- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3065-1086/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00207-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Pareiškėjas
- A. P., S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims pareiškėjui A. P., S. S., VĮ „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašo nustatyti, kad jis po motinos R. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad pareiškėjas galėtų paveldėti po motinos mirties likusį turtą.
Pareiškėjas A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai. Kadangi pareiškėją atstovauja advokato padėjėja, byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja A. U. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas A. P. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos R. S. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos turtą. Po mirties liko butas (duomenys neskelbtini). bei dalis ūkinių pastatų. Turtas įgytas santuokos metu su A. S.. Šiai dienai R. S. ir A. S. yra mirę. Iš teismo išreikalautos A. S. paveldėjimo bylos matyti, kad po A. S. mirties R. S. kreipėsi pareiškimu į notarą dėl paveldėjimo, nepraleisdama termino. Dėl paveldėjimo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą priėmė A. S. sūnus R. S.. kadangi turtas yra įgytas santuokos metu, pusę turto priklausytų R. S., t. y. pareiškėjo motinai. Taip pat, nurodo, kad po R. S. mirties perėmė jos turto valdymą, sumokėjo mokesčius, sudarė panaudos sutartį su S. S., leido neatlygintinai naudotis jam priklausančia, iš R. S. paveldėta, nekilnojamojo turto dalimi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis paveldimas turtas registruotas A. S. vardu. R. S., nebaigusi tvarkyti paveldėjimo dokumentų, mirė. Paveldėjimo byla nebaigta. Prašo pareiškimą tenkinti visiškai bei remiantis pateiktais dokumentais ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. po motinos R. S. mirties priėmė jos palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. savo atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, spręsti teismui savo nuožiūra, pagal byloje nustatytas aplinkybes. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1,2,3 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina R. S., gim. (duomenys neskelbtini), su A. S., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu 1994 m. spalio 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 nusipirko vieno kambario butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi ūkinio pastato ir kitais priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis šis turtas registruotas A. S. vardu. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2010-07-16 R. S. kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. R. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. palikimą faktiniu valdymu priėmė R. S.. Šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas 2013 m. lapkričio 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-962-857/2013. Priėmęs palikimą R. S. savo paveldėjimo teisę padovanojo S. S., A. S. anūkui, pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-02-28 Testamentų registro išrašą po R. S. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamento mirusioji nepaliko. R. S. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. A. S. vardu yra registruota 1/10 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Bei A. S. vardu registruotas 1 kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal to meto teisinį reglamentavimą Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, šis turtas laikytinas R. S. ir A. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nusipirktas santuokos metu, todėl laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams.
Po R. S. mirties (duomenys neskelbtini), visą jos turtą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas - A. P.. Sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už elektros energiją. Vėliau su S. S. 2015-07-15 sudarė panaudos sutartį, leido neatlygintinai naudotis jam priklausančia, iš R. S. paveldėta, nekilnojamojo turto dalimi. Šį turtą priėmė, valdė ir disponavo juo kaip savo. Priėmė ir naudojo po motinos mirties namų - apyvokos daiktus. Iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad po motinos mirties pareiškėjas neatsisakė palikimo, o jį priėmė ir valdė kaip savo.
Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdyje patvirtino ir jo atstovė, kad jis po savo motinos mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, naudodamasis juo kaip savu, jį tvarkydamas ir prižiūrėdamas, patvirtina visi byloje esantys rašytiniai duomenys bei tai, kad priešingų įrodymų teismui nepateikė ir suinteresuoti asmenys. Tuo būdu, visų aukščiau išdėstytų duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 444 str. 8 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sūnus A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,94 Eur (šešių eurų devyniasdešimt keturių euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.