Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-05 · Civilinė byla Nr. e2S-180-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
e2S-180-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42745-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-180-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42745-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos susipažinus su ieškovo A. A. ieškiniu atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 6912,68 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2424/2011, ieškovas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl draudimo išmokos, reikalavimas yra pareikštas ne bankrutavusiam asmeniui, todėl už pareikštus reikalavimus ieškovas turi sumokėti 150 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties faktinės aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nurodytoms ieškinyje. Teismas konstatavo, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismo nutartis yra be aiškių motyvų, o ieškovo išdėstyta pozicija dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio yra teisėta ir nenuginčyta jokiais aiškiais argumentais, nes tai nėra pateisinama priežastis, kai bylos šalis gali tik numanyti, remiantis kokiais argumentais teismas priėmė tokį procesinį sprendimą. Negali būti toleruojama tokia situacija, kai nesilaikoma suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, kuriose ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir nukrypstama nuo bendrojo procesinio teismingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti už ieškinio padavimą nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, jog CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pateikto ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, jog ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio ir pateikęs teismui tai patvirtinančių įrodymų, įpareigojo ieškovą per nustatytą terminą pašalinti šį trūkumą. Ieškovas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog ieškovas, jo manymu, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1, 4 d.). Įstatyme nėra nustatyta taisyklės, kad bet kokie bankroto byloje kilę ar su bankroto byla susiję ieškiniai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Tam, kad atsirastų pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio, turi būti nustatytas aiškus pagrindas, nustatytas CPK 83 straipsnio 1 dalyje.CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Kaip vienas iš tokių atvejų yra numatytas ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Siekiant nustatyti, ar ieškovas nagrinėjamu atveju patenka į šios normos reglamentavimo sritį, būtina įvertinti šios teisės normos tikslus ir teisinius santykius iš kurių kyla ginčas nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu reguliavimu siekė, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovo nurodytas atsakovas – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra bankrutuotis asmuo. Kadangi apeliantas šiuo atveju nėra pareiškęs jokio turtinio reikalavimo nei bankrutuojančiai įmonei, nei galimam jos teisių perėmėjui, jis nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sritį.Nors apeliantas remiasi neva suformuota teismų praktika analogiškose bylose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytose nutartyse aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nurodytoms ieškinyje, šiuo atveju reikalavimas yra pareikštas ne bankrutavusiam asmeniui, todėl apelianto nurodyta praktika remtis nėra jokio pagrindo. Šie atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisakoCPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas įtvirtintas be kita ko tam, kad būtų apsaugoti asmenų, besibylinėjančių su bankrutuojančia įmone, interesai (tuo atveju jei tokia įmonė nebus pajėgi atlyginti priešingos šalies bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų). Nagrinėjamu atveju paaiškėjus, jog reikalavimas reiškiamas ne bankrutuojančiai įmonei, ieškovas teikdamas ieškinį, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta atleidimo nuo žyminio mokesčio lengvata pasinaudoti negali, ir jam tenka pareiga mokėti žyminį mokestį bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė