Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir jam uždrausta dvejus metus šešis mėnesius vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 80 MGL (4 000 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, kurią įvykdė tokiomis aplinkybėmis: jis 2018 m. vasario 25 d., apie 19.55 val., Rygos g. 4, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 740d, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje nurodęs, jog R. B. viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo neteisėtų veiksmų labai gailėjosi, nepripažino šios aplinkybės, kaip lengvinančios apelianto atsakomybę, kaip tai numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir šios aplinkybės nevertino skiriant baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant jų dydį. Mano, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones, taip pat turi būti vadovaujamasi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

7. R. B. pažymi, kad buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. vasario 26 d., tačiau šis faktas skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintas bei nebuvo atsižvelgta priimant galutinį procesinį sprendimą.

8. Teismo posėdžio metu R. B. gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė R. B. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teisme termino bei jo skaičiavimo tvarkos, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų dydžio.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

11. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t.y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-14-511/2018).

12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad R. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 2 metams 6 mėnesiams ir 80 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, neįvertino to, kad asmuo pripažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors teismas šios aplinkybės nepripažino lengvinančią apelianto atsakomybe, iš nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas R. B. kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį dėl savo neteisėtų veiksmų neabejotinai vertino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Visų pirma, viena iš BK 40 straipsnyje numatytų formalių sąlygų yra visiškas kaltės pripažinimas ir gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tokią aplinkybę nustatė. Tai, kad ši aplinkybė nebuvo atskirai konstatuota, vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

13. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apelianto kraujyje buvo rasta 2,76 promilės alkoholio, kas yra prilyginama sunkiam girtumui, alkoholį pastarasis vartojo prieš pat sėsdamas už vairo, ką teismas vertino kaip ypač neatsakingą elgesį, asmuo nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą (nuo Grigiškių iki Rygos g.), taip keldamas didelį pavojų aplinkiniams. Be to, prieš 9 metus asmuo administracine tvarka buvo nubaustas už analogišką teisės pažeidimą. Nors, Administracinių nusižengimų registro duomenimis (b.l. 30-31), apeliantui nėra būdinga sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tokios aplinkybės visgi leidžia vertinti, kad švelnesnės formos atsakomybė didesnės įtakos R. B. elgesiui nepadarė. Jis, nors ir praėjus išties reikšmingam laiko tarpui, vėl sėdo prie vairo neblaivus (šį kartą – stipriai apsvaigęs nuo alkoholio), jau suvokdamas visas iš to galimai kilsiančias pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad tik artimas maksimaliam specialiosios teisės atėmimo terminas gali paveikti asmenį taip, kad analogiškų teisės pažeidimų ateityje jis nedarytų. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas vertino jo nurodytas aplinkybes dėl nuolatinės pagalbos reikalingumo jo motinai, taip pat darbą ūkyje kartu su jo sugyventine. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

14. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi vertinti, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantui skirtas draudimas naudotis specialia teise yra per ilgas, nėra jokio pagrindo.

15. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai įmokos į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą dydis buvo nustatytas didesnis nei BK 71 straipsnyje numatytas šio baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės (didelis neblaivumo laipsnis, vairavimas mieste, pakankamai didelį atstumą neabejotinai kėlė didelę grėsmę eismo saugumui), taip pat aplinkybės, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą asmuo padarė pakartotinai, sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą pirmosios instancijos teismui nustatyti būtent tokį įmokos dydį. Pažymėtina, jog nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas R. B. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo. Kaip minėta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

17. Apeliantas prašo, skiriant baudžiamojo poveikio priemones, įskaičiuoti (įvertinti) jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. vasario 26 d. Šis apelianto prašymas nėra pagrįstas. Laikino sulaikymo laikas yra įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką (BPK 140 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju, bausmė apeliantui nebuvo skirta, jis, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką skiriant baudžiamojo poveikio priemones nėra įstatyminio pagrindo.

18. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nenurodė, nuo kada šis terminas skaičiuojamas. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas nutarimu R. B. paskyrė kardomąją priemonę – dokumentų, t.y. vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą. Šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. R. B. buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą 2018 m. gegužės 29 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144-648/2018, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo faktinės uždraudimo naudotis specialia teise dienos, t.y. 2018 m. vasario 27 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių eismo transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 27 d.