- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-641-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00842-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- J. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-284/2019 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. prašė priteisti jam iš atsakovės J. Š. 1‘548 Eur patirtų nuostolių atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis ir atsakovė J. Š. 2015 m. spalio 16 d. paveldėjo mirusiosios V. B. palikimą, be kito turto, paveldėjo po ½ dalį tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Viso abu paveldėjo 5,9 ha žemės ūkio paskirties žemės, iš jų – 3,4036 ha žemės paveldėjo ieškovas. Kad galėtų naudotis žemės sklypais, buvo būtina nustatyti naudojimosi tvarką arba atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas teikė pasiūlymus atsakovei, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Tik 2018 m. kovo 6 d. tokia tvarka notaro buvo nustatyta. Visa paveldėta žeme naudojosi atsakovė, ji už naudojimąsi žeme gavo išmokas. Ieškovas turėjo pasiūlymų nuomoti žemę, tačiau šios savo teisės realizuoti negalėjo dėl atsakovės pasyvių veiksmų. Negalėdamas naudotis žeme, ieškovas patyrė 1‘548 Eur nuostolį, kurį sudaro: 1‘050 Eur negautas žemės nuomos mokestis už 2016-2017 metus, 350 Eur sumokėtas mokestis už kadastrinius matavimus ir bendra 148 Eur kelionės išlaidų suma. Ieškovas kreipėsi su reikalavimu į atsakovę, tačiau jokio atsakymo negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės J. Š. 250 Eur nuostolių atlyginimo ieškovui R. D.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisę iš atsakovės J. Š. 54,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. D. ir 2,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, o iš ieškovo R. D. – 586,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. Š. ir 14,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
4. Atsakovė pripažino ieškinį iš dalies, t. y. ieškovo reikalavimą dalyje dėl 250 Eur ieškovo sumokėtos sumos už kadastrinius matavimus, atliktus 2017 m., todėl teismas surašė sutrumpintus sprendimo motyvus dėl šio reikalavimo.
5. Sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių, paveldėjusių 2015 m. gegužės 16 d. mirusios V. B. turtą ir tapusių palikėjos turto, tame tarpe 3 žemės sklypų, bendraturčiais, tarpusavio santykiai itin konfliktiški, geranoriškų susitarimų dėl bendrosios dalinės (paveldėjus po ½ dalį turto) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų valdymo ir naudojimo nebuvo. Ieškovas pagrįstai siekė žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo ir būtent ieškovo iniciatyva 2017 m. liepos 3 d. MB „Geodezija ir kadastras“ matininko E. V. buvo atlikti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėtų 3 žemės sklypų: 1,9008 bendro ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 5,9000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,0912 ha bendro ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo nustatytos realiosios žemės sklypų dalys bei šalys 2018 m. kovo 6 d. sudarė notariškai patvirtintus susitarimus dėl naudojimosi šiais žemės sklypais tvarkos nustatymo.
6. Kadangi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad būtent ieškovas sumokėjo MB „Geodezija ir kadastras“ už atliktus 3 žemės sklypų kadastrinius matavimus 500 Eur sumą, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės pusė šios sumos – 250 Eur pripažino pagrįstu ir tenkino visiškai.
7. Ieškovo reikalavimą dėl 100 Eur už kadastrinius matavimus, kuriuos ieškovas inicijavo dar kartą 2018 m. jam priklausančiame 0,9405 ha ploto žemės sklype, tikslu konstatuoti atsakovės faktinį naudojimąsi šiuo žemės sklypu, priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą. Motyvavo tuo, kad iš byloje esančio atsakovės pateikto 2018 m. birželio 4 d. pasėlio patikrinimo akto matyti, kad atsakovės naudojimasis 2018 m. šiuo ieškovo žemės sklypu nenustatytas, o pasėlis auga 2017 m. sėjos (įsėtas į grūdines kultūras) ir yra akivaizdžiai antrųjų metų pirmoji žolė. Be to, atsakovė neigė 2018 m. naudojusi ieškovo žemės sklypų dalis. Šie duomenys jokiais įrodymais nepaneigti. Tuo tarpu atsakovo teiginius apie atsakovės naudojimąsi jo žemės sklypu vertintino kritiškai, kaip visiškai deklaratyvius. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad nežiūrint į nustatytą faktą, kad ieškovo žemės sklypo dalyje augo 2017 m. sėjos pasėlis, ieškovui su nuomininku V. C. tai nesudarė kliūties tą pačią šios aplinkybės nustatymo ir nuomos objekto (žemės sklypų) apžiūros dieną – 2018 m. kovo 27 d. – sudaryti privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį ir ieškovui išnuomoti šį sklypą. Konstatavo, kad kitų duomenų apie 2018 m. atliktą žemės sklypo faktinio naudojimo patikrinimą byloje nėra.
8. Nustatė, kad liudytojos D. B. ir E. T. teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovas netrukus po to, kai susitvarkė paveldėjimo dokumentus, siūlė joms nuomotis jo žemės sklypus, aptarė, kad liudytojos mokėtų, kaip ir visi, kad moka – 150 Eur už 1 ha. Abi liudytojos taip pat patvirtino vienareikšmiai, – ieškovas vieną kartą, t. y. D. B. – 2015 m. rugsėjo 1 d., o E. T. – 2016 m. sausio mėnesį, pasiūlęs joms nuomotis žemę, daugiau su jomis nekontaktavo ir jų apsisprendimu dėl žemės nuomos net nepasidomėjo. Anot liudytojos D. B. ieškovas „dingo“, anot E. T. – R. D. tik pasiūlė, viskas taip ir liko. Sprendė, jog byloje duomenų apie kitus asmenis, kuriems ieškovas siekė žemės sklypus išnuomoti, kad realiai ieškojo kitų potencialių nuomininkų, kad ieškovas būtų ketinęs nuomoti žemės sklypus ir 2017 m. ir pan., apskritai byloje nėra. Taip pat nurodė, jog ieškovas su teisme apklaustomis liudytojomis prie savo žemės sklypų nuvykęs net nebuvo ir ta aplinkybė, kad atsakovė naudojosi ieškovo žemės sklypais ir tai sutrukdė šioms liudytojoms sudaryti nuomos sutartis, byloje nenustatyta. Sprendė, jog liudytojoms nei D. B., nei E. T. tokios aplinkybės net nebuvo žinomos.
9. Ieškovo argumentus, jog jis negavo pajamų iš žemės nuomos būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, vertino kaip deklaratyvius, nes šioms aplinkybėms pagrįsti iš esmės jokių įrodymų į bylą nepateikta. Nurodė, kad nors atsakovė neneigė, kad naudojosi šalių paveldėtais žemės sklypais, tame tarpe ieškovui priklausančiomis žemės sklypų dalimis, tačiau tai grindė tuo, kad žemės sklypus buvo būtina prižiūrėti. Su teta V. B., jai dar gyvai esant, 2015 m. balandžio 1 d. buvo sudariusi panaudos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypais. Jei būtų nedirbusi žemės plotų, jai būtų taikytos sankcijos dėl apleistų ir neprižiūrėtų plotų. Tikėjosi ieškovo geranoriškumo tiek dėl susitarimo dėl žemės sklypų pasidalijimo ir naudojimosi jais, tiek dėl to, kad ji viena savo lėšomis palaidojo palikėją, o ieškovas niekaip prie to neprisidėjo ir pan. Šie atsakovės nurodyti argumentai byloje nepaneigti. Tuo pačiu pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovė neteisėtai deklaravo dalį sklypų ir pareikė paraišką paramai gauti, taip pat dirbo ir naudojosi ieškovo žemės sklypų dalimis, yra įvertintos administracinio nusižengimo byloje ir pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija bei suteiktos paramos dalies susigrąžinimas.
10. Vertino ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip ieškovas pats nuo palikimo priėmimo įgyvendino savo, kaip paveldėtojo ir savininko teises, apsaugoti, valdyti ir prižiūrėti turtą, t. y. kokių konkrečių veiksmų jis pats ėmėsi dėl jam priklausančių žemės sklypų dalių priežiūros, kaip šalys susitarė valdyti, naudoti ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais ir įgyvendinti kitas savo – bendraturčių teises ir pareigas. Nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad šalys dėl itin konfliktiškų santykių bendravo iš esmės tik raštu per notarą, o ieškovas apie savo ketinimą nuomoti jam priklausančius žemės sklypus atsakovei pranešė tik 2018 m. balandžio 3 d. pretenzija / reikalavimu. Duomenų, kad ieškovo ketinimas nuomoti žemės sklypų dalis būtų buvęs žinomas atsakovei anksčiau, nei gavus minėta 2018 m. pretenziją, byloje nėra.
11. Nurodė, jog ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės 1‘050 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų už žemės nuomą 2016-2017 m.), privalėjo įrodyti ne tik atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, bet ir tai, kad realiai būtų gavęs planuojamas pajamas, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien prielaida, kad ieškovas būtų galėję gauti pajamų, jeigu atsakovė būtų neapsėjusi ieškovui priklausančio vieno žemės sklypo, o kitų dviejų, kuriose yra ganyklos, – nenuganiusi, yra nepakankama negautoms ieškovo pajamoms įrodyti, o tokia pareiga tenka būtent ieškovui.
12. Sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas realiai ketino išnuomoti žemės sklypus, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamų iš jų nuomos ir turėjo realias galimybes gauti prašomo priteisti dydžio pajamas už 2016-2017 m. Be to, darė išvadą, jog ieškovas neįrodė ne tik pastarosios aplinkybės, bet ir tai, kad ketinimo nuomoti negalėjo įvykdyti išimtinai dėl jo nurodomų atsakovės J. Š. neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimą dėl 1‘050 Eur negautų pajamų iš žemės sklypų nuomos atmetė kaip nepagrįstą.
13. Taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė į ieškovo inicijuotą ir matininko kvietimą dalyvauti 2017 m. kadastriniuose matavimuose, įvykdė, todėl ieškovo iniciatyva 2018 m. atliktus matavimus vertintino kaip paties prisiimtą riziką patirti papildomų išlaidų. Ieškovo nurodytos kelionės išlaidos dėl administracinės bylos – tik deklaratyvūs teiginiai, nes į bylą ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo dalyvavimą administracinėje byloje. Ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš internetinio tinklapio apie autobusų bilietų kainas nepagrindžia jo turėtų realių išlaidų kelionėms, ieškovas konkrečiai net nenurodė, kokiu transportu naudojosi, be to, šie duomenys nėra pakankamas įrodymas realioms ieškovo išlaidoms pagrįsti. Todėl įvertinus visumą aukščiau nurodytų duomenų, ieškovo reikalavimą dėl kelionės išlaidų priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą iš dalies – priteisti iš J. Š. 1‘050 Eur negautų pajamų ir 100 Eur mokestį už kadastrinius matavimus jo naudai, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisi visas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad atsakovė visus tris bendrasavininkiams priklausančius paveldėtus žemės sklypus naudojo savo reikmėms, gavo už juos išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA). Neteisėti atsakovės veiksmai, jam kaip bendrasavininkiui priklausančios žemės dalies naudojimas savo reikmėms, tų sklypų deklaravimas NMA bei išmokų gavimas, užkirto kelią ieškovui naudotis savo žemės sklypais, juos nuomoti, bei gauti už juos nuomos mokestį.
16. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojos D. B. ir E. T. patvirtino, kad ieškovas siekė nuomoti jam priklausančią paveldėtą žemę ir taip gauti minimalų pelną. Į bylą pateikta 2018 m. kovo 27 d. žemės nuomos sutartis, kuri įregistruota balandžio 3 d. registrų centre, pagal kurią ieškovas V. C. išnuomojo jam priklausančius tris žemės sklypus, bendro 3,4 ha ploto, kasmet mokant po 150 Eur už hektarą nuomos mokestį. Jis aktyviais veiksmais siekė nustatyti su bendrasavininke atsakove naudojimosi žemės sklypais tvarką, kuri buvo nustatyta 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 15 d. buvo įregistruota registrų centre. Šių veiksmų atlikimo operatyvumas patvirtina tai, kad ieškovas, paveldėjęs žemės sklypus ketino juos nuomoti, tačiau negalėjo tai padaryti, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir tik atsiradus galimybei iš karto juos išnuomojo.
17. Akcentuoja, kad į bylą pateikta 2016 m. gruodžio 14 d. ji pretenzija atsakovei, kurioje prašė atsakovę sutvarkyti dokumentus ir gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kadangi nesutvarkius šių dokumentų, negalimas oficialus žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šis dokumentas patvirtina, kad atsakovė sąmoningais tyčiniais veiksmais netvarkė paveldėjimo dokumentų ir visą bendrasavininkiams priklausančią žemę neteisėtai naudojo savo reikmėms, taip užkirsdama kelią kitam bendrasavininkiui naudoti savo daiktą, gauti iš jo naudą.
18. Atkreipia dėmesį, kad į bylą pateikti duomenys iš viešosios internetinės erdvės apie nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės kainas, kurios apie 150 Eur už ha, liudytojos D. B. ir E. T. nurodė, kad žemės nuomos kaina yra ne mažesnė kaip 150 Eur už ha metams.
19. Apelianto nuomone, visi aukščiau aptarti įrodymai parvirtina jo ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl negautų 1‘050 Eur pajamų, kurias realiai galėjo gauti, jei atsakovė nebūtų neteisėtais veiksmais atėmusi galimybę šias pajamas gauti: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kadangi po paveldėjimo ieškovas aktyviais veiksmais siekė paveldėtas trijų žemės sklypų dalis išnuomoti, kalbėjosi su potencialiais nuomininkais, derino nuomos kainą; 2) ieškovas pagrįstai tikėjosi pajamas gauti esant normalioms aplinkybėms, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijoje neegzistuoja žemės ūkio paskirties žemės plotų, kurie nebūtų dirbami; žemės sklypų nuomos poreikis didelis ir tokios nuomos paklausa didesnė nei pasiūla; 3) šių pajamų negalėjo gauti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
20. Dėl mokesčio matininkui už faktinių aplinkybių konstatavimą nurodo, jog pagal 2018 m. kovo 27 d. žemės nuomos sutartį išnuomojęs paveldėtą žemę V. C., pastebėjo, kad atsakovė ir toliau naudoja jam priklausančios žemės sklypo dalį. Siekdamas nustatyti pažeidimo mastą, pagal susitarimą 2018 m. balandžio 17 d. sudarė paslaugų sutartį su matininku E. V. dėl matavimų atlikimo ir juridinio fakto konstatavimo. Už paslaugas sumokėjo 100 Eur mokestį. Nustatęs intervencijos mastą, ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kurios vyriausioji specialistė L. L. nustatė, kad J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jai skyrė 150 Eur baudą. Atsakovė pripažino pažeidimą, todėl jo neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės padaryto pažeidimo ieškovas patyrė 100 Eur nuostolį sumokėdamas matininkui už matavimus, mano, kad jo prašymas šią sumą priteisti iš atsakovės pagrįstas ir teisėtas.
21. Mano, kad teismo aiškinimas, jog nėra jokių duomenų, kaip ieškovas įgyvendino savo teises nuo palikimo priėmimo momento, vertintinas kritiškai. Iš karto po tetos mirties jis susitvarkė visus paveldėjimo dokumentus, gavo paveldėjimo liudijimą ir aktyviais veiksmais ketino savo paveldėtą turto dalį valdyti, tačiau negalėjo to padaryti, kadangi atsakovė piktybiškai netvarkė paveldėjimo dokumentų. Todėl jis per notarą 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre paveldėtą turtą. Atsakovė šį prašymą ignoravo ir jokių veiksmų neatliko. Tokia atsakovės pozicija buvo dėl to, kad ji iš savanaudiškų paskatų, turėdama galimybę naudoti visą paveldėtą žemę, ją naudojo, visus žemės sklypus deklaravo kaip savo, taip pažeidė bendraturčio ieškovo teises. Teismas, pripažindamas neteisingą žemės sklypų deklaravimą, patvirtino faktą, kad būtent atsakovė iš savanaudiškų paskatų naudojo ieškovo turtą savo reikmėms. Neteisėti atsakovės veiksmai, deklaruojant ieškovo žemės plotus bei gaunant paramą, teisingai buvo įvertinti ir NMA, pritaikant sankcijas dėl paramos susigrąžinimo (4‘362,47 Eur), tuo tarpu ieškovo pažeista teisė nebuvo atstatyta, teismas priėmė neteisingą sprendimą, atmesdamas ieškinio dalį dėl negautų pajamų (1‘050 Eur) už žemės nuomą.
22. Teigia, jog nesupranta, kaip ieškovas, ketindamas išnuomoti paveldėtos žemės sklypų dalis gali juos parodyti nuomininkams, jei net nežino kur tie žemės plotai yra. Tai galima padaryti tik atsidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustačius naudojimosi daiktu tvarką. Sudaryti preliminarias sutartis nebuvo galimybės dėl tos pačios priežasties.
23. Nurodo ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas sprendime nepaminėjo dar vienos svarbios aplinkybės – atsakovės pozicijos, dėl ko ji vengė sutvarkyti paveldėjimo dokumentus bei nustatyti naudojimosi daiktu tvarką. Atsakovė teigė, kad vienintelė to priežastis finansiniai sunkumai, neturėjo tam pinigų. Tačiau atsakovė buvo gavusi iš NMA 4‘362,47 Eur paramą, be to į bylą pateikė 2016 m. sausio 12 d. pranešimą, kuriuo siūlė ieškovui iš jo nupirkti nekilnojamojo turto dalį už 600 Eur. Todėl akivaizdu, kad vienintelis pagrįstas argumentas, dėl vengimo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus – ieškovės savanaudiškos paskatos savo reikmėms naudoti ieškovo paveldėtą žemę ir iš to gauti naudos, o ne finansiniai sunkumai, pinigų trūkumas.
24. Akcentuoja, kad atsakovės teiginius, jog ji nenaudojo ieškovo žemės sklypo dalį 2018 m., iš tiesų paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (administracinio nusižengimo registro išrašas). Jei atsakovė nesinaudojo ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi, tai kodėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje neskundė. Esant dokumentais įrodytam pažeidimo faktui, teismas konstatavo, kad joks pažeidimas nebuvo padarytas. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir paneigė įsiteisėjusį nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK) 180844175 Nr. 75-ANR-1-1931-2018.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodo, jog bendraturčiai, spręsdami klausimą bendra daline nuosavybe valdomo daikto naudojimosi tvarkos klausimą sprendžia susitarimu, o jam nesant, kreipiasi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šiuo atveju įstatymas imperatyviai nenustato bendraturčiui pareigos pritarti kito bendraturčio siūlomai naudojimosi tvarkai, taip pat įstatymas imperatyviai nenustato termino per kiek laiko turi būti nustatyta ir notariškai patvirtinta žemės sklypų naudojimo tvarka. Taigi, įstatymu akcentuojama bendraturčio teisė, tačiau ne pareiga. Dėl šios priežasties ieškovas visiškai nepagrįstai reiškė reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos jis tariamai patyrė, kadangi nebuvo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų.
27. Mano, kad byloje surinkti įrodymai neįrodo jos civilinės atsakomybės sąlygų, apelianto vertinimai yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys kasacinio teismo suformuotos praktikos.
28. Atkreipia dėmesį, jog liudytojos D. B. ir E. T., apklaustos teismo posėdžio metu, nurodė, kad jos pačios žemės nedirba, ieškovas vieną kartą pasiūlė nuomotis žemę ir „dingo“, be to, liudytojos sunkiai galėjo nurodyti, kokius žemės sklypus joms siūlė ieškovas, ariamos žemės ar pievas, nebuvo nuvykusios apžiūrėti minimų žemės sklypų, nebuvo sudaryta jokių preliminarių žemės nuomos sutarčių, kas galėtų būti vertinama kaip ieškovo siekis realiai gauti pajamas iš žemės nuomos, todėl mano, kad apklaustų liudytojų galimybę nuomotis ieškovui priklausančius žemės sklypus galima vertinti tik kaip hipotetinę.
29. Pažymi, kad teismas tinkamai ir pagrįstai sprendime įvertino ieškovo pateiktus įrodymus konstatuodamas, kad ieškovo argumentai, jog jis negavo pajamų iš žemės nuomos būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra deklaratyvūs, nes šioms aplinkybėms pagrįsti iš esmės jokių įrodymų į bylą nepateikta.
30. Mano, kad jei, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, „ieškovas aktyviais veiksmais būtų siekęs nusistatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką“, jis iš karto po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turėjo galimybę kreiptis į atsakovę dėl tokios tvarkos nustatymo. Tačiau šią teisę realizavo tik 2018 metais, pasiūlydamas atsakovei nusistatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, su kuo pastaroji sutiko, ko pasekoje notaras patvirtino šalių sudarytą sutartį. Todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis aktyviais veiksmais ketino savo paveldėto turto dalį valdyti, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų to negalėjo padaryti.
31. Pritaria teismo vertinimui, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas įgyvendino savo teises nuo palikimo priėmimo momento, kadangi ieškovas nuo palikimo priėmimo visiškai nesirūpino paveldėtu turtu, nors tokią pareigą turėjo. Jis net nesidomėjo ar žemė prižiūrima, ar dirbama, tik 2018 m. kreipėsi dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo.
32. Pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl ilgalaikiai įtemptų santykių su ieškovu, dėl to, kad jai daug daugiau būtų kainavęs nutarimo apskundimas nei sumokėjimas baudos, ji atsisakė skųsti nutarimą apeliacine tvarka. Be to, byloje yra pateiktas 2018 m. birželio 4 d. pasėlio patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas laisvas ir neužsėtas, o pasėlis auga 2017 m. sėjos ir akivaizdžiai yra antrųjų metų žolė. Teismas teisingai konstatavo, jog nežiūrint į nustatytą faktą, kad ieškovo žemės sklypo dalyje augo 2017 m. pasėlis, ieškovui su nuomininku V. C. tai nesudarė kliūties tą pačią šios aplinkybės nustatyto ir nuomos objekto (žemės sklypų) apžiūros dieną – 2017 m. kovo 27 d. sudaryti privačios žemės nuomos ūkio veiklai sutartį ir išnuomoti šį sklypą. Todėl mano, jog teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovas pats prisiėmė riziką dėl patirtų 100 Eur kadastrinių matavimų išlaidų, dėl ko atsakovės civilinė atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
35. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog 2015 m. gegužės 16 d. mirus V. B., jos turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, paveldėjo mirusiosios sūnėnas R. D. ir dukterėčia J. Š.. R. D. 2015 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarė išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, jog sūnėnas R. D. paveldi ½ dalį palikėjos turto, šiuo liudijimu R. D. asmeninės nuosavybės teise įregistruojamos daiktinės teisės, be kita ko, į 13/40 dalių žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 95/192 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
36. Ieškovas su 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzija, notarinio registro Nr. VŠ-2081, kreipėsi į atsakovę, ragindamas ją Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo paveldėjo mirusiosios V. B. turto dalį, įregistruoti viešame registre.
37. MB „Geodezija ir kadastras“ 2017 m. birželio 19 d. pranešimais, siųstais J. Š., informavo atsakovę, jog 2017 m. liepos 3 d. bus ženklinami J. Š. ir R. D. trys žemės sklypai, todėl kvietė savininkę ar jos įgaliotą asmenį dalyvauti suderinant sklypo ribas ir su savimi turėti žemės sklypų dokumentus ir planus.
38. 2017 m. liepos 7 d. Paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad ieškovas su MB „Geodezija ir kadastras“ sudarė Paslaugų teismo sutartį, kuria ieškovas užsakė šią bendrovę atlikti trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių savininkai yra R. D. ir J. Š., kadastrinius matavimus, įsipareigodamas sumokėti už šią paslaugą 500 Eur, o 2017 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 0133129 R. D. už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo 500 Eur.
39. Ieškovas 2018 m. vasario 7 d. pareiškimu, notarinio registro Nr. 578, kreipėsi į atsakovę, pranešdamas apie norą sudaryti susitarimą dėl aukščiau minėtų trijų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo ir reikalaudamas per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešti raštu notarui ir jam apie atvykimą dėl šios susitarimo sudarymo.
40. Šalys Pakruojo rajono 2-ojame notaro biure 2018 m. kovo 6 d. sudarė susitarimus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, su žemės sklypų planais, notarinio registro Nr. 1013 ir Nr. 1016, iš kurių matyti, kad jog ieškovas R. D. naudojasi: 0,9405 ha ploto žemės sklypu iš bendro 1,9008 ha ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėto indeksu „1“, 1,9175 ha ploto žemės sklypu iš bendro 5,9000 ha ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėto indeksu „1“, bei 0,5456 ha ploto žemės sklypu iš bendro 1,0912 ha ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėto indeksu „1“, esančių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų naudojimosi tvarka nustatyta pagal MB „Geodezija ir kadastras“ matininko E. V. 2017 m. liepos 3 d. sudarytus žemės sklypų ir jų naudojimosi tvarkos planus.
41. Ieškovas ir V. C. 2018 m. kovo 27 d. sudarė Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, kuria ieškovas jam priklausančius 0,54 ha, 0,94 ha ir 1,91 ha žemės sklypus išnuomojo V. C. dvejiems metams, mokant po 150 Eur už hektarą už metus.
42. Ieškovas 2018 m. balandžio 3 d. pretenzija/reikalavimu, notarinio registro Nr. VŠ-366, pranešė atsakovei, kad 2018 m. kovo 27 d. jam ir būsimam nuomininkui atvykus apžiūrėti ieškovo 95/192 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ieškovo žemės sklypo dalies pusėje, pažeidžiant nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, savavališkai apsėti pasėliai, dėl ko ieškovui trukdoma naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi ir prašoma per vieną mėnesį atlyginti 450 Eur žalą.
43. Ieškovas 2018 m. balandžio 12 d. reikalavimu, notarinio registro Nr. VŠ-410, pareikalavo atsakovės per vieną mėnesį nuo šio reikalavimo gavimo dienos sumokėti 250 Eur už ieškovo iniciatyva atliktus trijų žemės sklypų kadastrinius matavimus, už kuriuos ieškovas MB „Geodezija ir kadastras“ 2017 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 500 Eur.
44. Iš 2018 m. balandžio 17 d. Paslaugų teikimo sutarties matyti, kad ieškovas su MB „Geodezija ir kadastras“ sudarė Paslaugų teismo sutartį, kuria ieškovas užsakė atlikti vieno žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra R. D., kadastrinius matavimus dėl faktinio naudojimo, įsipareigodamas sumokėti už šią paslaugą 100 Eur, o 2018 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 0133142 R. D. už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo 100 Eur. Žemės sklypo naudojimosi faktinių aplinkybių konstatavimo planas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 17 d., dalyvaujant R. D. ir MB „Geodezija ir kadastras“ direktoriui E. V., užfiksuota 0,2582 ha išartos ir apsėtos žemės sklypo teritorija, kuri yra ieškovo naudojamame 0,9405 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje.
45. Iš 2018 m. liepos 4 d. pasėlio patikrinimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš žemės ūkio skyriaus vedėjo J. P., vyr. specialistės G. B. ir (duomenys neskelbtini) seniūnės V. D., dalyvaujant J. Š., pagal jos prašymą apžiūrėjo daugiamečių žolių pasėlį, esantį Mikoliškio kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad pasėlis auga 0,27 ha plote, vyraujančios žolės: raud. dobilai, eraičinai, motiejukai, pasėlis apie 0,5 metrų aukščio, tankus, žydėjimo fazėje; padaryta išvada, jog pasėlis auga 2017 m., sėjos (įsėtas į grūdines kultūras); akivaizdžiai antrųjų metų pirmoji žolė.
49. Ieškovo į bylą pateiktas internetinėje svetainėje Žemės bankas ieškovo 2018 m. lapkričio 26 d. patalpintas skelbimas, patvirtina apie ieškovo siūlymą išnuomoti žemės ūkio dirbamą žemę.
50. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo negautų pajamų iš nuosavybės teise turimų žemės sklypų nuomos dėl atsakovės savavališko jų naudojimo atlyginimo.
51. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti nuostolius, prašė priteisti 1‘548 Eur nuostolį, kurį sudaro: 1‘050 Eur negautas žemės nuomos mokestis už 2016-2017 m., 350 Eur sumokėtas mokestis už kadastrinius matavimus ir bendra 148 Eur kelionės išlaidų suma. Ieškovas reikalavimu dėl 1‘050 Eur priteisimo iš atsakovės siekė nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, įrodinėdamas, jog jis negavo 1‘050 Eur pajamų iš žemės sklypų nuomos 2016-2017 m., nes šiuos žemės sklypus savavališkai ir be ieškovo leidimo neatlygintinai naudojo atsakovė. Ieškovo teigimu, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, jis turėjo galimybę žemės sklypus išnuomoti ir gauti nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 250 Eur nuostolių atlyginimo (jai tenkančią dalį išlaidų, ieškovo patirtų sumokėjus 500 Eur už kadastrinius matavimus). Atmesdamas kitus ieškinio reikalavimus, sprendimo motyvuose teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad realiai ketino išnuomoti žemės sklypus, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamų iš jų nuomos ir turėjo realias galimybes gauti prašomo priteisti dydžio pajamas už 2016-2017 m., kaip ir tai, kad ketinimo nuomoti negalėjo įvykdyti išimtinai dėl jo nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
54. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 1‘050 Eur negautų pajamų iš žemės sklypų nuomos priteisimo, ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde teigia, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kadangi po paveldėjimo ieškovas aktyviais veiksmais siekė paveldėtas trijų žemės sklypų dalis išnuomoti, kalbėjosi su potencialiais nuomininkais, derino nuomos kainą (liudytojų D. B. ir E. T. parodymai, 2018 m. kovo 27 d. žemės nuomos sutartis); 2) ieškovas pagrįstai tikėjosi pajamas gauti esant normalioms aplinkybėms, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijoje neegzistuoja žemės ūkio paskirties žemės plotų, kurie nebūtų dirbami; žemės sklypų nuomos poreikis didelis ir tokios nuomos paklausa didesnė nei pasiūla; 3) šių pajamų negalėjo gauti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30796-18, 2018 m. kovo 6 d. naudojimosi žemės sklypais tvarka, 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzija). Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
56. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos liudytojos D. B. ir E. T. iš tiesų teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovas netrukus po to, kai susitvarkė paveldėjimo dokumentus, siūlė joms (D. B. – 2015 m. rugsėjo 1 d., o E. T. – 2016 m. sausio mėn. pradžioje) nuomotis jo žemės sklypus už 150 Eur už 1 ha už metus. Abi liudytojos taip pat patvirtino, kad ieškovui pasiūlius joms nuomotis jo žemę, viskas taip ir liko, ieškovas daugiau su jomis nebesusisiekė. Liudytoja apklausta D. B. nurodė, kad tuomet neklausė, ar ieškovas yra susitvarkęs žemės dokumentus ir prie žemės sklypų nuvykę net nebuvo, o liudytoja E. T. paaiškino, jog apie jokius kadastrinius matavimus, apie konkrečius terminus ir laikotarpius su ieškovu nekalbėjo. Liudytojos taip pat tik apytikriai galėjo nurodyti, kokius žemės sklypus joms siūlė ieškovas išnuomoti, nurodė, jog jokių žemės nuomos sutarčių nesudarė. Todėl byloje nenustatyta, kad ieškovas aktyviai bei realiai siekė 2016 m. bei 2017 m. išnuomoti D. B. ir E. T. aptariamus žemės sklypus ir gauti pajamas, tačiau to nepadarė, nes jos atsisakė sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis dėl to, kad atsakovė naudojasi šiais žemės sklypais, yra neįregistravusi daiktinių teisių į paveldėtus žemės sklypus ir neatlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai.
57. Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl šių žemės sklypų nuomos tarėsi ir su R. P. bei G. G., kuriu dalyvavimą teismo posėdyje žadėjo užtikrinti pats, tačiau ieškovas minėtų asmenų dalyvavimu teismo posėdyje nepasirūpino. O byloje duomenų apie kitus asmenis, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kuriems ieškovas aktyviai siekė ginčo laikotarpiu žemės sklypus išnuomoti, nepateikta. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad siūlė atsakovei išsinuomoti žemės sklypus, nors, siekdamas išnuomoti žemės sklypus, galėjo pasiūlyti tai padaryti faktiškai žemę užėmusiam asmeniui. Ta aplinkybė, kad ir pati atsakovė pasiūlymo išsinuomoti ieškovo paveldėtus žemės sklypus ieškovui neteikė, nagrinėjamo ginčo kontekste neturi esminės reikšmės, kadangi būtent ieškovas šioje byloje turi procesinę pareigą įrodyti, jog dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamų iš žemės sklypų nuomos ginčo laikotarpiu.
58. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas apie ketinimą išnuomoti žemės sklypus 2016 m. bei 2017 m. būtų skelbęs viešai. Ieškovo į bylą pateiktas internetinėje svetainėje Žemės bankas ieškovo 2018 m. lapkričio 26 d. patalpintas skelbimas, patvirtina apie ieškovo siūlymą išnuomoti žemės ūkio dirbamą žemę tik nuo skelbimo patalpinimo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 26 d. Dėl nurodyto darytina išvada, jog duomenų, kad ieškovas aktyviai siekė 2016 m. bei 2017 m. išnuomoti žemės sklypus ir ėmėsi priemonių kitiems potencialiems nuomininkams surasti, kad ieškovas apskritai būtų ketinęs nuomoti žemės sklypus 2017 m., byloje nėra. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog nebuvo galimybės sudaryti preliminarių sutarčių dėl to, kad nebuvo aišku, kokiais konkrečiai žemės sklypų plotais jis disponuos. Pagal kasacinio teismo praktiką, preliminariosios sutartys paprastai ir sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui (nepakankamo daikto parengimo perduoti) gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.).
59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutarties 56-58 punktuose aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas neįrodė jo reikalavimo dėl negautų pajamų pagrįstumo, nes byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs.
60. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nors aptariamus žemės sklypus ieškovas paveldėjo dar 2015 m. spalio mėn., tačiau tik 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu, kad ši įregistruotų nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Toks delsimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateisinamas, ypač atsižvelgiant į ieškovo deklaruotą siekį išnuomoti žemės sklypus D. B. ir E. T., kurioms, kaip nustatyta, tokius pasiūlymus ieškovas buvo pateikęs atitinkamai 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. sausio mėn. pradžioje.
61. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tik 2017 m. birželio mėn. ieškovas inicijavo paveldėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą. Be to, tik 2018 m. vasario 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, pranešdamas apie norą sudaryti susitarimą dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apie ieškovo ketinimą nuomoti jam priklausančius žemės sklypus atsakovei tapo žinoma, labiau tikėtina, tik gavus 2018 m. balandžio 3 d. pretenziją/reikalavimą. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti pagrįstas prielaidas, jog ieškovas veikė pakankamai aktyviai, siekdamas gauti pajamų iš paveldėtų žemės sklypų nuomos dar 2016 m. ir 2017 m.
62. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui inicijavus virš nurodytas procedūras, atsakovė būtų vilkinusi jų atlikimą ar atsisakiusi atlikti. Iš nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30796-18 matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. Š. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas 2017 m. vasario 13 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo ieškovo 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzijos atsakovei išsiuntimo dienos. Ieškovas neneigia, jog jo iniciatyva 2017 m. liepos 3 d., atliekant paveldėtų žemės sklypų ženklinimą, dalyvavo ir atsakovė. Kadastrinius matavimus atlikęs matininkas E. V., apklaustas liudytoju, teismo posėdyje nurodė, kad konfliktų tuo metu tarp šalių, derinat sklypų ribas, nekilo. Be to, 2018 m. kovo 6 d. šalys Pakruojo rajono 2-ojo notaro biure sudarė susitarimus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Ieškovas netvirtina, jog jam išsiuntus 2018 m. vasario 7 d. pareiškimą, atsakovė delsė sudaryti susitarimus dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo.
63. Nenustačius ieškovo realios galimybės gauti konkrečias pajamas iš žemės sklypų nuomos (nutarties 59 punktas), nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – ieškovui priklausančių žemės sklypų dalies naudojimo savo reikmėms, tų sklypų deklaravimo NMA bei išmokų gavimo, paveldėjimo dokumentų savalaikio netvarkymo – ieškovui buvo užkirstas kelias ginčo laikotarpiu išnuomoti žemės sklypus bei gauti už juos nuomos mokestį. Ta aplinkybė, kad NMA, įvertinusi atsakovės veiksmus, neteisėtai deklaruojant ieškovo žemės plotus ir gaunant paramą, pritaikė atsakovei sankcijas dėl paramos susigrąžinimo, savaime nereiškia, jog egzistuoja sąlygos nuostolių negautų pajamų formą atlyginimui. Pažymėtina, jog šioje byloje ieškovas siekė dėl negautų pajamų iš žemės sklypų nuomos 2016-2017 m. nuostolių atlyginimo, o NMA 2018 m. liepos 19 d. rašto duomenys patvirtina, kad ieškovas NMA nėra pateikęs paraiškų dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius.
64. Byloje nepateikta duomenų apie tai, jog 2016-2017 m. ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę ir įstatymo nustatyta tvarka reiškęs reikalavimą nutraukti neteisėtą naudojimąsi žemės sklypais (CK 4.37, 4.95 straipsniai). Atsižvelgiant į tai bei į nutarties 60-63 punktuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ketinimo išnuomoti negalėjo įvykdyti išimtinai dėl jo nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų, pripažintina pagrįsta.
65. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas aktyviai ruošėsi išnuomoti žemės sklypus 2016 m. bei 2017 m., dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamų iš jų nuomos ir turėjo realias galimybes gauti prašomo priteisti dydžio pajamas, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
66. Nepagrįstais pripažintini apelianto skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovės 100 Eur už atliktus kadastrinius matavimus, konstatuojant atsakovės faktinį naudojimąsi ieškovui priklausančiu 0,9405 ha ploto žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų pagrindu padarytoms išvadoms. Papildomai pažymėtina, jog iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30796-18 nutarime nurodytų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš NŽT buvo gautas pranešimas, kad 2018 m. gegužės 28 d. buvo atliktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. Š., R. D. ir Lietuvos Respublikai, naudojimo patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis 0,9405 ha nuosavybės teise priklausančio R. D. (pagal patvirtintą žemės naudojimosi tvarką) žemės ploto – apie 0,2541 ha yra išarta ir 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje apsėta daugiamete žole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina 2018 m. birželio 4 d. Pasėlio patikrinimo akto duomenis, jog pasėlis auga 2017 m. sėjos (įsėtas į grūdines kultūras) ir yra akivaizdžiai antrųjų metų pirmoji žolė, taip pat ir atsakovės teiginius, jog pasėliai buvo pasėti 2017 m. balandžio mėnesį, iki žemės sklypų kadastrinių matavimų, ir 2018 m. ieškovo žemės sklypo dalimi ji nesinaudojo.
67. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos objektu nebuvo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kurios reglamentuojamos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, prasme vertinimas. Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turėjo būti įvertinami savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas šių kasacinio teismo išaiškinimų nepažeidė, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir paneigė įsiteisėjusį nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK 180844175 Nr. 75-ANR-1-1931-2018).
68. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nėra reikšmingi, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.