, įtakos turi tos pačios faktinės aplinkybės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai kokiu pagrindu ieškovas būtų atleistas iš darbo, pirmiausia turi būti nustatyta, kieno veiksmai iššaukė prašymo dėl atleidimo iš darbo savo noru padavimą, dėl kokių priežasčių ieškovas siekė atsiimti šį prašymą ir ar prašymo atsiėmimo aplinkybės galėjo sukelti ieškovui neturtinės žalos.

Pagal DK 127 str. 1 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. DK 127 str. 3 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus padarė išvadą, jog 2011-12-30 atsakovo darbuotojas suteikė ieškovui galimybę 2012-01-02 atšaukti prašymą dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant. Atsakovas nepaneigė 2012-01-02 ieškovo ir atsakovo atstovo pokalbyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovo atstovas tvirtino ieškovui, jog jo prašymui dėl atleidimo iš darbo savu noru nėra duota eiga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovas siekė atšaukti savo prašymą laiku, o tai atsakovas pripažino tik 2012-03-09 įsakymu panaikindamas 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymus, kuriais ieškovas iš darbo buvo atleistas savo noru. Kadangi tuo metu ieškovas dėl neteisėto jo atleidimo iš darbo savo noru jau buvo padavęs ieškinį, laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažino ir sutikdamas su ieškinio reikalavimu dėl neteisėto atleidimo iš darbo pačiam prašant, pats įsakymus panaikino. Kadangi ieškovas tuo metu buvo nedarbingas ir jo atleidimo iš darbo diena buvo nukelta į pirmą dieną grįžus į darbą po nedarbingumo laiko pasibaigimo, faktiškai ginčo dėl jo atleidimo iš darbo pačiam prašant neliko. Todėl pirmosios instancijos teismui neliko pagrindo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu, ieškinys dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. išsprendus ginčą taikiai iki teismas išnagrinėjo bylą, turėjo būti atmestas. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikinamas, ieškovo ieškinys dėl jo atleidimo iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu atmetamas.

Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. DK 235 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. Kad autoįvykis ieškovo automobiliu buvo padarytas Kenos geležinkelio stoties teritorijoje ieškovo darbo metu, ieškovas neginčijo. Jis ginčijo tik faktą, kad jis pripažintas buvus neblaiviu. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas, darbuotojų paaiškinimai atliekant tarnybinį patikrinimą (t. I, b. l. 56-61),Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio raštai (t. I, b. l. 64,66) tvirtina, kad darbe ieškovas buvo neblaivus. Argumentas, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo ieškovas pripažintas neblaivus 2011-12-23 23:33 val. padaręs administracinės teisės pažeidimą, neturi prejudicinės galios nustatant faktą, ar jis buvo neblaivus nagrinėjant ginčą civilinėje byloje, nėra pagrįstas. Ekspertizės aktu patvirtinta aplinkybė, kad alkotesterio parodymų lape tirto asmens parašo identifikuoti nėra galimybės, nes pasirašyta arba neįprastose apšvietimo sąlygose, arba neblaivumo, arba stresinėje būsenoje (t. II, b. l. 134). Ši aplinkybė yra įvertinta administracinio teisės pažeidimo byloje ir nepaneigia nustatytos ieškovo girtumo būsenos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybių, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje dėl eismo įvykių, nereikia įrodinėti iš naujo nagrinėjant civilines bylas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3_540/2012). Todėl ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis išvadomis dėl ieškovo girtumo fakto nustatymo administracinio tesės pažeidimo byloje, nepagrįstas. Tiek nutarimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek kiti surinkti įrodymai dėl ieškovo girtumo darbo metu pirmosios instancijos teismo yra įvertinti tinkamai. Todėl atsakovas ieškovą iš darbo atleisti DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, teisę turėjo.

Pagal DK 240 str. 1 d. prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. 2011-12-30 ieškovui pasirašytinai įteiktas reikalavimas dėl pasiaiškinimo pateikimo (t. I, b. l. 69) tvirtina, kad ieškovas iki 2012-01-02 buvo paprašytas pateikti pasiaiškinimą dėl neblaivumo darbe. Ieškovas 2012-01-02 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad darbe jis buvo blaivus (t. I, b. l. 183). Todėl ieškovo argumentas, kad iš jo nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo, ar kad atsakovas jam grižus į darbą po ligos privalėjo pareikalauti pasiaiškinti dar kartą, nepagrįstas. Dėl to paties įvykio kelių pasiaiškinimų prašymas iš darbuotojo nėra numatytas įstatymo.

Pagal DK 241 str. 1 d. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dinos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Kaip tvirtina darbuotojų paaiškinimai, darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011-12-24 (ieškovas vairuodamas automobilį sukėlė autoįvykį, buvo iškviesti policijos darbuotojai, apie įvykį darbuotojai tą dieną parašė paaiškinimus). Ieškovas nuo 2012-01-13 susirgo ir į darbą po ligos grįžo 2012-05-03. Todėl neįskaičius ligos laiko, atleidimas iš darbo kaip drausminė nuobauda ieškovui paskirtas nepraleidus įstatymo nustatyto termino.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 str. įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (priežastinis ryšys). Civilinės atsakomybės sąlyga yra asmens, atsakingo už atsiradusius nuostolius, kaltė (CK 6.248 str.). Todėl vertinant, ar atsakovas, atleidęs ieškovą iš darbo pagal jo prašymą ir atsisakęs priimti jo pareiškimą dėl prašymo atšaukimo, sukėlė ieškovui neturtinę žalą, pirmiausia turi būti nustatoma, kas iššaukė prašymo dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant padavimą. 2011-12-24 pateikti Kenos geležinkelio stoties darbuotojų paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga tvirtina, kad naktį iš 2011-12-23 į 2011-12-24 ieškovas darbe buvo neblaivus, sukėlė autoįvykį, įsigadino AB „Lietuvos geležinkeliai“ tvorą. 2011-12-30 jam buvo pateiktas reikalavimas dėl įvykio pateikti pasiaiškinimą, pasiaiškinimu jis neigė buvęs darbe girtas. Neįrodė, kad prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant padavė priverstas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojo. Tiek jo prašymas atleisti iš darbo pačiam prašant, tiek neigimas kaltės dėl girtumo darbe, yra susijęs su ieškovo savigina dėl įvykio, kai jis darbo metu neblaivus vairavo automobilį. Todėl laikyti, kad tolimesni atsakovo veiksmai tiriant įvykį ir priimant sprendimą, kuriuo pagrindu (pačiam prašant ar dėl darbo drausmės pažeidimo) atleisti ieškovą iš darbo padarė atsakovui neturtinės žalos, pagrindo nėra. Ieškovo prašymas atleisti jį iš darbo ir neigimas, kad jis darbe buvo neblaivus, priežastiniu ryšiu yra susijęs su jo paties padarytais veiksmais 2011-12-23 – 2011-12-24 naktį, todėl atsakovas, tyręs įvykį ir sudaręs sąlygas ieškovui nutraukti darbo santykius pačiam prašant, negali būti laikomas atsakingu už ieškovo išgyvenimus dėl įvykio, dėl kurio kilimo jis yra pats kaltas. Pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl jam padarytos neturtinės žalos tyrė ir vertino tinkamai.

Tiek ieškovas tiek atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sutiktina, kad ieškovui gali būti atlygintos tik tos išlaidos, kurias jis patyrė paduodamas ieškinį dėl jo atleidimo iš darbo pačiam prašant iki atsakovas pripažino ieškinį ir panaikino įsakymus, kuriais ieškovas buvo atleistas iš darbo pačiam prašant, nukėlus jo atleidimo datą po ligos, t. y. iki 2012-03-09. Iki 2012-03-09 ieškovas buvo sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų su advokatu ir advokatas jo vardu padavė ieškinį į teismą (t. I, b. l. 1-5, 12). Už ieškinio surašymą advokatui ieškovas 2012-04-16 sumokėjo 2640 Lt (t. I, b. l. 90-91). Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškinio padavimo metu maksimali atlygintina suma už ieškinio surašymą buvo 2400 Lt (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 8.2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje reiškė šešis reikalavimus (pripažinti atleidimą iš darbo pačiam prašant neteisėtu, laikyti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą, priteisti darbo užmokestį už laikotarpį iki įsiteisės teismo sprendimas, priteisti procesines palūkanas, priteisti žalos atlyginimą), o atsakovas ieškinį pripažino dalyje dėl jo atleidimo iš darbo pačiam prašant, t. y. 1/6 dalį ieškovo reikalavimų, kitoje dalyje ieškovo reikalavimai nebuvo tenkinami, ieškovui iš atsakovo priteistina 1/6 dalis maksimaliai galimų atlyginti turėtų išlaidų advokato pagalbai – 400 Lt (115,85 EUR).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas iš dalies ieškovo R. P. (R. P.) ieškinys atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir pripažinta, kad ieškovas R. P. (R. P.) neteisėtai atleistas iš darbo atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kenos geležinkelio stoties viršininko S. G. 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-2 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. P(KnGS)-3 „Dėl darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimo“ ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

R. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo 2012-01-13 ir 2012-01-16 įsakymais pačiam prašant pripažinimo neteisėtu, atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui R. P. (R. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 1751,11 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) 115,85 EUR (šimtą penkiolika EUR 85 ct) advokato pagalbai atlyginti.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėAsta RadzevičienėAndrius Ignotas