Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. M. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka.

Byla dėl skolos priteisimo nagrinėjama Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

Ieškovas ir atsakovas apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. kovo 23 d. atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Marijampolės savivaldybės administracijos leidimo, neteisėtai nupjovė 2 saugotinus želdinius – mažalapes liepas, kurių skersmenys 23 cm ir 25 cm. Tuo savo veiksmais atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 5 d.) 9 punkto reikalavimus ir Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (suvestinė redakcija nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 3.7. papunkčio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 281 straipsnio 1 dalyje. Neteisėtai nupjovus saugotinus želdinius aplinkai buvo padaryta 576 Eur žala.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė L. B. 2017 m. balandžio 20 d. išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 17067215891), priėmė nutarimą Nr. AM-MARANN-96088259-17 paskirti atsakovui administracinę nuobaudą – 60 Eur, kurios mokėjimą atsakovo prašymu išdėstė lygiomis dalimis šešiems mėnesiams, mokant po 10 Eur kiekvieną mėnesį.

Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (suvestinė redakcija nuo 2008-03-21 iki 2018-06-30) 3.7 papunktyje nurodyta, kad saugotiniems želdiniams priskiriami želdiniai augantys miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei remiantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1 -343 (suvestinė redakcija nuo 2016 m. vasario 2 d.) ir sudaro 576 Eur. Atsakovas aplinkai padarytos žalos savanoriškai neatlygino.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai – administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nuotraukos, paaiškinimai, neteisėtai nukirstų želdinių apžiūros aktas, prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pretenzija dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo aktas.

Civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirma turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą kraštovaizdžiui, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomenės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas neteisėtai nupjovė 2 saugotinus želdinius – mažalapes liepas, kurių skersmenys 23 cm ir 25 cm, jo neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas ir abejonių nekelia (CPK 178 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos kraštovaizdžiui yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui priteistina 576 Eur žalos atlyginimas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), 576 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žalos atlyginimą ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas: Vilnius, Smolensko g. 15, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT73 4010 0510 0425 0883, akcinė bendrovė ,,Luminor Bank“.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.