- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- ATP-940-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01372-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimu R. M. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams, už tai, kad ji 2015 m. sausio 26 d. apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (2,36 promilės) girtumo laipsnis ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios nuobaudos terminą sutrumpinti. Skunde apeliantė nurodo, kad skiriant nuobaudą teismas neobjektyviai įvertino pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltę dėl pažeidimo padarymo ir pažeidimo pasekmes ir paskyrė vieną iš griežčiausių nuobaudų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tą dieną, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, apeliantė alkoholio nevartojo, jo buvo vartojusi tik dieną prieš tai, važiavo saugiu greičiu, jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie būtų sukėlę grėsmę kelyje kitiems asmenims, nepadarė. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į pateiktus medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ji serga onkologine liga ir 2011-12-02 jai buvo atlikta inksto operacija ir dėl šios ligos jos organizmas galėjo neišskaidyti dieną prieš tai vartoto alkoholio.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas tik formaliai, pagal pažeidimų priklausomybę tam pačiam ATPK skirsniui, anksčiau padarytą ATPK pažeidimą – greičio viršijimą – pripažino tos pačios rūšies pažeidimu, kaip ir transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, tačiau nevertino, kad abu šie pažeidimai iš esmės skiriasi pagal savo pobūdį ir padarymo aplinkybes. Apeliantės teigimu, skundžiamame nutarime neatsižvelgta į tai, kad ji turi du vaikus, kurie šiuo metu studijuoja, yra išsituokusi, viena išlaiko šeimą, rūpinasi savo sergančia mama, pati serga onkologine liga ir jos sveikatos būklė yra bloga, tačiau nutarime šias aplinkybes patvirtinantys teismui pateikti dokumentai nenagrinėti ir nevertinti kaip aplinkybės, galinčios sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl minėtų aplinkybių apeliantei nuolat yra gyvybiškai reikalingas automobilis, kuriuo ji galėtų savo sunkiai sergančią ir sunkiai judančią motiną kelis kartus per mėnesį nuvežti į gydymo įstaigas bei pati vykti pas gydytojus periodiniams sveikatos patikrinimams po onkologinės operacijos. Siekiant nepažeisti teisingumo ir protingumo principų, šioje byloje minėtos aplinkybės turėtų būti įvertintos kaip pagrindas taikyti šioje byloje ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantė pažymi, kad teismas neįvertino to, kad dėl vairavimo teisės atėmimo komplikavosi netgi Lietuvos teismų ir kitų valstybinių institucijų, vykdomųjų dokumentų, paskirtų vykdyti apeliantei, kaip antstolei, vykdymas. Teismas tiesiog neatkreipė dėmesio ir nevertino jos darbo specifikos detalių ir to, kad yra apribotas naudojimasis būtinu darbo įrankiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi R. M., darydama pažeidimą, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o jos nurodytų aplinkybių akivaizdžiai nepakanka taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytas nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).
Iš skundžiamo nutarimo turinio ir bylos aplinkybių matyti, kad skirdamas nuobaudą R. M. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį (R. M. padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), R. M. atsakomybę lengvinančią (kaltę pripažino ir gailisi) ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta nuobauda) aplinkybes, ir šias aplinkybes įvertinęs paskyrė teisingą nuobaudą – piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliantės skunde nurodomas aplinkybes, skirti švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.
Skunde apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. 2014 m. spalio 11 d. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – viršijo leistiną greitį, taigi šis pažeidimas yra tokios pačios rūšies kaip ir tas, už kurį R. M. yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Negalima nesutikti su apeliantės argumentais, kad šie pažeidimai iš esmės skiriasi pagal pobūdį ir padarymo aplinkybes, tačiau tai nekeičia fakto, kad naują Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. M. padarė pakartotinai per metus, kai jai jau buvo paskirta nuobauda už kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje buvo nurodęs, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-6254/2009; N62-5681/2010 ir kt.). Nors tokių aplinkybių nustatymas nėra absoliuti kliūtis skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau tokiu atveju visuma kitų nuobaudos skyrimui svarbių aplinkybių turėtų būti išskirtinai palankios pažeidėjui. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar sukelia didelius nepatogumus rūpinantis savo artimaisiais ar savimi. R. M. apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jai neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo neskirti šios nuobaudos, kadangi kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Apeliantė turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydama pažeidimą, todėl padariusi jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.
Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo, vertintinos ne tik pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bet ir paties pažeidimo pobūdis. Šiuo atveju R. M. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant vidutiniam girtumo laipsniui. Jai buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas, o tai reiškia, kad R. M. vairavo automobilį, kai alkoholio kiekis jos kraujyje beveik šešis kartus viršijo leistiną ribą. Stipriai apsvaigusi miesto teritorijoje vairuodama transporto priemonę, nejausdama atsakomybės visuomenei, R. M. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, savo pačios bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda, paskirta kartu su bauda, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.