Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Astos Užmedzkienės 2023 m. sausio 4 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 22188676096.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Astos Užmedzkienės 2023 m. sausio 4 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas). Nutarimas priimtas dėl 2022 m. gruodžio 29 d. Institucijoje gauto A. G. skundo, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą, kuriuo ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2022 m. spalio 27 d. Institucijoje buvo gautas T. R. pareiškimas apie tai, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), savo namuose pasigedo sau priklausančios vaizdo stebėjimo kameros, kurią galimai galėjo pasisavinti žmona A. G., t. y. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje. Nutarimas priimtas, kadangi atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 108 straipsnyje, nustatyta nebuvo. Nutarime pažymėta, jog atlikus aplinkybių tyrimą, įvertinus administracinio nusižengimo bylos teisenoje surinktus faktinius duomenis, nustatyta, jog A. G. veiksmuose nėra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. sausio 19 d. gautas pareiškėjo T. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti nutarimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas neįvertinus visų turimų duomenų, o nutarimo išvados prieštarauja faktiniams duomenims ir esantiems rašytiniams įrodymams. Kadangi Kauno apskrities VPK turėjo duomenis apie pareiškėjo santuokos nutraukimo procesą ir teismo sprendimą, privalu buvo įvertinti ir nustatyti aplinkybę, iki kada sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, kada yra įgyta vaizdo kamera ar ji priskirtina prie bendrosios jungtinės nuosavybės. Tačiau, kadangi šios aplinkybės nustatytos nebuvo, padarytos išvados ir priimtas nutarimas yra nepagrįsti ir neteisingi.

Pareiškėjo T. R. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje šiuo metu gyvena pareiškėjas kartu su sūnumi, o nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio su sutuoktine gyvena atskirai. Sutuoktinė kamerą grąžino, tačiau ji buvo sugadinta. Jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 108 straipsnį ir ANK 518 straipsnį, kadangi jos tikslas ir buvo pasisavinti kamerą, kuri buvo įgyta pareiškėjui ir jo sutuoktinei gyvenant atskirai. Butas, kuriame gyvena pareiškėjas, yra bendroji jungtinė pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybė, o sutuoktinė turi teisę patekti į minėtą butą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, nutarime daroma išvada, jog administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 108 straipsnyje, A. G. veiksmuose nustatyta nebuvo. Nutarime pažymėta, jog 2022 m. spalio 27 d. T. R. ir A. G. teisinis statusas buvo sutuoktiniai, o butas, esantis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei jame esantys daiktai buvo nepadalinti, todėl santuokos metu įgytam turtui turėjo būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas. Tokiu atveju santuokos metu įgytas turtas yra bendras, o vagystės, kaip neteisėtos veikos objektas yra svetimas turtas, todėl vagystės faktas iš bendrosios jungtinės nuosavybės yra neįmanomas, o A. G. negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį, dėl paimto ir grąžinto bendra jungtine nuosavybe priklausančio daikto – vaizdo stebėjimo kameros. Tuo tarpu asmuo gali būti traukimas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 108 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę šiuo turtu naudotis. Ši veika objektyviai pasireiškia neteisėtai užvaldant labai nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė, tiek atsižvelgiant į dispozicijos konstrukciją, tiek ir į formuojamą teismų praktiką, gali būti tik tyčia.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, jog 2023 m. sausio 4 d. Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. G. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 108 straipsnyje, buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog A. G. veiksmuose nėra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Iš byloje esančių duomenų bei nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp pareiškėjo T. R. ir A. G. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, ilgalaikiai nesutarimai dėl bendro turto. Ir nors byloje nekyla ginčo dėl to, jog A. G. paėmė vaizdo kamerą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vaizdo stebėjimo kamerą ji paėmė turėdama tikslą ją pasisavinti. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog A. G. neneigė paėmusi vaizdo kamerą, kuri buvo įrengta jai ir jos sutuoktiniui T. R. priklausančiame bute, tačiau tai padarė tik dėl to, kad be jos sutikimo nebūtų renkama informacija apie ją ir jų vaikus. Akivaizdu, jog pareiškėjas T. R. bei jo sutuoktinė dėl susiklosčiusių sudėtingų tarpusavio santykių, negeba taikiu būdu išspręsti kylančių nesutarimų, o vien tai, jog A. G. be pareiškėjo sutikimo nuėmė jiems abiem bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame bute įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 108 straipsnį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas T. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaizdo stebėjimo kameros yra įgytos santuokos metu, kas reiškia, jog vaizdo stebėjimo kameros taip pat yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl aptariamu atveju, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio daikto paėmimas negali būti laikomas vagyste. Pažymėtina, jog nors, kaip nurodė pats pareiškėjas T. R., su sutuoktine A. G. kartu negyvena ir nebeveda bendro ūkio, tačiau tiek įvykio metu, tiek šiuo metu, jų santuoka nėra nutraukta, o bendrąją jungtine nuosavybe priklausantis turtas nėra padalintas, jų, kaip bendraturčių, teisės į butą bei kitus daiktus nėra pasibaigusios. Paminėtas aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie tai, kad šiuo metu apeliacine tvarka vis dar yra nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo T. R. ir A. G. santuokos nutraukimo, kuriame taip pat sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Pažymėtina, jog ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti.

Administracinio nusižengimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tesimo vertinimu, A. G. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo T. R. interesų ar siekių, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad jos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl skunde pateikiami samprotavimai apie neišsamiai ir skubotai atliktą tyrimą, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų.

Pareiškėjo T. R. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė teismo posėdžio metu nurodė, jog A. G. dėl savo veiksmų turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 518 straipsnį, t. y. dėl savavaldžiavimo.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, jog A. G. būtų veikusi neteisėtai ir kitais aktyviais veiksmais savavaldžiavusi. Vien tai, jog A. G. be pareiškėjo T. R. sutikimo, nuėmė jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiame bute įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą ir vėliau ją grąžino, negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nors pareiškėjas nurodo, kad A. G. kamerą nuėmė savavališkai, tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. G. jai ir T. R. nuosavybės teise priklausančiame bute, būtų davusi leidimą tokią kamerą įrengti.

Tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju, tarp pareiškėjo T. R. ir A. G. esant ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įvertinus tiek pareiškėjo T. R. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tiek byloje esančius duomenis, vienareikšmiškai spręsti, kad A. G. savo veiksmais tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai ignoravo įstatymo reikalavimus ar savavališkai vykdė savo teises, negalima. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnyje ar ANK 518 straipsnyje, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo A. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą ir bausti pagal minėtus ANK straipsnius ar Institucijos priimtą nutarimą naikinti, todėl pareiškėjo T. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo T. R. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Astos Užmedzkienės 2023 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.