Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-165-768/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
AN2-165-768/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00435-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-165-768/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00435-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. K. 2018 m. birželio 8 d. nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) k., žemės ūkio paskirties žemės sklype – ne miškų ūkio paskirties žemėje organizuodamas žemės sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai, t. y. neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, sunaikino (nupjovė) 48 saugotinus medžius. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apylinkės teismas skundžiama 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkino Pažeidėjo skundo bei paliko galioti nepakeistą Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, ištirtų byloje esančių įrodymų pagrindu, padarė išvadą, kad Institucija pagrįstai konstatavo, jog Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai jam paskyrė administracinę nuobaudą.

3. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, apygardos teismui Pažeidėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame atkartodamas esminius skundo argumentus kaip ir apylinkės teismui, prašo panaikinti skundžiamą nutartį kartu su Institucijos nutarimu ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Nesutinka, kad jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už neleistiną saugotinų medžių iškirtimo organizavimą, kadangi ANK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos normos plečiamasis aiškinimas nėra galimas, nėra atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo. Kita vertus, teigia, jog šiuo aspektu teismų praktika nėra vieninga, todėl remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimi Nr. 2AT-3-976/2015 nurodo, kad teismas nepagrįstai neanalizavo visos teismų praktikos, o rėmėsi tik viena LAT nutartimi, kurioje nagrinėtinos bylos aplinkybės šiuo atveju esmingai skiriasi nuo analizuojamos bylos aplinkybių.

3.2. Akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra nustatytas asmuo, kuris iškirto medžius, todėl mano, jog nepagrįstai ir jam yra perkelta atsakomybė už kito asmens atliktus veiksmus, juolab, jog D. L. atžvilgiu priimtame nutarime nebuvo nurodyta, jog jis nusižengimą padarė kartu su juo, t. y. Pažeidėju.

3.3. Paaiškina, jog kreipdamasis į rajono savivaldybę dėl leidimo išdavimo jis siekė išsiaiškinti ar Institucijos nutarime minėti medžiai buvo priskirtini saugotiniems, ir ar jiems iškirsti buvo būtinas leidimas – šios aplinkybės niekas nesiaiškino ir netyrė.

3.4. Tvirtina, jog medžių kirtimą organizavo liudytoja G. L., nes jai reikėjo malkų. Jis nežadėjo gauti leidimo medžių kirtimui. Teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi jį kaltinančiais bei prieštaringais D. L. ir jo artimųjų bei draugų parodymais, kadangi pastarieji turi materialinį suinteresuotumą.

3.5. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl aplinkybės, jog tiesiogiai medžius kirtę asmenys, patys turi pasirūpinti leidimų gavimu. Kita vertus, leidimų išdavimo tvarka neužkerta kelio susitarti tarpusavyje savininkui ir kirtėjui dėl leidimo išdavimo.

3.6. Reiškia abejones dėl leidimo būtinumo atsižvelgus į sklypo pobūdį (žemės ūkio paskirties), kadangi sklype įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, išlikę gyvenamojo namo pamatai, rūsys. VĮ „Registrų centras“ išraše nenurodyti nuosavybės suvaržymai, susiję su saugotinais medžiais.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjas A. K. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir Pažeidėjo skundo netenkinti.

4.1. Nurodo, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes bei tinkamai taikė įstatymą. Pagrįstai rėmėsi teismų praktika bylose dėl neteisėto saugotinų medžių iškirtimo.

4.2. Nesutinka su Pažeidėjo skundo argumentu, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl jo kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo. Mano, jog tok prašymas tik patvirtina faktą dėl leidimo neturėjimo iškertant saugotinus medžius.

4.3. Mano, jog Pažeidėjas, bandydamas kaltę dėl medžių kirtimo suorganizavimo suversti G. L., tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės. Teigia, jog byloje esančių liudytojų parodymai dėl medžių pašalinimo aplinkybių bei Pažeidėjo siekio žemės sklypą paversti tinkamu žemės ūkio veiklai, yra nuoseklūs bei papildantys vienas kitą.

4.4. Tvirtina, kad medžiams išpjauti buvo reikalingas leidimas, kadangi žemės sklypas negali būti vertinamas kaip namų valdos, nes jame nėra namo, o žemės paskirtis yra žemės ūkio.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo išvada dėl Pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Institucijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį bei apeliacinį skundą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Pažeidėjas pažeidė Aprašo 9 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, motyvuotai pasisakė dėl Pažeidėjo kaltės ir pateikė išvadas pagrindžiančius motyvus. Šioms apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl dar labiau jų nedetalizuodamas, jas patikrina tik tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5.1. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Institucijos nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Aprašo 9 punktą, nustatantį, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo <...> darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukirsti klevai, liepos, vinkšnos, gluosniai augo privačioje žemės ūkio paskirties žemėje kaime, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašo 3.10 punktą yra saugotini (medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose), todėl neabejotinai medžiams kirsti savivaldybės leidimas buvo būtinas.

5.2. Pažeidėjas nurodo, jog į savivaldybę dėl leidimo išdavimo kreipėsi siekdamas išsiaiškinti ar iškirsti medžiai priskirtini saugotiniems, tačiau tokie jo skundo argumentai nepašalina administracinės atsakomybės bei nepaneigia paties fakto dėl nukirstų medžių, kurie yra saugotini. Bylos duomenys patvirtina, jog iš pradžių buvo nukirsti medžiai, o tik po to buvo pradėta domėtis dėl medžių priskirtinumo saugotiniems, ir kaip visiškai teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, tik tuomet, kuomet administracinio nusižengimo byla buvo perduota teismui. Pažymėtina, kad Pažeidėjas turėjo visas galimybes susižinoti aplinkybes, susijusias su medžių kirtimu dar prieš jų iškirtimą bei juos iškirsti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nes leidimas dėl medžių kirtimo išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja 1 metus nuo jo išdavimo (Aprašo 13.8. punktas), todėl Pažeidėjas būtų turėjęs ne tik pakankamai laiko paruošti žemę ūkinei veiklai, tačiau ir tinkamai organizuoti saugotinų medžių iškirtimą. Papildomai nelieka nepastebėta ir tai, kad Pažeidėjas vykdo individualią žemės ūkio veiklą, o tai reiškia, jog jam yra žinomi žemės ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai, todėl tokiu atveju nėra įtikima, jog jam nebuvo žinomi įstatymai, reglamentuojantys kitokią veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su ūkinės paskirties žeme, t. y. medžių, priskirtinų saugotiniems, kirtimo tvarka.

5.3. Pažeidėjo nuomone, asmenys, kurie tiesiogiai kirto medžius, turi pasirūpinti leidimų gavimu, kita vertus nurodo, jog leidimų išdavimo tvarka apskritai neužkerta kelio žemės savininkui ir kirtėjui susitarti tarpusavyje dėl leidimo išdavimo, tačiau tokie skundo teiginiai vertintini tik kaip siekis bet kokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma, Aprašo 13.1 punktas apibrėžia subjektų ratą, kas gali pateikti savivaldybei prašymą dėl leidimo kirsti saugotinus augalus, t. y. tiek žemės savininkas ar valdytojas, tiek kitas fizinis asmuo, tačiau kartu imperatyviai nenurodo, jog leidimu kirsti medžius, kaip nurodo Pažeidėjas, turi pasirūpinti kirtėjai. Visų antra, nuo pat tyrimo pradžios joks liudytojas, tame tarpe ir D. L., kuris tiesiogiai kirto medžius, neparodė, jog su Pažeidėju buvo susitarta, kad į savivaldybę dėl leidimo išdavimo kreipsis ne jis, t. y. Pažeidėjas, tačiau būtent kirtėjas – D. L.. Ir nors šiuo aspektu Pažeidėjas, reikšdamas abejones liudytojų G. B., M. L., G. L., R. J. bei D. L. parodymais, teigia, jog jie turi materialinį suinteresuotumą, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, minėtų liudytojų parodymai yra ne tik nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys bei pagrindžiantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau dar ir išsamiai išanalizuoti skundžiamoje nutartyje, todėl juos laikyti nepatikimais, nėra pagrindo. Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, jog neatsižvelgiant į tai, nei kas tiesiogiai vykdė ir organizavo kirtimo darbus (pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, ar kiti asmenys), pareiga užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka tenka būtent sklypo savininkui, t. y. Pažeidėjui. Kita vertus, būtų neįtikima, jog Pažeidėjas, įsigijęs žemės sklypą, patikėtų žemės ūkio paskirties organizavimo darbus svetimiems asmenims, tame tarpe ir prašymo savivaldybei dėl leidimo kirsti saugotinus medžius pateikimą.

5.4. Nors Pažeidėjas apeliuoja į tai, jog G. L. organizavo kirtimo darbus, nes jai reikėjo malkų, tačiau šiuo atveju nelieka nepastebėta, jog pirmiausiai pats Pažeidėjas buvo suinteresuotas ir aktyviai sprendė klausimą, kaip tik ką įsigytą sklypą sutvarkyti taip, jog jį būtų galima naudoti pagal žemės ūkio paskirtį. Ir nors G. L., sužinojusi apie tokius Pažeidėjo planus, paskambinusi pasiūlė, jog kirtimo darbus atliktų sūnėnas D. L., tačiau tai visai nereiškia, jog jos toks veiksmas gali būti prilyginamas medžių kirtimo organizavimui, juolab, tai paneigia, kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje išsamiai detalizuoti liudytojų parodymai, kurių apygardos teismas dar kartą nebekartoja. Pažeidėjo skundą nagrinėjantis teismas, priešingai nei Pažeidėjas, visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog būtent Pažeidėjas, siekdamas įsigytą žemės plotą paversti dirbamu, organizavo neteisėtą saugotinų medžių jame iškirtimą. Pažeidėjo skundo argumentas, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo teismų praktikos, dėl ko, kaip galima suprasti, priėmė jam nepalankų sprendimą, o organizatoriaus sąvoką aiškino plečiamai, yra visiškai nepagrįstas ne tik dėl to, jog tokia Pažeidėjo pozicija neatspindi teismų praktikos administracinių nusižengimų bylose dėl neteisėto saugotinų medžių iškirtimo, tačiau kartu yra visiškai nesuderinamas su jo nurodytu pavyzdžiu LAT nutartyje administracinio nusižengimo byloje 2AT-3-976/2015, kadangi minėtoje byloje analizuotos aplinkybės (prekybos viešoje vietoje taisyklių pažeidimas) esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos (neteisėtas saugotinų medžių iškirtimas), todėl laikyti Pažeidėjo tokius skundo argumentus pagrįstais, o nurodytą pavyzdį tinkamu bei aktualiu šiai bylai visiškai nėra pagrindo.

Šalies argumentai

5.5. Pažeidėjas, kaip ir skunde apylinkės teismui, nurodo, jog toks leidimas kirsti medžius apskritai nėra reikalingas, kadangi sklype įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, išlikę gyvenamojo namo pamatai, rūsys, o VĮ „Registrų centras“ išraše nenurodyti nuosavybės suvaržymai, susiję su saugotinais medžiais, tačiau tokie skundo argumentai taip pat visiškai nepagrįsti. Dar karta atkreiptinas Pažeidėjo dėmesys, jog iš minėto išrašo vienareikšmiškai matyti, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Tai paneigia esančią žemės paskirtį – namų valdą. Dar daugiau, šiame išraše jokių duomenų apie jame esančius registruotus gyvenamus ar ūkinius pastatus, nėra, kitu atveju, tokie įrašai tikrai būtų. Tai, kad žemės sklype nestebimi Pažeidėjo minimi buvusios sodybos pastatai, patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos bei liudytojų parodymai. Galiausiai, papildomai pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registras yra toks registras, kuriame yra tvarkoma, kaupiama, sisteminama ir t. t. informacija susijusi su nekilnojamuoju turtu, o ne su žemės plote augančia augmenija bei jų priskirtinumu. Kaip jau minėta, tik vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, galima spręsti apie, šiuo atveju, Pažeidėjo žemės ūkio sklype augančių medžių priskirtinumą saugotiniems.

5.6. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas Pažeidėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos priimtą nutarimą, apylinkės teismas pažeidė ANK reikalavimus. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas savo sprendimą grindė įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė savo sprendimo motyvus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai sutinka su padarytomis išvadomis skundžiamoje nutartyje. Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nėra jokių abejonių, kad Pažeidėjas jam priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype neteisėtai organizavo medžių kirtimą, ir todėl padarė pažeidimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis