- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-1159-498/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00330-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos (toliau-Institucija) skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2013-06-11 nutarimu E. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje, paskirta 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda. E. B. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) pasienio ruože, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto, vilkinčio šviesą atspindinčią tarnybinę liemenę, VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės sargybų skyriaus pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, išreikšto stabdymo lazdele ir įjungtais mėlynais tarnybinio automobilio švyturėliais, t. y. nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės pareigūnų nurodytoje vietoje, o priešingai – važiavo toliau į (duomenys neskelbtini) miesto gilumą. Šiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 17 punkto reikalavimus.
Šakių rajono apylinkės teismas 2013-09-20 nutarimu E. B. skundą tenkino ir Institucijos 2013-06-11 nutarimą panaikino motyvuojant tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismui prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimą panaikinti ir palikti galioti 2013-06-11 nutarimą dėl E. B. pripažinimo kaltu padarius LR ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Skundo autoriaus įsitikinimu teismas neteisingo vertino įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje esančių pareigūnų paaiškinimų tarnybiniuose pranešimuose, kitų duomenų matyti, kad pareigūnai E. B. vairuojamą transporto priemonę stabdė laikydamiesi įstatymo reikalavimų. Institucija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės persekioti nesustojusį automobilį įjungus šviesos bei garso signalus ir liepiant vairuotojui per garsiakalbį sustabdyti transporto priemonę, nes tuo pačiu metu važiavo dar vienas automobilis ir minėtų signalų įjungimas tik galėjo sukleti avarinę situaciją bei taip apsunkinti patį persekiojimą arba padaryti jį iš viso negalimu. Kadangi nesustojęs automobilis dingo iš pareigūnų akiračio, pareigūnai nesustojusį automobilį persekiojo tikėtina jo judėjimo kryptimi be įjungtų specialiųjų šviesos ir garso signalų. Pareigūnų veiksmai, apelianto manymu, aiškiai išreiškė automobilio stabdymą, oro sąlygos buvo geros, todėl E. B. turėjo ir galėjo suprasti, kad yra stabdomas pareigūnų bei suvokti, kad nevykdo teisėto pareigūno nurodymo sustoti. Institucija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnų Š. K., V. K. parodymai yra nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o pripažintini objektyviais įrodymais nustatant pažeidimo subjektą ir sprendžiant jo kaltės klausimą. Tuo tarpu E. B. ir jo draugų parodymai laikytini šališkais, vertintini kaip gerai apgalvota gynybos versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skundo autorius taip pat akcentuoja tai, kad E. B. nestojimo motyvas ir tikslas nėra būtini subjektyviosios pusės požymiai.
Atsiliepimas
E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutarimą palikti nepakeistą, Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, apklausti visi asmenys, kurie galėjo pateikti informacijos, susisijusios su nagrinėjamu pažeidimu. E. B. taip pat pažymi, kad pareigūnų paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie tarnybiniuose pranešimuose nurodo, jog automobilį stabdė 03.30 val., kai tuo tarpu Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis švyturėlių įjungimo laikas užfiksuotas 03.09 val. ir truko tik 3 s. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai kritiškai vertinti ir kitus pareigūnų pateiktus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad neįrodyta, jog E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, nauji faktiniai duomenys, naujos aplinkybės nėra nurodomos.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra ne proceso šalių, o bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos LR ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių E. B. kaltę padarius LR ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
LR ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir, kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pareigūnų paaiškinimais neginčijamai įrodyta, kad E. B. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, su tuo aukštesnysis teismas nesutinka. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę Institucija grindė pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriais netikėti, pasak apelianto, nėra pagrindo. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų paaiškinimai teisme nėra neginčijamas ir abejonių nekeliantis įrodymas, kuriuo būtų galima pagrįstai sprendimą pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir jį nubausti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole bei Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kartu su juo važiavusius liudytojus bei pareigūnus. Nesutikti su apylinkės teismo išvadomis aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi jos motyvuotos, tinkamai argumentuotos, paremtos visapusiška administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų analize ir vertinimu. Faktinė aplinkybė, kad E. B. vairavo transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje nėra ginčijama, jos neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau tiek E. B., tiek kartu su juo važiavę asmenys R. P. ir H. M. kategoriškai nuo pat pradžių neigė, kad jų automobilis buvo stabdomas pareigūnų. Minėti asmenys paaiškino, kad jie iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines uždegti žvakę ant E. B. brolio kapo, važiavo nedideliu 40 km/h greičiu, pralenkė dviratininkus, tačiau jokių pareigūnų nematė, stabdomi tikrai nebuvo. Tik sustojus prie kapinių netikėtai į automobilio langą pasibeldė pasienietis, pasakė, kad jie yra neblaivūs ir nuvežė į užkardą. Tik tada, kai patikrino blaivumą, pasakė, kad jie stabdomi nestojo. Netikėti šiais parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi jie nuo pat tyrimo pradžios nuoseklūs, prieštaravimų juose nenustatyta, be to, jie atitinka ir kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tarp pareigūnų Š. K. ir V. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir objektyvių Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų yra akivaizdūs prieštaravimai, kurie nagrinėjant bylą teisme pašalinti nebuvo. Teismo posėdžio metu apklaustas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos atstovas nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, dėl kokių priežasčių administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas transporto priemonės stabdymo įjungus švyturėlį laikas žymiai skiriasi nuo laiko, fiksuoto Vieningos pajėgų valdymo sistemos. Visi šie nepašalinti prieštaravimai leidžia pagrįstai tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jis iš viso nebuvo stabdomas, nei jį stabdančių pareigūnų, nei įjungtų šviesos ar garso signalų nematė. Šią versiją iš esmės patvirtina ir patys pareigūnai, kurie neneigė tos aplinkybės, kad nesustojusią transporto priemonę persekiojo neįjungus šviesos ir garso signalų, nors stabdant transporto priemonę tamsiu paros metu ir jai nesustojus pareigūnas, persekiodamas transporto priemonę, privalo ne tik įjungti mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius, bet ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti užkardos pamainos vyresnįjį (užkardos budėtoją) apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę (Sienos kontrolės nuostatų 157.2, 160.2, 160.3 punktai). Esant tokiems prieštaravimams pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog E. B. buvo stabdomas pasienio pareigūnų įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka ir aiškiai nepakluso pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Aukštesnysis teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis, apeliantui nepateikus jokių naujų esminių faktinių duomenų ar aplinkybių, kurios nebuvo tiriamos ir analizuojamos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, skundžiamo nutarimo motyvų nekartoja.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais aukštesnes instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.