- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- B2-2095-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00865-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro bei I. K. (I. K.) ir L. K. skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Liprimus“, AS „Reverta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, akcinė bendrovė LESTO,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja BUAB „Liprimus“ bankroto administratorė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu BUAB „Liprimus“ 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu ketvirtojo punkto dalį – „Pardavus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kainos dalį, gautą už gyvenamojo namo pardavimą, skirti administratoriaus atlyginimui bei administravimo išlaidoms apmokėti“ ir jį pakeisti, nurodant – „Pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą BUAB „Liprimus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atlyginimą administratoriui bei administravimo išlaidas apmokėti proporcingai iš įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo gautų piniginių lėšų“. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 31 d. įvykusiame BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu 57,53 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos turinčios kreditorės AS „Reverta“ balsų dauguma buvo nutarta pritarti kreditorės AS „Reverta“ pasiūlymui dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, taip pat ir dėl iš parduoto turto gautų piniginių lėšų paskirstymo – nutarta pardavus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kainos dalį, gautą už gyvenamojo namo pardavimą, skirti administratoriaus atlyginimui bei administravimo išlaidoms apmokėti. Pareiškėja mano, kad bankrutavusios bendrovės lėšos, kurios bus gautos pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą nekilnojamąjį turtą, turi būti skirstomos proporcingai. O pagal kreditorės AS „Reverta“ pasiūlytą ir pritartą nutarimo projektą visos administravimo išlaidos, kurios buvo ir bus patiriamos iki BUAB „Liprimus“ turto pardavimo dienos, turės būti dengiamos tik iš neįkeisto turto pardavimo gautų piniginių lėšų. Pažymi, kad BUAB „Liprimus“ nuosavybės teise priklauso 16 nekilnojamųjų daiktų, t. y. 15 žemės sklypų, kurie yra įkeisti AS „Reverta“, ir 1 nebaigtas statyti neįkeistas gyvenamasis namas. Kito turto BUAB „Liprimus“ neturi. Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 5 dalyje, 36 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012, konstatavo, kad jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Dėl to kreditorės AS „Reverta“ pasiūlytas ir kreditorių susirinkime priimtas antrojo darbotvarkės klausimo 4 dalies nutarimas dėl piniginių lėšų paskirstymo prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 1 daliai, pažeidžia kitų įmonės kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įmonės turto įkeitimu ar hipoteka, interesus atgauti pinigines lėšas.
Pareiškėjai I. K. ir L. K. bei suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ su pareiškėjos BUAB „Liprimus“ bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro skundo reikalavimais sutinka. Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ nurodo, kad neprieštarauja, jog būtų patenkinti skunde išdėstyti reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. K. ir L. K. pareikštu skundu prašo panaikinti BUAB „Liprimus“ 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl varžytynėse neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 31 d. vykusio BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo nagrinėjamas BUAB „Liprimus“ varžytynėse neparduoto turto pardavimo kainos sumažinimas ir pardavimo tvarkos nustatymas. Po kreditorių balsavimo antruoju darbotvarkės klausimu vienu iš punktų balsų dauguma („Už“ – 57,53 proc., „Prieš“ – 42,44 proc.) nutarta „pardavinėti turtą atskirais turtiniais vienetais nustatant kainą antrose varžytynėse minus 40 proc. 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime nustatytos turto kainos antrosiose varžytinėse (plius PVM, jei PVM objektas)“. Tokį nutarimo projektą kreditorių susirinkimui pateikė AS „Reverta“, turinti 57,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Teigia, kad AS „Reverta“ pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo bei jo pagrindu priimtas nutarimas pažeidžia kreditorių teises bei turtinius interesus. 2013 m. sausio 17 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta pardavinėti BUAB „Liprimus“ turimą turtą atskirais vienetais bendrai 1 379 700 Lt (plius PVM, jei PVM objektas) sumai. Bendra BUAB „Liprimus“ pareikštų finansinių reikalavimų suma sudaro 2 567 536,82 Lt, todėl, pardavus turtą skundžiamo nutarimo tvarka, BUAB „Liprimus“ geriausiu atveju gautų vos 662 256 Lt pajamų. Kreditorei AS „Reverta“ net du kartus buvo siūloma perimti pirmosiose ir antrosiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkimo nustatytą turto pardavimo kainą pirmosioms ir antrosioms varžytinėms, tačiau abu kartus nebuvo gautas AS „Reverta“ sutikimas perimti turtą. Tikėtina, jog, neįvykus antrosioms varžytynėms, hipotekos kreditorė AS „Reverta“ galėtų perimti jai įkeistą turtą gerokai mažesne nei rinkos kaina. Tai, jog pardavinėjamas BUAB „Liprimus“ nekilnojamasis turtas nėra likvidus operatyvaus ir greito pardavimo prasme, nereiškia, jog BUAB „Liprimus“ nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas (ar perimamas hipotekos kreditoriaus) už neproporcingai mažą kainą.
Atsiliepimas
Pareiškėja BUAB „Liprimus“ bankroto administratorė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras atsiliepime į pareiškėjų I. K. ir L. K. skundą nurodo, kad 2013 m. gegužės 31 d. BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisės aktų bei kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, nekilnojamojo turto sumažintoms pardavimo kainoms ir pardavimo tvarkai pritarė kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 57,53 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, todėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos patvirtinimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ su pareiškėjų I. K. ir L. K. skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad hipotekos kreditorė AS „Reverta“ yra suinteresuota gauti kuo didesnę kainą už įkeisto turto pardavimą, kadangi iš įkeisto turto pardavimo gautos pajamos, atėmus administratoriaus atlyginimą bei administravimo metu patirtas išlaidas, pirmiausia skiriamos hipotekos kreditoriaus reikalavimams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, bei į tai, kad bendrovės bankroto procedūra būtų baigta per protingą terminą, AS „Reverta“, kreditorių susirinkime išsakydama savo nuomonę dėl įkeisto turto pardavimo kainų nustatymo, vadovavosi tokiu kainų nustatymo principu, pagal kurį turto nepardavus iš varžytynių, kaina paskesnėse varžytynėse yra palaipsniui mažinama apie 20 proc. Kainos kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemažinant, turto pardavimo procesas pernelyg užsitęstų, dėl to kreditoriai patirtų nuostolių (pagal bankroto administratorės pateiktą administratorės veiklos ataskaitą 2013 m. gegužės mėn. jau yra patirta ~ 80 000 Lt administravimo išlaidų, kurios kiekvieną mėnesį didėja). Pažymi, kad pirmajame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta atlikti bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto vertinimą, su nepriklausomo turto vertintojo nustatytomis turto rinkos vertėmis pareiškėjai sutiko. Kreditoriai, siekdami iš turto padavimo gauti kuo didesnę kainą, nusprendė turtą varžytynėse pardavinėti didesnėmis kainomis nei nustatytos nepriklausomo turto vertintojo. Turtą ankstesniuose bendrovės turto realizavimo etapuose buvo bandoma parduoti ne tik atskirais turtiniais vienetais, bet ir kaip visumą, tačiau turtas nebuvo parduotas. Kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina, jo nepardavus, kiekvienose paskesnėse varžytynėse mažinama 20 proc. ir pagal prašomą pripažinti negaliojančiu nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, pirmose varžytynėse nustatyta turto kaina bus gerokai didesnė negu nustatyta nepriklausomo turto vertintojo. Dėl to pareiškėjų argumentai dėl per mažų turto pardavimo kainų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
BUAB „Liprimus“ bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro skundas tenkintinas, I. K. ir L. K. skundas netenkintinas.
Dėl BUAB „Liprimus“ bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro skundo
Ginčijama 2013 m. gegužės 31 d. įvykusio BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalimi buvo nutarta skirti administratoriaus atlyginimui bei administravimo išlaidoms apmokėti kainos dalį, gautą pardavus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Pareiškėja skundą dėl šios kreditorių susirinkimo nutarimo dalies grindžia tuo, kad BUAB „Liprimus“ lėšos, kurios bus gautos pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą nekilnojamąjį turtą, turi būti skirstomos proporcingai. Prašo jį pakeisti, nustatant, kad, pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą BUAB „Liprimus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atlyginimą administratoriui bei administravimo išlaidas apmokėtinos proporcingai iš įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo gautų piniginių lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuotas vienas iš esminių bankroto procesų principų – visų kreditorių lygybės principas, vadovaujantis kuriuo visi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditoriai turi ne tik vienodas teises dalyvauti įmonės bankroto procese bei spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, įskaitant administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, bet ir vienodas pareigas, kylančias iš bankroto procedūrų vykdymo, įskaitant ir pareigą atlyginti bankroto proceso metu susidariusias bei kreditorių susirinkime patvirtintas administravimo išlaidas (ĮBĮ 24, 36 str.). Siekiant tinkamai įgyvendinti visų kreditorių lygybės principą bankroto procese, įstatymo leidėjas atitinkamuose ĮBĮ straipsniuose įtvirtino teisines nuostatas, vadovaujantis kuriomis galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų atlyginimo procese privalo dalyvauti ir hipotekos kreditorius/įkaito turėtojas, kuris patenkino savo finansinį reikalavimą iš parduoto ar jam perduoto įkeisto turto (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikymą teisės normų, reglamentuojančių hipotekos kreditoriaus pareigą atlyginti administravimo išlaidas, yra konstatavęs, jog hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Strauja“ ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl lėšų administravimo išlaidoms padengti priteisimo, bylos Nr. 3K-3-354/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal įmonės administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012).
Remdamasis pateiktais aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais, teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentu dėl ginčijamos kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad su pareiškėjos skundu sutinka ir kreditoriai I. K., L. K. bei kreditorė AS „Reverta“, kurios balsais buvo priimta ginčijama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis. AS „Reverta“ nurodo neprieštaraujanti pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų patenkinimui.
BUAB „Liprimus“ kreditoriams, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 99,96 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, prašant panaikinti ginčijamą 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalį ir ją pakeisti pagal pareiškėjos skunde nurodytą formuluotę, teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, dėl skundo argumentų detaliau nepasisako.
Dėl I. K. ir L. K. skundo
2013 m. gegužės 31 d. įvykusio BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimo nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka – 1) pardavinėti turtą atskirais turtiniais vienetais, nustatant kainą pirmose varžytynėse minus 20 (dvidešimt) procentų nuo 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime nustatytos turto kainos antrose varžytynėse (plius PVM, jei PVM objektas); 2) pardavinėti turtą atskirais turtiniais vienetais nustatant kainą antrose varžytynėse minus 40 procentų 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime nustatytos turto kainos antrose varžytynėse (plius PVM, jei PVM objektas); 3) įpareigoti administratorių organizuoti turto pardavimą iš varžytynių įstatymų nustatyta tvarka, prieš tai apie turto pardavimą paskelbiant spaudoje, internete; 4) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš varžytynių parduodami kartu aukščiau nurodyta tvarka, tačiau laikant, kad žemės sklypo kaina tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse yra lygi 51 000 Lt plius PVM, o jame esančio gyvenamojo namo kaina atitinkamai mažėja. Pardavus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kainos dalį, gautą už gyvenamojo namo pardavimą skirti administratoriaus atlyginimui bei administravimo išlaidoms apmokėti.
Pareiškėjai ginčija kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalį, kuriuo nutarta pardavinėti turtą atskirais turtiniais vienetais nustatant kainą antrose varžytynėse minus 40 procentų 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime nustatytos turto kainos antrose varžytynėse (plius PVM, jei PVM objektas). Skundą grindžia tuo, kad BUAB „Liprimus“ turtą nutarta pardavinėti už neproporcingai mažą kainą.
Teismas šį pareiškėjų argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimą. Įprastai, kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju – kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (CK 1.5 str.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti teisėtus kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB SEB banko skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo BUAB „Elwo“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-860/2013).
Motyvuojamoji dalis
ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Iš BUAB „Liprimus“ 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavo 99,98 proc. visų BUAB ,,Liprimus“ teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai. Už ginčijamą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu balsavo 57,53 proc. patvirtintų finansinių reikalavimų turintys kreditoriai. Taigi ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas balsų dauguma, nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos. Pareiškėjai taip pat nenurodė jokių kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų.
Vertinant kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo turto pardavimo procesas trunka jau daugiau kaip metus. Iš 2013 m. gegužės 31 d. įvykusio BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad, vykdant 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkimo (kuriame taip pat buvo nustatyta ir nekilnojamojo turto pardavimo kaina) įpareigojimą, 2013 m. kovo 1 d. buvo surengtos pirmosios varžytynės dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau varžytynės neįvyko, jose nedalyvavus nei vienam pirkėjui. 2013 m. balandžio 4 d. turėjusiose vykti antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina buvo sumažinta 20 proc., bet ir antrosios varžytynės neįvyko, jose nedalyvavus nei vienam pirkėjui. Įvertinus, kad visos ginčo turto pardavimui organizuotos varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjo, norinčio įsigyti parduodamą turtą už kreditorių susirinkimo nustatytas kainas, yra pagrindas pripažinti, jog BUAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta ginčo turtą pardavinėti jo kainą palaipsniui mažinant po 20 proc., neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms bankrutuojančios įmonės turto pardavimą, nes tokiu būdu yra užtikrinamas bankroto proceso operatyvumas (turint omenyje daugiau kaip metus trunkantį bandymą parduoti bankrutavusios įmonės turtą) ir viešojo intereso apsauga, nes tokią valią išreiškė kreditoriai, nutarimui pritardami balsų dauguma.
Kaip minėta, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas teisėtai, laikantis įstatyme numatytos tvarkos (ĮBĮ 24 str.), todėl pripažintinas atspindinčiu daugumos kreditorių valią. Pareiškėjų skundo argumentai apie galimą kreditorės AS „Reverta“ piktnaudžiavimą savo padėtimi nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai – hipotetinio pobūdžio pamąstymai, todėl vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu. Aplinkybė, kad kreditorė AS „Reverta“ nesutiko perimti pirmosiose ir antrosiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, taip pat nesudaro pagrindo abejoti šios kreditorės sąžiningumu – varžytynėse neparduoto įkeisto turto perėmimas yra įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus teisė, o ne pareiga.
Pareiškėjai skunde teigia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja kreditorių interesams, nes kreditorių susirinkime nustatyta turto pardavimo kaina yra gerokai mažesnė nei jos rinkos vertė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Ogmios centras“ pareiškimą atsakovui UAB „Šviesos idėja“ dėl skolos priteisimo, bylos Nr. 2-551/2010, yra pažymėjęs, kad parduodant turtą varžytynėse, rinkos vertė gali būti tik atskaitos taškas, nustatant parduodamo turto kainą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte išaiškinta, jog turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių turtą perduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Tuo tarpu likvidacinė vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurią galima gauti, parduodant turtą per palyginti trumpą laiką, neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio, numatyto rinkos vertės apibrėžime, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus sąlygoja specifinės priverstinio pardavimo sąlygos. Priverstinio pardavimo vertė yra susijusi ir su nenorinčiu parduoti pardavėju bei su pirkėju ar pirkėjais, kurie perka žinodami, kad pardavėjui nenaudinga tą turtą parduoti. Taigi, likvidacinė turto vertė yra nulemta skubaus, priverstinio turto pardavimo. Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, jog kreditorių susirinkimo nustatyta turto kaina neturėtų būti lyginama su turto vertintojų nustatyta ginčo turto rinkos verte. Visgi svarbu paminėti, kad net sumažinus parduodamo turto kainą 40 proc. nuo 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime nustatytos turto kainos antrose varžytinėse, BUAB „Liprimus“ turtas nebus pardavinėjamas mažesne nei jo rinkos vertė, kurią nustatė nepriklausomas turto vertintojas. 2011 m. gruodžio 28 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė atlikti BUAB „Liprimus“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą; įpareigoti administratorių surinkti turto vertintojų pasiūlymus dėl BUAB „Liprimus“ turto įvertinimo atlikino; pavesti administratoriui pasirašyti sutartį dėl įmonės turto įvertinimo su mažiausią kainą pasiūliusiu turto vertintoju; sutartį su vertintoju sudaryti prieš tai vertintojo kandidatūrą suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininko atstovu. Vadovaudamasis šiuo nutarimu, sutartį dėl BUAB „Liprimus“ nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo administratorius sudarė su UAB „Nidulus Appraisal“. Remiantis bankroto administratoriaus pateiktomis šio nekilnojamojo turto vertintojo 2012 m. vasario 22 d. turto vertinimo pažymomis, 0,0921 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 17 000 Lt, 0,0830 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 000 Lt, 0,0888 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 18 000 Lt, 0,0924 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 000 Lt, 0,0923 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 000 Lt, 0,1154 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 20 000 Lt, 0,1048 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 20 000 Lt, 0,0920 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 000 Lt, 0,0921 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 000 Lt, 0,0867 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 51 000 Lt, 0,0867 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 51 000 Lt, 0,0872 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 51 000 Lt, 0,0768 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 47 000 Lt, 0,0798 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 41 000 Lt. Taigi, net pardavinėjant ginčo turtą antrosiose varžytynėse už ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą kainą, ji nebus daug mažesnė už turto rinkos vertę, kai kurių sklypų kaina bus netgi didesnė už jų rinkos vertę. Be to, nėra pagrindo manyti, kad pirmosios BUAB „Liprimus“ nekilnojamojo turto varžytynės neįvyks ir turto nepavyks parduoti už pareiškėjų siūlomą kainą – 2013 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime nustatytą turto kainą antrosiose varžytynėse, sumažintą 20 proc.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, netenkintinas pareiškėjų skundas dėl BUAB „Liprimus“ 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, CPK 291 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro skundą.
Panaikinti 2013 m. gegužės 31 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalį, kuriuo nutarta, pardavus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kainos dalį, gautą už gyvenamojo namo pardavimą, skirti administratoriaus atlyginimui bei administravimo išlaidoms apmokėti. Nustatyti, kad, pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atlyginimą administratoriui bei administravimo išlaidas apmokėti proporcingai iš įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo gautų piniginių lėšų.
Netenkinti pareiškėjų I. K. ir L. K. skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ 2013 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.