- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-345-722/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01372-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Artūras Bauža
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Editai Daunienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinai R. M., jos atstovui advokatui Artūrui Baužai, išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, neteistos, baustos administracine tvarka, dirbančios antstole, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 26 d. apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini), R. M. vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (2,36 promilės) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokie jos veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.
Surašant ATP protokolą, R. M. nurodė, kad su ATP protokolu nesutinka. Alkotesterio rodmenys neatitinka gydytojos parodymų.
Šalies argumentai
R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad padarytą pažeidimą pripažįsta. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 26 d., apie 19.35 val., vyko iš Jonavos į Kauną. Kaune, Pramonės prospekte ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pareikalavo dokumentų, privažiavo kitas ekipažas, reikalavo pūsti į alkotesterį, tikrintis girtumą. Ji atsisakė tikrintis girtumą, kartu su pareigūnais nuvyko duoti kraują į priklausomybės ligų centrą. Po to, ji kartu su pareigūnais vyko į policijos nuovadą Kaune, Chemijos g., vėliau – į Dainavos PK, dėl kokių priežasčių ir kuo ji kaltinama, jai nebuvo paaiškinta. Policijos pareigūnai jai taip pat surašė ATP už grynųjų pinigų siūlymą, nors to pažeidėja nedarė. Pažeidimo dieną ji vyko iš darbo namo, įvykio dieną alkoholio nevartojo. Tačiau savaitgalį, dieną prieš tai, ji turėjo namuose svečių, vartojo alkoholį. Buvo apsinuodijusi, ją pykino. Visą darbo dieną nieko nevalgė, vartotojo tik skysčius bei vaistus nuo hipertonijos. Mano, kad dėl to jai ir buvo nustatytas girtumas. Supranta, kad neblaivių asmenų vairavimas kelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau ji minėtą dieną grėsmės kitiems asmenims nesukėlė. Ankščiau buvo bausta tik už greičio viršijimą. Neblaivi vairavo pirmą kartą, tai nebuvo pakartotinis veiksmas ar juo labiau piktnaudžiavimas, kuris sukeltų grėsmę visuomenei. Pagrindinis pažeidėjos darbas – antstolio funkcijų vykdymas. Pažeidėjos darbo krūvis yra didelis, ji dirba dviejose kontorose Jonavoje ir Kėdainiuose, antstolės veiklos teritorija yra didelė, todėl ji kasdien vairuoja, jai yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Geri antstolės darbo rezultatai pasiekiami būtent naudojantis transporto priemone. Taip pat nurodė, kad pati turi ir sveikatos problemų, dėl kurių turi lankytis gydymo įstaigose. Mama taip pat yra ligota, todėl ją prižiūri, ją rūpinasi, vežioja. Vaikai mokosi, yra studentai, jiems reikia padėti finansiškai. Prašo neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kadangi transporto priemonė jai yra darbo įrankis, būtinas kasdieninėje veikloje. Teisės vairuoti atėmimas sukels neigiamas pasekmes tiek visiems jos kontoros darbuotojams, tiek išieškotojams. Sutinka sumokėti teismo paskirtą maksimalią piniginę baudą. Šis įvykis jai yra skaudi pamoka, dėl pažeidimo ji labai išgyvena, labai gailisi.
Advokatas Artūras Bauža nurodė, kad teismas, skirdamas nuobaudą R. M., turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą ir individualizuoti paskirtą nuobaudą. Prašo taikyti pažeidėjos atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir neatimti iš jos teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidėja gyvena Kauno miesto pakraštyje, jos darbo vietos yra Jonavoje ir Kėdainiuose, todėl atėmus vairuotojo pažymėjimą, bus pakenkta jos, kaip antstolės, darbo kokybei. Pažymėjo, kad antstolė gina ne tik privačių asmenų interesus, bet tuo pačiu ir Valstybės interesus, išieško didelę dalį skolų. Pažeidėja antstolės pareigas atlieka tinkamai bei kokybiškai. Pažeidėja turi du vaikus, kurie šiuo metu studijuoja, ji turi juos išlaikyti, yra išsituokusi, viena išlaiko šeimą, rūpinasi savo sergančia mama. Antstolės darbas pažeidėjai yra vienintelis pajamų šaltinis, transporto priemonė yra jos darbo priemonė, padedanti gauti pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Be R. M. prisipažinimo, jos kaltė padarius pažeidimą įrodyta bylos medžiaga (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1102/15(01), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 50, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Jonavos r. PK VPS Patrulių rinktinės 4-ojo būrio pareigūnų B. S. ir D. J. tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, pakvitavimu, kita bylos medžiaga), todėl ji yra baustina.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidėjos padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei ar sveikatai.
Ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Aplinkybė, jog R. M. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, ir be vairuotojo pažymėjimo jai sudėtinga atlikti savo pareigas, atsižvelgiant ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apdairus ir rūpestingas asmuo nerizikuotų netekti teisės vairuoti, jei ši teisė asmeniui yra ypatingai svarbi dėl dirbamo darbo, šeimos ar kitų aplinkybių. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Vien tas faktas, kad pažeidėjas dėl savo pažeidimo patiria neigiamas įstatymo numatytas pasekmes, teismui neduoda pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi šias neigiamas pasekmes numato įstatymų leidėjas, o dėl jų atsiradimo kaltas pats pažeidėjas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Pažeidėjos R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėja prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinanti atsakomybę aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas neturi pagrindo R. M. taikyti ATPK 30 ¹ str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidimu kaltinamos R. M. atstovo nurodytos Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys dėl ATPK 30¹ str. taikymo, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286–288 str., 126 str. 4 d., 30–32 str.,
nutaria:
R. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir ją už tai nubausti 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4B, Kaunas). Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.
Vairuotojo pažymėjimą laikyti atimtu nuo nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.