Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 15 d., apie 13.00 val., iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), laikinai gyvendamas minėtame bute ir turėdamas laisvą priėjimą, pagrobė televizorių LG, kurio vertė 500 Eur ir lygintuvą „Bosch“, kurio vertė 25 Eur, priklausančius UAB „Aviadidmena“, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Aviadidmena“ priklausantį, turtą, kurio bendra vertė 525 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam S. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia S. K., skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino, kad televizorius buvo grąžintas savininkui, kad negrąžinto lygintuvo vertė yra maža, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

7. S. K. nuteistas už vieno tyčinio turtinio pobūdžio nusikaltimo, kuris priskiriamas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Pažymėtina, kad jam inkriminuotą nusikaltimą S. K. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį už apysunkio nusikaltimo padarymą), kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas S. K. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina. Nepaisant to, ši aplinkybė vertintina kaip nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojanti.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos S. K. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn 4 kartus už tris baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nusikaltimą, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, lenkimu jas vartoti, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą ir už smulkią vagystę, nuo 2017 m. liepos 28 d. vykdo individualią veiklą. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. K. padarė praėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą arešto bausmę. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie S. K. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat ir už šiurkštų administracinį nusižengimą – už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, jam skirtų baudų nemoka (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra). Šios faktinės aplinkybės rodo, kad S. K. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam arešto bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju švelnesnės BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas – nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam baudos bausmę. Nurodo, kad yra dirbantis, todėl galėtų sumokėti baudą. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Nors vykdo individualią veiklą, tačiau duomenų apie jo gaunamas pastovias pajamas byloje nėra. Be to, kaip jau minėta, jam skirtų administracinių nuobaudų – baudų jis taip pat nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad baudos bausmė jam būtų neefektyvi, nesulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

10. Pažymėtina, kad arešto bausmės trukmė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenurodyta. Arešto bausmės trukmė nustatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. K. už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė vieną iš sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurios dydį nustatė didesnį nei arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis, tai yra 75 paras arešto. Tačiau nagrinėjamu atveju S. K. atžvilgiu dar buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 50 parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni. Atsižvelgus į tai ir įvertinus ankstesnių S. K. taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta bei dar labiau mažinti jos dydį ar skirti švelnesnę, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį, apelianto nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

11. Tokios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės, kad yra dirbantis, pradėjo gydymą nuo hepatito C, turi pensinio amžiaus motiną bei kad jo draugė laukiasi. Nei turimas nuteistojo darbas (individualią veiklą vykdo nuo 2017 m. liepos 28 d.), nei šeima, nei turimos ligos nesulaikė S. K. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nors jis anksčiau ne kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir ne vieną kartą jau yra atlikęs arešto bausmę, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad duomenų, jog reikiamas gydymas S. K. gali būti užtikrintas tik jam būnant laisvėje ir negalėtų būti užtikrintas bausmės atlikimo metu, nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir jos dydžiu, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.

12. Apeliantas taip pat prašo taikyti jam ir BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti arešto bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo (nagrinėjamu atveju ir arešto) bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai svarstė galimybę taikyti S. K. po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra nuo 2020 m. liepos 1 d., įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į S. K. asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir nusikalstamos veikos pakartotinumą, nusprendė, kad bausmės vykdymas pagal minėtą BK 75 straipsnio 1 dalį negali būti atidėtas, nes be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka. Be to, šiuo atveju ne tik apelianto asmenybė kelia pagrįstų abejonių, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau S. K. neatitinka ir formaliųjų BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, kadangi skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme nėra nuteistas pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesniais jo atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais, tai yra tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, S. K. taip pat buvo nuteistas arešto bausmėmis. Įvertinus tai, pagrindo atidėti apeliantui skirtos arešto bausmės vykdymą nėra.

14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurią keisti švelnesne bausme, sumažinti bausmės dydį arba atidėti bausmės vykdymą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.