Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla 1 A – 274 – 350 / 2013

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir P. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu, pagal LR BK 300 str. 1 d., ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal LR BK 300 str. 1 d. 30 MGL (3900) Lt dydžio bauda;

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 80 MGL (10400) Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (10400) Lt dydžio bauda.

G. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d., ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal LR BK 300 str. 1 d. 30 MGL (3900) Lt dydžio bauda;

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 80 MGL (10400) Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –80 MGL (10400) Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalimi, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš G. M. konfiskuotas automobilis M. B. E220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. A. ir G. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule G. M. naudai įgyti draudimo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) turtą –10 421 Lt, o būtent: tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau, kaip 2008-04-08, 21.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, P. A., vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį H. Ž. įmonei, inscenizavo eismo įvykį, kad jo vairuojamas automobilis, važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve, susidūrė su gatvės kelkraštyje stovėjusiu automobiliu MERCEDES BENZ E220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu K. S., kurį čia atvairavo ir pastatė G. M., po ko 2008-04-08, apie 21.10 val., P. A. kartu su bendrininku G. M., melagingai pranešę atvykusiems Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams apie tariamai dėl P. A. kaltės įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobiliui RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padaryti apgadinimai: deformuotas variklio dangtis, priekinio bamperio stiprintuvas, radiatorius, sudaužyta priekinio bamperio apdaila, nulaužta priekinio kairiojo sparno priekinė dalis, priekinio dešiniojo sparno apatinė dalis ties ratu, įtrūkęs priekinis stiklas, pažeisti variklio dangčio vyriai, abiejų priekinių žibintų tvirtinimai, suveikusios abi priekinės oro pagalvės, pažeistas variklio skyrius, automobilio radiatoriaus grotelės, priekinio bamperio apdaila ištrūkusi iš tvirtinimų, dešinėje pusėje bamperio apatinė dalis kartu su rūko žibintu nulūžusi, kiaurai praplėštos apatinės apdailos grotelės, bamperio priekinė apdaila nubrozdinta ir ištrūkusi iš tvirtinimų; automobiliui MERCEDES BENZ E220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo padaryti šie apgadinimai: deformuotas variklio dangtis, priekinis skydas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės lonžeronas, priekinio bamperio stiprintuvas, sulaužytos radiatoriaus grotelės, abiejų žibintų apdailos, priekinio bamperio apdaila, išorinis kairės pusės veidrodis, o pareigūnams šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie autoįvykį įrašius į eismo įvykio protokolą, tvirtindami šį juridinį faktą savo parašais, suklastojo dokumentą – „Eismo įvykio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurį 2008-04-10, P. A. ir G. M. pateikė, kreipdamiesi su pranešimu apie įvykį į UAB DK (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudaryta įprastinė transporto priemonės RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais pasikėsino G. M. naudai apgaule įgyti svetimą, draudimo bendrovės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes, draudimo bendrovės ekspertams kilus abejonių dėl įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudimo išmokos mokėjimas.

Apylinkės teisme apeliantas aiškino, kad įvykio dieną atvykęs į Panevėžio miestą K. S. priklausančiu automobiliu M. B. jį paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje, pats buvo susitikęs su draugu V. M. ir prie palikto automobilio grįžo tik vakare. Tuomet pamatė prie jo policijos pareigūnus forminantį įvykį, bei sudaužytą jo automobilį, aplinkui buvo prikritę detalių nuolaužų, automobilio transportavimui iš įvykio vietos prireikė techninės pagalbos. Po poros dienų kreipėsi į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) pranešdamas apie įvykį. Teisme apklaustas P. A. parodė, jog įvykio dieną apie 21.00 val. Panevėžyje jis važiavo H. Ž. įmonei priklausančiu automobiliu Renault Espace (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant pamatė priešpriešiais važiuojantį automobilį, kuris darė lenkimo manevrą, todėl norėdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, pasuko vairą į dešinę ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį M. B.. Iki įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, po įvykio dėl patirtų gedimų išvežtas tralo pagalba. G. M. ir P. A. nurodė iki įvykio vienas kito nepažinoję. Autoįvykis buvo tikras, tačiau abu nuteistieji draudimo išmokų dėl eismo įvykio patirtų nuostolių negavę. Apklaustas pareigūnas M. O., kuris formino įvykį parodė, kad jam įtarimų, jog eismo įvykis inscenizuotas, nekilo. Be to, teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad tarp automobilių buvo susidūrimas, tai patvirtina ir Eismo įvykio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį buvo priimtas nutarimas nubausti dėl šio eismo įvykio sukėlimo P. A. ir šis nutarimas nėra panaikintas. Tačiau teismas nepagrįstai įvertino, kad ne visi automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti būtent deklaruojamu 2008-04-08 eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tokia išvada padaryta remiantis eksperto M. M. parodymais (kuris teisme nurodė, kad eismo įvykio mechanizmo visiškai netyrė), 2008-05-29 AB (duomenys neskelbtini) transporto didelių žalų skyriaus vyresniojo transporto žalų eksperto - diplomuoto kelių transporto inžinieriaus M. S. ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1707(09)/l 1-3369(09), 2009-03-09 Dr. V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini) ekspertizės akto MV 2009-03 išvada, 2012-05-08 ekspertizės aktu Nr. 1 29 (12). Teismas nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus tarp specialistų pateiktų išvadų dėl sužalojimų padarymo mechanizmo, nors gynyba prašė skirti pakartotinę ekspertizę, nepagrįstai kritiškai įvertino specialistės O. L. pateiktą išvadą ir teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl automobilių apgadinimų, nors jos paaiškinimus patvirtina ir iš karto po eismo įvykio darytos fotonuotraukos ir taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, nepašalinęs prieštaravimų teismas priėmė skundžiamą nuosprendį. Be to, teismas visiškai nevertino galimybės, kad į jo (duomenys neskelbtini) gatvėje paliktą automobilį iki įvykio su P. A. galėjo atsitrenkti ir kitas automobilis, kurio vairuotojas, siekdamas išvengti su tuo susijusių jam neigiamų pasekmių, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Net ir darant prielaidą, kad automobiliai iki įvykio buvo apgadinti, tokiu atveju yra būtina nustatyti kokie vieno ir/ar kito automobilio sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio metu, o kurie iki jo, be to, įvertinti iki ginčo eismo įvykio padarytus a/m sužalojimus (konkrečia pinigine suma) ir tik tada spręsti dėl tariamo sukčiavimo masto, t.y. atsakomybės pagal BK 182 str. 1 d. ar 3 d.. Pažymi ir tai, kad teismas visiškai nevertino, kad apeliantas su P. A. iki įvykio nebuvo pažįstami, todėl neaišku, kaip jie abu galėjo susitarti daryti teismo nurodomą nusikaltimą.

LR BPK 44 str. 6 dalis užtikrina įtariamajam ar kaltinamajam nekaltumo prezumpciją kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymų negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Apeliantas daro išvada, kad pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis yra labai lakoniška, nesistemiška ir nevisapusiška, be to, nepasisakant ar visiškai nemotyvuotai atmetant (kritiškai įvertinant) jo bei gynybos argumentus dėl jo nekaltumo, neatlikus jų sisteminės teisinės analizės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad yra įrodyta jo kaltė dėl jam inkriminuotų veikų baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Aptartų aplinkybių visetas sudaro pagrindą vertinti, jog dėl prieš tai nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktinių aplinkybių jo veiksmai neužtraukia nuosprendyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad yra įrodyta jo kaltė pagal nuosprendyje nurodytus straipsnius, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas kitas, išteisinamasis nuosprendis.

Taip pat (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte minima, kad variklio bloko pramušimas, vairo stiprintuvo korpuso ir skriemulio sugadinimai neleidžia automobiliui RENAULT judėti arba leidžia judėti tik labai ribotą atstumą. O tai iš esmės reiškia, kad automobilis RENAULT, norint inscenizuoti eismo įvykį, turėjo būti atgabentas specialiuoju transportu į judrią gatvę, kurioje pilna liudininkų ir su didele jėga „pakištas" po MERCEDES BENZ automobiliu. Akivaizdu, kad tokia situacija, netgi techniškai, neįmanoma, todėl eismo įvykio metu RENAULT automobilis neabejotinai buvo važiuojantis. Kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas patvirtina ir tai, kad įvykio vietoje užfiksuotos stabdymo žymės, matyti išsiliejusių tepalų žymės. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte nustatyta, kad variklio bloko pažeidimai galėjo būti padaryti po tiriamų automobilių kontakto, o su tokiais pažeidimais automobilis gali judėti tik labai ribotą atstumą. Vidiniai (variklio bloko, vairo stiprintuvo) RENAULT automobilio sugadinimai taip pat tik įrodo, kad automobilis RENAULT prieš atsitrenkdamas į MERCEDES BENZ tikrai buvo važiojantis. Į visas šias aplinkybes teismas, priimdamas nuosprendį, neatkreipė reikiamo dėmesio.

Specialisto M. S. ekspertinėje pažymoje pažymima, kad automobilis MERCEDES BENZ buvo apgadintas keleto susidūrimų metu. Tokią pat išvadą pateikia ir specialistė O. L.. Tai, kad į automobilį MERCEDES BENZ buvo keli smūgiai, ekspertizės akte teigia Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas M. M.. Visi išvadas teikę ekspertai tvirtina, kad į automobilį MERCEDES BENZ buvo du smūgiai, tačiau tik ekspertė O. L. paaiškina šių smūgių kilmę: automobilis RENAULT „susidūrimo neišvengė ir smūginiai kontaktavo su priparkuotu automobiliu, jį pasukdamas į dešinę ir atmesdamas atgal, o po to prisivijęs trenkė antrą kartą ir abu automobiliai sustojo įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje „sulindę vienas į kitą". Taigi remiantis ekspertų ir specialistų išvadomis galimi tik du logiški eismo įvykio paaiškinimai: a) eismo įvykis realus ; b) automobilis MERCEDES BENZ buvo apgadintinas ankstesnio eismo įvykio metu, prieš į jį atitrenkiant apelianto vairuojamam automobiliui RENAULT ESPACE. Be to, ekspertas M. M. parodė, kad jis autoįvykio mechanizmo nenagrinėjo, o tik pagal fotonuotraukas ir aprašymus nagrinėjo automobilių sugadinimus, siekiant atsakyti į teismo pavestus klausimus, jam trūko pačių automobilių. Paaiškėjus, kad automobilis M. B. yra Kaune esančioje automobilių aikštelėje, teismas į tai nebekreipė dėmesio ir papildomos užduoties ekspertams nebeskyrė.

Nurodo, kad su G. M. iki įvykio nebuvo pažįstami, byloje nėra jokių duomenų apie jų išankstinį susitarimą daryti nusikaltimą. Jie bendrų pažįstamų neturi, gyvena skirtinguose miestuose. Be to akivaizdu, kad norėdami inscenizuoti eismo įvykį ir siekdami, kad nusikalstama veika nebūtų atskleista, būtų pasirinkę nuošalią vietą, ne pakankamai judrią gatvę mieste, nebūtų kvietę pareigūnų, o tik užpildęs eismo įvykio deklaraciją.

Net sutikus su teismo įrodymų vertinimu, jo padarytos veikos nepagrįstai kvalifikuotos kaip dvi atskiros veikos - BK 182 str. ir BK 300 str.. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas sukčiaudamas panaudoja suklastotą dokumentą, BK 182 straipsnio ir 300 straipsnio sutaptis negalima, nes suklastoti dokumentai yra turto užvaldymo priemonė, o jų panaudojimas yra apgaulės išraiška. Suklastotų dokumentu panaudojimas sukčiavimo atveju turi būti pripažįstamas sukčiavimo veikos įvykdymo būdu (apgaule).

Teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai prašo nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji neigia savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (liudytojų parodymų, ekspertų išvadų) vertinimu ir ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad teismas įrodymus vertino pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. bei 242 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule G. M. naudai įgyti draudimo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) turtą –10 421 Lt ir tai padarė sekančiu būdu: tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau, kaip 2008-04-08, 21.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, P. A., vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), inscenizavo eismo įvykį, kad jo vairuojamas automobilis, važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve, susidūrė su gatvės kelkraštyje stovėjusiu automobiliu MERCEDES BENZ E220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį ten atvairavo ir pastatė G. M., po to abu nuteistieji melagingai pranešė atvykusiems Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams apie tariamai dėl P. A. kaltės įvykusį eismo įvykį, kurio metu abu automobiliai buvo apgadinti, pareigūnams šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie autoįvykį įrašius į eismo įvykio protokolą, tvirtindami šį juridinį faktą savo parašais, suklastojo dokumentą – „Eismo įvykio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurį abu nuteistieji pateikė UAB DK (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudaryta įprastinė transporto priemonės RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes, draudimo bendrovės ekspertams kilus abejonių dėl įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudimo išmokos mokėjimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuosprendžio nustatomieji dalis yra pažodžiui perrašyta iš kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ir jame visiškai neatskleista kaltinimo esmė – šiuo atveju visiškai neaišku kaip buvo inscenizuotas autoįvykis, kokią melagingą informaciją nuteistieji pateikė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir kokia melaginga informacija buvo įrašyta į eismo įvykio protokolą.

Tačiau skundžiamame nuosprendyje, motyvuojamoje dalyje suformuluota išvada, kad „2008-04-08 nurodytu laiku ir vietoje, tarp automobilių M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo susidūrimas, tačiau <...> kontaktas įvyko ne dėl neatsargumo, kaltinamajam P. A. pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet sąmoningai, kaltinamiesiems P. A. ir G. M. siekiant realizuoti savo sumanymą neteisėtai gauti iš draudimo bendrovės UAB DK (duomenys neskelbtini), draudiminę 10421 Lt išmoką“. Kaip galima suprasti iš nuosprendžio, pastaroji išvada padaryta remiantis išimtinai byloje esančiais ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais ekspertizių aktais bei specialistų išvadomis ir paaiškinimais, kad abiejų transporto priemonių nustatyti sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, t.y. šių automobilių visi sugadinimai buvo padaryti keleto kontaktų poveikyje ir ne visi sugadinimai padaryti kontaktų tarp šių automobilių metu. Specialistės O. L. išvada bei paaiškinimas teisme, kaip prieštaraujantis kitoms išvadoms, atmestas.

Iš išdėstyto galima manyti, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistųjų kaltė pasireiškė tuo, jog P. A., vairuodamas automobilį, realizuodamas bendrą jo ir G. M. nusikalstamą sumanymą, tyčia atsitrenkė į G. M. pastatytą automobilį, kuriam, šio kontakto metu buvo padaryti ne visi užfiksuoti sugadinimai, apie kuriuos buvo pranešta policijos pareigūnams, o po to, siekiant G. M. naudai neteisėtos išmokos – draudimo bendrovei, kurioje buvo apdrausta P. A. vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė.

Pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kad G. M. ir P. A. iki nagrinėjamo įvykio buvo pažįstami ar kad iki to būtų tarpusavyje bendravę, t.y. byloje nėra jokių įrodymų, kad jie galėjo (turėjo galimybę) iki įvykio susitarti kartu padaryti nusikalstamą veiką, juo labiau, kad tokią veiką veikdami bendrai padarė. Taip pat byloje nėra nustatytas joks motyvas, dėl ko P. A. būtų suinteresuotas, kad G. M. draudimo įmonė nepagrįstai atlygintų jo automobiliui padarytą žalą.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad autoįvykis, kurio metu atsirado šioje byloje nagrinėjamos pasekmės buvo imituotas, juo labiau, kad buvo imituotas skundžiamame nuosprendyje nurodytu būdu, nes byloje nėra visiškai jokių P. A. parodymus paneigiančių įrodymų, kad jis į G. M. stovintį automobilį atsitrenkė siekdamas išvengti susidūrimo su iš priekio važiavusiu nenustatytu automobiliu, o ne, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, tyčia. Be to, atsižvelgiant į ekspertizių aktus, specialistų išvadas bei paaiškinimus teisme, kuriuos pirmos instancijos teismas laikė neginčijamais įrodymais ir kuriuose nurodyta, kad tiek P. A., tiek G. M. automobiliams ne visi apgadinimai buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada ir kur buvo padaryti kiti automobilių sugadinimai, jei jie nebuvo padaryti autoįvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje metu. Taip pat 2009-03-09 įmonės (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte nurodyta, jog automobilio Renault variklio bloko pramušimas, vairo stiprintuvo korpuso ir skriemulio sugadinimai negalėjo būti padaryti nagrinėjamo autoįvykio metu. Tačiau tokiu atveju lieka logiškai visiškai nepaaiškinamas P. A. elgesys – vairuodamas kasko draudimu apdraustą transporto priemonę jis neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš autoįvykio (jei toks aplamai buvo) jo neįforminus ir taip praradus galimybę gauti, nepriklausomai nuo kaltės, draudimo išmoką tam, kad imituoti autoįvykį su G. M. automobiliu. Akivaizdu, kad esant tokiems variklio apgadinimams pastarasis automobilis judėti iš esmės negalėjo, todėl, jei šie sugadinimai buvo padaryti ne nagrinėjamo įvykio metu, negalėjo būti šis eismo įvykis nei imituotas skundžiamame nuosprendyje nurodytu būdu, o automobilis Renault į (duomenys neskelbtini) gatvę turėjo būti kažkokiu būdu atgabentas jau su sugadinimais ir neaišku kokios jėgos veikiamas (kadangi visose išvadose, kuriomis grindžiamas skundžiamas nuosprendis, yra nurodyta, jog dalis abiejų automobilių sugadinimų sutampa) turėjo atsitrenkti į G. M. automobilį. Pagaliau nepaneigti nuteistųjų parodymai, jog automobilio M. B. naudotojas G. M. savo automobilį iki įvykio įvykio vietoje buvo pastatęs prieš pakankamai ilgą laiko tarpą iki užfiksuoto autoįvykio ir prie jo grįžo, kai ten po autoįvykio jau buvo atvykę policijos pareigūnai, todėl neatmestina ir versija, kad į (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį G. M. automobilį iki į jį atsitrenkiant P. A. vairuotam automobiliui buvo dar kažkas atsitrenkęs ir G. M. automobilį apgadinęs, o to G. M. žinoti negalėjo. P. A. taip pat niekada neteigė, kad iki jo vairuotam automobiliui atsitrenkus į automobilį M. B., pastarasis automobilis nebuvo apgadintas.

Esant šioms aplinkybėms, t.y. nesant byloje jokių įrodymų, kad nagrinėjamas autoįvykis buvo kaip nors imituotas, kad G. M. ir P. A. melagingai pranešė apie įvykį ir suklastojo eismo įvykio protokolą, ar padarė kokius nors tyčinius veiksmus siekdami apgaule užvaldyti svetimą turtą, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, todėl naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, už kurią G. M. ir P. A. nuteisti, t.y. nesant jų veikoje nusikaltimų sudėties (BPK 329 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

P. A. pagal LR BK 300 str. 1 d., ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimų sudėties.

G. M. pagal LR BK 300 str. 1 d., ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimų sudėties.

Kardomąsias priemones jiems panaikinti.